Visus metus tykančios alergijos
Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Beatričė Ratkūnienė įvardija, kad viena dažniausių alergijų, kuri pasireiškia tiek šiltuoju, tiek šaltuoju sezonais, yra alergija namų dulkių erkutėms, gyvenančioms kilimuose, patalynėse, minkštuose žaisluose.
Visus metus kankinti gali ir alergija naminiams gyvūnams, kurių kailyje, seilėse, pleiskanose ar šlapime taip pat apstu alergenų – jie pasklinda ore ir gali prikibti prie drabužių, todėl simptomai gali pasireikšti net ir neturint tiesioginio kontakto.
„Pacientus taip pat gana dažnai kankina alergija pelėsiui – jis mėgsta šiltą ir drėgną aplinką bei dauginasi ten, kur blogai vėdinamos patalpos. Taip pat, kai kuriems žmonėms pasireiškia alergija įvairiems vaistams, cheminėms medžiagoms bei maisto produktams“, – aiškina medikė.
Ji pažymi, kad nepaisant sezono, dažniausiai pasireiškiančių alergijų simptomai išlieka tokie patys: užburkusi, varvanti nosis, akių niežulys, ašarojimas, bėrimai, kosulio bei dusulio priepuoliai. Jei tai alergija cheminiams junginiams, pacientai patiria pakitimus ant odos: dilgėlinę, alerginį kontaktinį ar atopinį dermatitą.
Gyvybei gali kilti rimtas pavojus
Šeimos gydytoja B. Ratkūnienė pabrėžia, kad pavojingiausia alerginė reakcija, galinti sukelti net mirtį, yra anafilaksiją. Ūmiai besivystanti alerginė reakcija gali pasireikšti vos per kelias minutes, kai alergenas patenka į organizmą. Dažniausiai anafilaksiją iššaukia maistas, vaistai, fizinis krūvis, šaltis ar vabzdžiai.
„Anafilaksijos metu gali atsirasti tinimas, bėrimas, niežulys, žmogus gali pradėti dusti, vemti, viduriuoti. Taip pat pasireiškia silpnumas, alpimas ar netgi prarandama sąmonė. Pajutus šiuos sunkius sveikatos sutrikimus, būtina kuo greičiau kreiptis dėl skubios pagalbos“, – sako šeimos gydytoja.
Anot jos, tokiu atveju labiausiai gelbsti adrenalino injekcija, leidžiama į raumenis, tačiau net suleidus adrenalino, būtina pacientą nugabenti skubiai medikų apžiūrai. Gydytoja pamini, jog anafilaksinį šoką patyrusiems asmenims, reikia nuolat su savimi turėti adrenalino autoinjektorių, kad ateityje būtų išvengta gyvybei pavojų keliančių alerginių reakcijų.
Alergijų gydymas ir pagrindinės taisyklės
B. Ratkūnienė išskiria pagrindinę taisyklę nuo alergijos kenčiantiems žmonėms – pašalinti alergizuojančią medžiagą iš savo aplinkos.
Jei pacientas turi alergiją namų dulkių erkutėms – rinktis sintetinę patalynę, vengti kilimų namuose; jei pasireiškia alergija pelėsiui – užtikrinti gerą visų patalpų vėdinimą; jei nustatyta alergija tam tikrai cheminei medžiagai – jos nenaudoti, atidžiai skaityti produktų etiketes.
Medikė sako, kad daliai žmonių alergijos simptomus numalšinti alergenų vengimu pakanka, tačiau kartais reikia pasitelkti ir priešalerginius medikamentus ar specialų gydymą.
Anot B. Ratkūnienės, vienas efektyviausių būdų apsaugoti alergiškus pacientus nuo alergijos progresavimo ir pagerinti jų gyvenimo kokybę yra specifinė imunoterapija. Ji taikoma esant alergijai gyvūnams, žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms, pelėsiniams grybeliams bei vabzdžiams. Dėl šio inovatyvaus gydymo, nemalonūs sergančiųjų simptomai ryškiai sumažėja arba išnyksta visiškai.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad pajutus alergijai būdingus simptomus po kontakto su galimu alergenu, tokius kaip alerginė sloga, odos bėrimai, niežėjimas, kosulys ar dusulys, būtina pasitarti su šeimos gydytoju. Apžiūros metu jis identifikuos, koks alergenas galėjo sukelti simptomus ir nusiųs konsultacijai su alergologu, atliksiančiu išsamius tyrimus.
