Antai, prezidentui Gitanui Nausėdai planinio patikrinimo metu buvo nustatytas žarnyno polipas. Šis praėjusios savaitės pabaigoje Santaros klinikose buvo pašalintas atlikus mažai invazyvią procedūrą.
Kaip ne kartą apie prevencinius pasitikrinimus yra skelbę Santaros klinikų medikai, žmonės turėtų reguliariai pasitikrinti sveikatą. Laiku nepastebėti žarnyno polipai gali išsivystyti į vėžį.
Polipas – storosios žarnos vėžio pranašas
Mokslinės studijos rodo, kad storosios žarnos vėžio įmanoma išvengti, jeigu atliekama patikros programa ir taikomas vadinamasis slaptojo kraujavimo testas.
Kilus įtarimų daroma kolonoskopija, padedanti aptikti ikivėžinius pakitimus, – polipus, iš kurių išsivysto vėžys. Jei pašalinami polipai, vadinasi, žmogus išvengs ir storosios žarnos vėžio.
Lietuvoje ši programa skiriama asmenims nuo 50 iki 74 metų, o štai Amerikos onkologų draugija šiemet rekomendavo patikrą dėl storosios žarnos vėžio pradėti nuo 45 metų. Bėda ta, kad Lietuvoje tik kas ketvirtas gyventojas, kuriam skiriama patikros programa, pasidaro vadinamąjį slaptojo kraujavimo testą.
Storosios žarnos vėžys būdingas vyresnio amžiaus žmonėms – daugiau kaip 80 procentų ligonių suserga vyresni nei 50 metų. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad storosios žarnos vėžys nustatomas vis jaunesniems žmonėms, pavyzdžiui, nuo 1999 iki 2015 metų sergamumas jauname amžiuje padvigubėjo.
Storosios žarnos vėžį lemia daug įvairių veiksnių – paveldimas polinkis sirgti šia liga, tam tikri mitybos ypatumai, rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas.
Kadangi nėra vienos pagrindinės priežasties, dėl kurios išsivysto storosios žarnos vėžys, sunku taikyti ir prevencijos būdus, kurie būtų moksliškai pagrįsti.
Lietuviai profilaktinę patikrą atlieka vangiai
Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pradėta taikyti 2009-ųjų rugsėjį, iš pradžių ji buvo skirta Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams.
Nuo 2011-ųjų ši programa apėmė jau visą šalį, išskyrus Panevėžio apskritį, – joje nėra pakankamai reikalingų specialistų.
Aptikus vadinamąjį slaptąjį kraują išmatose skiriama kolonoskopija – specialiu aparatu apžiūrimas storasis žarnynas ir nustatomas kraujavimo židinys, atliekama biopsija. Per dvejus metus pasitikrino 43 proc. Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojų.
Ši programa skirta 50–74 metų žmonėms. „Tai – žemas rodiklis. Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa yra efektyvi, kai joje dalyvauja 70–80 proc. populiacijos“, – yra sakęs Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius.
Per dvejus metus programa padėjo aptikti 286 storosios žarnos vėžio atvejus ir daugiau nei 2,2 tūkstančio polipų atvejų – tai ikivėžiniai pakitimai storojoje žarnoje.
Išsitirti, ar neserga storosios žarnos vėžiu, žmonės raginami įvairiai: siunčiant jiems SMS žinutes, elektroninius laiškus, kartais išsitirti paragina slaugytojos ar šeimos gydytojai.
Nors tokie tyrimai padeda klastingą ligą užčiuopti ankstyvose ar net ikivėžinėse stadijose, žmonės, deja, tirtis neskuba. Į kvietimus išsitirti sureaguoja tik apie 30 proc. pakviestųjų. Iš jų 5–6 procentams tyrimų testai būna teigiami, iš kurių – apie 4 proc. nustatoma onkologinė liga.
Priežastys, kodėl žmonės profilaktinėse programose dalyvauja vangiai, yra įvairios: baimė, kad tiriant skaudės, nenoras išgirsti vėžio diagnozę.
Reta genetinė vėžio forma
Polipai kartais byloja ir paslaptingos ligos atsiradimą. Tai šeiminė adenominė polipozė.
Iš pradžių kamuoja nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, skystas tuštinimasis. Beveik nieko neskauda, tik šiek tiek pučia pilvą. Netgi šeimos gydytojai neįtaria, kad prastos savijautos kaltininkai gali būti išsisėję polipai.
N.E.Samalavičius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo rinkti informaciją apie tokius pacientus, tirti juos bei jų šeimos narius, operuoti ligą paveldėjusius asmenis – tiek profilaktiškai, tiek jau išsivysčius storosios žarnos vėžiui.
Yra buvę ir tokių atvejų, kai polipai suvėžėja sulaukus vos 20 metų. Kai toks pacientas atsiduria medikų rankose, neretai išgirsta, kad tai jau paskutinė vėžio stadija. Nors sergančiųjų šeimine adenomine polipoze nėra daug, šią ligą paveldi kas antras palikuonis.
Tai lemia penktoje chromosomoje esantis pakitęs genas, kuris buvo atrastas 1991 metais. Dėl geno mutacijos storojoje žarnoje atsiranda daug polipų (ne mažiau kaip šimtas, o paprastai – iki kelių tūkstančių).
Žarnyne esantys polipai iš pradžių nesukelia įtarimų, tačiau kai jų padaugėja, gali atsirasti kraujavimas tuštinantis, mažakraujystė, pilvo pūtimas ir skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, tuštinimosi pokyčiai, o svarbiausia – polipai gali supiktybėti.
Jeigu vienas tėvų turi šeiminę polipozę, neverta laukti, kol negalavimai pasireikš ir vaikams. Tuo atveju, kai tėvams liga genetiškai patvirtinta, jų palikuoniams užtenka atlikti paprastą genetinį testą, jį galima padaryti netgi naujagimiui.
Jei tokios giminės atstovui liga genetiškai nepatvirtinta, gyvybiškai svarbu pradėti specialią kasmetinę patikrą vaikams nuo 10–12 metų.
„Žinant apie tokį paveldėjimą įmanoma išvengti storosios žarnos vėžio“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs pilvo chirurgas N.E.Samalavičius. Jei asmuo paveldi šeiminę polipozę, būtina atlikti profilaktinę operaciją – pašalinti visą storąją žarną ar jos dalį.
Onkologai pataria tokią operaciją daryti iki dvidešimtojo gimtadienio. Jei operuotis delsiama, sulaukus maždaug 40-ojo gimtadienio polipai neretai tampa vėžiu.
