Tuomet einame į darbo vietą, susižiūrime, ar viskas yra, ko dar reikia. Pasitikriname paskyrimus, kiek šiandien atvyks žmonių“, – taip apie savo darbo dieną pasakojo Panevėžio mobiliajame punkte nuo kovo 27 d. dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Audronė Lepeškienė.
COVID-19 mėginius iš žmonių imanti slaugytoja pasakoja, kad panevėžiečiai dėl koronaviruso tiriami kas 10–15 minučių.
„Darbo diena tikrai atrodo ilga. Galiausiai, kai ateina pamainos pabaiga ir, išvykus paskutiniam pacientui, einame rengtis į nešvariąją zoną. Sudedame drabužius į tam skirtas vietas, dezinfekuojamės patys, dezinfekuojame savo avalynę, apsauginius skydus. Ir tik tuomet grįžtame persirengti į švariąją zoną“, – toliau savo darbo dieną nupasakoja A. Lepeškienė.
Nepatogiausia vilkėti apsaugos priemones
Panevėžietė slaugytoja, kaip ir daugelis kitų su užsikrėtusiais asmenimis dirbančių medikų, tvirtino, kad nepatogiausia darbo dalis – vilkėti kombinezonus ir kitas privalomas apsaugas.
„Daug prakaituojame, nugara kartais būna visiškai šlapia. Taip pat dėl kaukių ir apsauginių skydelių būna sunku kvėpuoti, o ką jau kalbėti apie skydelių rasojimo problemą, dėl to kartais sunku matyti“, – pasakojo slaugytoja.
Mobiliojo punkto darbuotojai jaučiasi dėkingi Panevėžio įmonei „Devold“. Ji padovanojo net 35 komplektus vasarinių ir žieminių sportinių kostiumų, kuriuos darbuotojai gali rengtis po apsauginiu kombinezonu.
„Taip patogiau dirbti, reguliuojama kūno šiluma. Dabar, artėjant žiemai, rengiamės šiltesnius kostiumus“, – sakė mobilaus punkto administratorė ir kuratorė, atsakinga už punkto aprūpinimą reikalingomis priemonėmis, Danutė Stanevičienė.
Rizikuoja kiekvieną dieną
Pasak D. Stanevičienės, didžiausias iššūkis – rizika. „Mėginių ėmėjai būna per ypač mažą atstumą nuo užsikrėtusiųjų. Juk būna, kad sukutenus nosį, nusičiaudėjama ar sukosima.
Tačiau labai džiaugiamės, kad nuo pat kovo mėnesio, kai Panevėžyje buvo atidarytas mobilusis punktas, dar nė vienas mūsų darbuotojas nesusirgo. Beje, jiems privalu kas dvi savaites tikrintis“, – pasakojo ji.
Slaugytoja A. Lepeškienė pripažino, kad pradėjus dirbti mobiliajame punkte, vyravo labai didelė baimė. „Ji buvo tokia didelė, jog net artimiesiems nesakėme, kur dirbame.
Tačiau vėliau jie patys sužinojo. Teko raminti, kad nebijotų dėl mūsų sveikatos. Iš tiesų, patys netikėjome, kad visa tai taip ilgai tęsis“, – aiškino moteris.
Džiugina naujos patalpos
Mobiliojo punkto komanda dabar džiaugiasi naująja darbo vieta. Slaugytojai neslepia, kad prieš tai šalia „Cido“ arenos buvusiame punkte sąlygos buvo prastos.
„Reikėjo budėti palapinėse, kur vėjai švilpė per visus galus. Galima sakyti, dirbome lauko sąlygomis. Na, o dabar – vagonėliuose, kur kas šilčiau ir patogiau“, – džiaugėsi D. Stanevičienė.
Paklausta, kuri darbo dalis yra pati nemėgstamiausia, slaugytoja A. Lepeškienė atviravo, jog mėginių ėmimas iš mažų, verkiančių vaikų. „Labai jų gaila.
Mažyliai būna išsigandę, nesupranta, kas vyksta, kodėl mes taip baisiai apsirengę. Kaip suaugusiesiems, taip ir jiems, yra ypač nemaloni mėginio paėmimo procedūra. Tai tikrai nemėgstamiausia darbo dalis“, – tvirtino medikė.
Trūksta darbuotojų
Dar pavasarį Panevėžio mobilusis punktas dirbo iki pat 20-os valandos. Todėl buvo reikalingos net trys pamainos. Pasak mobilaus punkto administratorės ir kuratorės D. Stanevičienės, neatmetama, kad prie tokio režimo reikės grįžti ir vėl, tačiau kol kas to padaryti neleidžia darbuotojų trūkumas.
„Pats darbas nėra sunkus. Mūsų yra apie 30 darbuotojų. Dabar ypač jų trūksta, kadangi daug kas grįžta į įprastus darbus medicinos skyriuose, todėl punkte nebėra kam dirbti.
Todėl šiuo metu darbas mobiliajame punkte vyksta kiekvieną dieną. Išeiginės tik sekmadieniais. Žmonės net negali išnaudoti atostogų, kurių yra nemažai sukaupę“, – pasakojo administratorė D. Stanevičienė.
Valstybė priedų nebemoka
Pasak mobiliojo punkto koordinatoriaus ir Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino, punkte dirbantys medikai karantino metu gavo net po 100 proc. priedą.
„Pasibaigus karantinui, patys, kaip įstaiga, liepos mėnesį išmokėjome 50 proc. priedą. Na, o dabar stengiamės sumokėti papildomus priedus, tačiau jie nėra tokie dideli, kokie buvo. Tikrai gaila darbuotojų, kad valstybė jiems nebeskiria priedų“, – sakė jis.
Šauliai pasiruošę padėti
Mobiliojo punkto darbo pradžioje nemažai darbo atliko ir šauliai savanoriai, kurie buvo pakviesti padėti iš Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės. Pakalbinus 503-iosios kuopos vado pavaduotoją Audrių Masilionį, jis patvirtino, kad darbas šiame punkte nebuvo lengvas.
„Pirmasis dalykas, ką reikėjo padaryti – pasirašyti, jog sutinkame su rizika užsikrėsti. Taip pat buvome supažindinami su visais saugos reikalavimais. Tada vykdavo pasiruošimas: reikėdavo apsirengti apsaugos priemones, kostiumą, antbačius, pirštines, kaukę, apsauginius akinius.
Savanoriai mobiliajame punkte yra pirmieji, kurie pasitinka atvykstančius asmenis. Jie turi sąrašą, kuriame pateikta, kas turi atvykti. Atvažiavus automobiliui, tikrindavome, ar atvykę žmonės turi teisę čia būti ir pasidaryti testą“, – pasakojo A. Masilionis.
Pasak jo, visas bendravimas su atvykstančiais asmenimis vyksta per uždarytą langą. „Ir tai yra labai griežta taisyklė, kurios negalima pažeisti. Savanoriai turi pasiruošę specialias lenteles, kuriose surašyta viskas, ko gali prireikti ir, ką, atvykęs asmuo, turi žinoti“, – sakė šaulys.
Šiuo metu mobiliajame punkte savanoriauja tik Panevėžio miesto savanoriai. Tačiau šauliai yra pasiruošę grįžti į šias pareigas, jei būtų toks prašymas.
