Dėl nesuvaldomo koronaviruso plitimo Lietuva buvo suskirstyta į raudonąją, geltonąją ir žaliąją zonas. Kuomet Kaunas pateko į geltonąją zoną reiškė, kad griežto karantino režimo mieste dar neįvedama, bet tai buvo perspėjimas, jog taip gali nutikti ir gyventojų kasdienybė bus apribota. Pagal naujausią suskirstymą (spalio 30 d.) Kaunas ir Kauno rajonas pateko į raudonąją zoną.
Panašių draudimų pavasarį jau patyrę kauniečiai puikiai prisimena, kaip dėl įvairių sveikatos problemų kurį laiką negalėjo patekti į poliklinikas, konsultacijos buvo teikiamos nuotoliniu būdu.
Kaip dabar veikia poliklinikos ir su kokia realybe susiduria jas lankantys žmonės? Nuomonių ir atvejų yra įvairiausių.
Miesto poliklinikos vadovai tvirtino, kad visi specialistai nuo rugsėjo jau yra savo darbo vietose, o ilgiausiai laukti teks norint patekti pas kardiologus.
Eilių nebuvo nė ženklo
Prie Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio eilinę darbo dieną buvo ramu. Vienas kitas kaunietis ramiai sėdėjo ant suolų, įrengtų prie pastato, ir vis dirsčiojo į laikrodį. Atskubėję į gydymo įstaigą žmonės iš anksto žinojo, jog įeiti į vidų bus galima tik likus 10 minučių iki paskirto pas gydytoją laiko.
Pravėrusį poliklinikos duris kiekvieną pasitiko apsaugos darbuotojas, per atstumą tikrino lankytojo temperatūrą ir tada jau leido eiti prie registratūros.
Žmonių pastate vienu metu buvo labai nedaug. Iš poliklinikos taip pat išėjo pavieniai pacientai, eilių prie pastato nebuvo.
Priėmimo laukė savaitę
Iš poliklinikos Kalniečių padalinio išėjusi kaunietė Ieva Peteraitytė papasakojo, kokia tvarka dabar priimami pacientai. Ji į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ėjo profilaktiškai pasitikrinti sveikatos.
„Užsiregistravusi telefonu sužinojau, kad šeimos gydytoja priims po savaitės. Panašiai tiek laiko, jei nebuvo skubu, reikėdavo laukti ir prieš koronaviruso pandemiją“, – tikino kaunietė.
Atėjusi paskirtu laiku moteris sakė nustebusi, jog eilių nei prie poliklinikos durų, nei viduje nebuvo. Prie gydytojų kabinetų laukė tik po vieną žmogų.
Per daug atsipalaidavome?
Poliklinikoje I.Peteraitytė gavo visas paslaugas, kurių reikėjo, pas gydytojus neužtruko.
I.Peteraitytė prisipažino, kad pati yra slaugytoja, dirba Kauno klinikose, reanimacijos skyriuje, kur patenka ir koronavirusu užsikrėtę, ir šios infekcijos testo dar neatlikę žmonės. Visiems jiems reikia suteikti pagalbą.
„Todėl puikiai žinau, kokių saugumo priemonių imtis, kaip saugoti save ir kitus. Eiti į polikliniką baugu nebuvo. Vis dėlto pastebėjau, kad pandemijos pradžioje žmonės saugojosi labiau, deja, dabar yra per daug atsipalaidavę“, – įžvalgomis dalijosi slaugytoja.
Kaunietė atkreipė dėmesį, kad atėję į polikliniką ir iš jos išeinantys žmonės retai naudojasi dezinfekciniu skysčiu, kurio poliklinikoje yra ne vienoje vietoje.
„Vyresnio amžiaus žmonės ne visai suvokia, kam reikalingos veido kaukės.
Norėdami pasikalbėti, jie jas nesąmoningai nusismaukia, pasilenkia arčiau vienas kito, nors reikėtų elgtis atvirkščiai“, – kalbėjo slaugytoja.
Taip pat ji stebėjosi, kad nemažai žmonių nešioja ne naujas, o jau nusidėvėjusias kaukes, kurios gali net kelti pavojų sveikatai.
„Iš savo darbo patirties žinau, kad jei žmones ragini užsidėti naują kaukę, daugelis to daryti nenori, sako, kad jos neva vis tiek nesaugo, o pirkti naujas – per brangu. Todėl su tokiomis pat kaukėmis eina ir į polikliniką. Būtų gerai, jei gydymo įstaigose prie durų būtų reikalaujama užsidėti naujus veido apdangalus“, – siūlė I.Peteraitytė.
Dar vienas, jos nuomone, ne visai tinkamas dalykas – nemažai žmonių viršutinius drabužius palieka poliklinikos drabužinėje.
„Svetimų žmonių daiktai liečiasi vienas prie kito, to neturėtų būti“, – sakė slaugytoja.
Tikėjosi, kad užtruks ilgiau
Tame pačiame – Kalniečių – poliklinikos padalinyje apsilankiusi kita kaunietė – Jolita Šimelevičienė pasakojo, jog kasmet skiepijasi nuo erkinio encefalito. Spalį buvo metas pasiskiepyti trečią kartą.
„Internetu užsiregistruoti kažkodėl nepavyko. Paskambinus į registratūrą apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasiskiepyti buvo paskirta po savaitės. Į polikliniką atėjau anksčiau. Mačiau, kad žmonių nėra, tad patraukiau į vidų, niekas eiti į lauką ir laukti 10 minučių iki paskirtojo laiko neliepė“, – pasakojo moteris.
Į gydytojo kabinetą ji buvo pakviesta, medikas ne tik klausinėjo, kaip ji jaučiasi, bet ir patikrino kraujospūdį bei plaučių veiklą.
„Dar padarė kardiogramą, nusiuntė duoti kraujo, nes tai buvau dariusi seniai. Niekur per daug neužtrukdama per pusdienį ne tik pasiskiepijau, bet ir profilaktiškai pasitikrinau sveikatą. Pati stebėjausi, kad viskas vyko sklandžiai“, – tikino moteris.
J.Šimelevičienė sakė iš aplinkinių neretai girdinti, kad nereikėtų eiti į polikliniką, bijo, kad teks stovėti eilėje su nepažįstamais žmonėmis, poliklinikoje gali būti užkrato židinys.
„Bent aš su tuo nesusidūriau“, – tikino kaunietė.
Vis dėlto ne visi poliklinikos Kalniečių padalinio lankytojai buvo nusiteikę taip optimistiškai.
Į polikliniką su dukra atėjusi, bet prisistatyti nenorėjusi kaunietė sakė, kad mergaitei reikėjo odontologo paslaugų.
„Laukti teko mėnesį. Kadangi danties neskaudėjo, buvo kitų problemų, laukėme. Bet esu labai susirūpinusi dėl kardiologo pagalbos. Šios srities specialisto konsultacijų ir priežiūros dukrai reikia nuolat. Anksčiau lankydavomės pas Kauno klinikų kardiologus, bet dabar priėmimai ten nevyksta. Kol kas dar galima laukti, bet jau reikia galvoti, ką daryti, kur ieškoti pagalbos. Gal teks kreiptis į medikus privačiai?“ – svarstė moteris.
Norėtų registruotis telefonu
Į Šilainiuose esančią polikliniką traukė nemažai žmonių. Dalis jos remontuojama, bet grūsties prie durų nebuvo matyti.
Prie gydymo įstaigos sutikta Vanda Povilaitienė pasakojo, kad gyvena Aleksote ir lankosi ten esančiame Šilainių poliklinikos skyriuje.
„Man nulūžo dantis. Aleksoto skyriuje odontologų paslaugos neteikiamos, todėl gydytojai liepė eiti į šią polikliniką. Tik rytą kreipiausi pagalbos ir sužinojau, kad ją Šilainiuose gausiu tą pačią dieną. Gydytoja parašė elektroninį siuntimą“, – sakė moteris.
Bet ne visi ir šios poliklinikos lankytojai buvo patenkinti dabartine sistema. Kaunietė Odeta sakė, kad buvo patyrusi kojos traumą. Ją išsigydžiusi norėjo gauti reabilitacijos kursą.
„Sužinojau, kad reabilitacijos reikės laukti dvi savaites. Kadangi nedirbu, tiek palaukti galiu. Bet nepatiko ne tai. Keista, kad registruotis į reabilitaciją reikia eiti į polikliniką, to negalima padaryti telefonu. Kam be reikalo apkrauti medikus, užimti vietą eilėje, o svarbiausia, juk būdamas sveikas, turėdamas tik fizinį sutrikimą, poliklinikoje gali užsikrėsti virusu“, – svarstė moteris.
Tvarką palygino su kalėjimu
Vizito pas gydytoją prie didžiausio miesto poliklinikos Dainavos padalinio kauniečiai paprastai laukia aikštėje ant suolų. Ant vieno jų sėdinti Marija buvo pikta.
„Kaip kalėjime. Turi ateiti tiksliai paskirtu laiku, nors žmonių viduje nematyti. Jei bandai į polikliniką įeiti anksčiau, kelią užstoja apsaugos darbuotojas, varo lauk. Niekam nesvarbu, kad lauke šalta, kad galėtume palaukti viduje. Taip niekada nėra buvę, baisu“, – apmaudą liejo moteris.
Kita šios poliklinikos lankytoja, garbaus amžiaus kaunietė Ona skundėsi, kad paskelbus koronaviruso pandemiją pajuto, jog niežti rankos odą, ir norėjo patekti pas dermatologą.
„Bet tada tokie specialistai nedirbo. Kol pradėjo dirbti, praėjo 2 mėnesiai, todėl gydžiausi kaip pati išmaniau. Mano eilė pas gydytoją atėjo, kai jau buvau pasveikusi, tačiau nuėjau. Jis stebėjosi, kodėl, jei jau sveika“, – pasakojo moteris.
Dabar, pasak Onos, situacija kur kas geresnė. Jai suskaudo ausį, taip pat reikėjo pas nervų gydytoją, nes rankos pradėjo drebėti taip, kad nenulaikė šaukšto. Kai paskambino į polikliniką, specialistai priėmė dar tą pačią dieną.
„Visi eina po vieną, niekas nesigrūda. Tokios tvarkos per visą gyvenimą nesu mačiusi. Net liftu poliklinikoje leidžiama važiuoti tik po vieną. Tai labai gerai. Anksčiau poliklinikoje reikėdavo ilgai sėdėti koridoriuje prie gydytojų kabinetų, laukti eilėse. Jas sudarydavo tos moterys, kurioms tai buvo gyvenimo būdas. Jos ateidavo anksti, nors pas gydytoją paskirta būdavo tik po kelių valandų ir atsisėdusios skųsdavosi, visus koneveikdavo. Dabar to daryti nebegali, dėl to ir pyksta. Aš niekuo nesiskundžiu, nauja tvarka man patinka“, – optimizmu tryško Ona.
Traumuotųjų taip pat mažiau
Netikėtas traumas patyrę kauniečiai nuo seno pratę pagalbos ieškoti Gedimino gatvėje esančiame Kauno ligoninės Traumatologijos punkte. Anksčiau čia laukiant koridoriuose prie kabinetų buvo nutūptos visos kėdės, neberasdami, kur atsisėsti, pacientai ramstydavo sienas.
Dabar ir čia vaizdas visai kitoks. Įeiti į Traumatologijos punktą galima ne pro pagrindinį įėjimą, bet pro netoli esančią kitą įeigą, kur greitosios medicinos pagalbos automobiliais atvežami ir ligoniai.
Prie durų pasitinka medikai, klausia, ar esate užsiregistravęs, ir jei taip, kviečia į vidų prie registratūros.
Siuntimą išsiųsti pamiršo
Neseniai peties traumą patyręs kaunietis Paulius pasakojo, kad pas traumatologus pateko tik iš antro karto.
„Kritau ir susitrenkiau petį bei šoną, bijojau, kad gal susilaužiau kokį kaulą, todėl paskambinau savo šeimos gydytojai. Atsiliepė seselė, paprašiau, kad gydytoja parašytų siuntimą pas specialistą. Ji paklausė, kur noriu vykti – į Traumatologijos punktą Gedimino gatvėje ar į Kauno klinikas, nes ten taip pat yra skubios pagalbos ir traumų skyrius. Man patogiau buvo važiuoti į punktą miesto centre“, – pasakojo vyras.
Slaugytoja pažadėjo, jog gydytojai prašymą perduos, ši duos elektroninį siuntimą ir jis netrukus bus Traumatologijos punkto kompiuteryje, tad vyras gali keliauti pas specialistą.
„Atėjęs į punktą pasakiau, kad siuntimas turėtų būti. Pamatavus temperatūrą mane į pastatą įleido. Mačiau, kad koridoriai tušti, tolumoje prie kabineto stovėjo vos vienas pacientas“, – pasakojo vyras.
Tačiau Traumatologijos punkto registratūros darbuotojos siuntimo iš Pauliaus šeimos gydytojos nebuvo gavę. Mokama traumatologo konsultacija kainuotų 16 eurų.
„Išėjau, vėl skambinau savo gydytojai. Paaiškėjo, kad ji tiesiog pamiršo parašyti siuntimą, atsiprašė ir sakė, kad kitą dieną jis jau tikrai pasieks traumatologus. Taip ir buvo. Gydytojas priėmė iš karto, nes eilės nebuvo.
Nors abu dėvėjome kaukes, medikas prie manęs nesiartino, nusiuntė į kitą kabinetą, kur man buvo padaryta rentgeno nuotrauka. Ją apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad nieko nesusilaužiau, patarė nusipirkti vaistų ir laukti, kol skausmas praeis.
Toks kelias pas medikus pareikalavo daug laiko ir kantrybės“, – atviravo kaunietis.
