Praėjusią parą šalyje patvirtintas dar vienas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 950, taip pat mirė šeši žmonės. Dėl kitų priežasčių mirė trys koronavirusu užsikrėtę žmonės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, didžioji dalis naujų koronaviruso atvejų fiksuota Vilniaus apskrityje, iš viso – 350 atvejų. Kauno apskrityje registruoti 152 susirgimai, Klaipėdos – 124, Telšių – 120, Šiaulių – 97, Panevėžio – 35, Tauragės – 32, Marijampolės – 28, Alytaus – 7, Utenos apskrityje – 5.
D.Razmuvienė: skaičiai tikrai didės
NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė prognozavo, kad susirgimų skaičiai augs ir toliau.
„Gal mes to žodžio rekordinis kiekvieną dieną neminėkime, nes tie skaičiai tikrai augs. Vakar dienos duomenys, taip, tai yra rekordas. Bet, kas bus rytoj, tai aš manau, kad tie skaičiai tikrai didės, augs, nes, matant mūsų žmonių tam tikrą elgesį, tikrai virusas plinta labai sparčiai“, – situaciją vertino D.Razmuvienė.
Anot jos, išskirti, kur koronavirusas plinta labiausiai, jau nebeįmanoma. COVID-19 praėjusią parą nustatytas visose šalies apskrityse. „Išskirti, kur plinta, jau nebeįmanoma. Virusas plinta visur“, – pripažįsta epidemiologė.
D.Razmuvenės teigimu, didžiausią nerimą vis tik kelia užkrato atvejai asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
„Nes tai yra grėsmė tame, kad, jeigu tai yra globos, slaugos namai, tai pacientai su didžiausia rizika ten guli. (...) Ten virusui paplisti yra greita galimybė. Bet personalas, kuris dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jų sergamumas taip pat yra registruojamas“, – kalbėjo epidemiologė.
Ji skaičiavo, kad šiai dienai koronavirusu serga apie 700 medikų. „Jeigu šita grandis iškris iš tos paslaugos teikimo sveikatos paslaugų priežiūros tinkle, tai čia mes ir matome pačią didžiausią grėsmę“, – tikino D.Razmuvienė.
Tiesa, NVSC epidemiologė vardijo, kad, pavyzdžiui, praėjusią parą Vilniuje daugiausia atvejų buvo susiję su vienu dziudo klubu, teniso čempionatu, šokių studija, krepšinio klubu ir panašiai.
„Taip, kaip rodo ir statistika: serga didžiausia dalis iki 65 m. Reiškia, kad jie yra socialiai aktyvūs. Aišku, tas viruso plitimo maršrutas dabar ir yra – darbas, namai, darbas, namai“, – aiškino specialistė.
Matome neatsakingo požiūrio pasekmes?
Paklausta, ar žmonėms reikėtų labiau susiimti ir saugoti save bei kitus, D.Razmuvienė atsakė, kad tai daryti reikėjo anksčiau, o dabar skaičiuojame savo neatsakingo požiūrio rezultatus.
„Aš manau, kad jau anksčiau reikėjo pasižiūrėti. Dabar mes jau turime pasekmes būtent to ne visada atsakingo požiūrio. Tai yra ignoruojamos tos priemonės, kurios galbūt buvo tik rekomendacinio pobūdžio, kai kitų šalių piliečiai rekomendacijas priima kaip iš tikrųjų reikalingą apsaugą naudoti ir laikytis atstumų.
O mes puikiai matome, kas vyksta ir sporto varžybų metu, tiek ir klubuose, kavinėse... Tikrai ne paslaptis, kad ten tie visi reikalavimai nėra išlaikomi“, – pabrėžė epidemiologė.
D.Razmuvienė: jauni asmenys negalvoja apie tai, kas yra jų aplinkoje
NVSC ekspertė skaičiavo, kad per praėjusią parą nuo koronaviruso mirė dar šeši žmonės, bendras mirčių skaičius šalyje išaugo iki 150. Dvi mirtys registruotos Marijampolės, po vieną – Klaipėdos, Panevėžio, Telšių ir Utenos apskrityse.
Jauniausias nuo koronaviruso praėjusią parą miręs žmogus priklausė 50-60 metų amžiaus grupei, vyriausias – 90-99 metų.
„Bet vis dėlto vienas asmuo yra nuo 50-59 metų. Taip, buvo lėtinių ligų, bet, tie jauni asmenys, kurie vykdo tokį aktyvų socialinį gyvenimą, negalvodami apie tai, kas yra jų aplinkoje, sukelia riziką tiems, kurie yra labiausiai paveikūs šiam virusui“, – apgailestavo D.Razmuvienė.
Ateitį prognozuoti sunku
Pasak D.Razmuvienės, NVSC darbuotojai vos spėja suktis skambinėdami visiems užsikrėtusiems asmenims, tačiau, jos teigimu, niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2020 m. turėsime naujo viruso pandemiją ir atsitiks tokia grėsminga situacija, kurios ateitį sunku prognozuoti.
„Kas galėjo nuspėti, kas galėjo žinoti, kad ateis 2020 m. sausio mėnesį tokia naujo viruso pandemija, ir jog atsitiks tokia grėsminga situacija. Taip, dabartinė situacija yra jau šiek tiek išmokta, bet matome, kad dar ne viską žinome, nes viruso plitimas yra labai spėrus.
Kokios čia bus tos pasekmės toliau, prognozuoti yra praktiškai neįmanoma. Nes mokslininkų grupės buvo prognozavusios, kokia bus situacija rugsėjo-spalio-lapkričio mėnesiais, ir tos prognozės nepasitvirtino“, – akcentavo epidemiologė.
Prieš ilgąjį savaitgalį – prašymas
Dėl artėjančio ilgojo savaitgalio D.Razmuvienė dar kartą kreipėsi į visus Lietuvos žmones su prašymu likti namuose, o jei jau yra būtinybė išvykti apkankyti kapus, kapinėse nesibūriuoti ir nesibičiuliauti su kaimynais ar kitais artimaisiasi.
„Artėja ilgasis savaitgalis, Vėlinių, visų mirusiųjų paminėjimas, ir vėlgi, būtų prašymas toks, kad žmonės tikrai įvertintų riziką, tiek asmeninę, tiek visos šeimos būtinybę vykti į vienas ar kitas kapines, kurios galbūt yra ne tame pačiame mieste, o kitoje Lietuvos teritorijoje, kitame regione. Reikėtų atsižvelgti į šviesoforu pažymėtus regionus, savivaldybes.
Bet sakysiu žmogiška kalba: jeigu žmonės nepasižiūrės į tas šviesoforo spalvas, jie vis tiek tegul naudoja apsaugos priemones. Būtent kaukes, tegul išlaiko atstumus. Aišku, kapinėse, jeigu jau ten nuvykstama, žmonės turėtų nesibūriuoti. Nes paprastai lietuvių tokia tradicija susirinkus kapinėse, vienuose ar kituose regionuose, susirenka kaimynai, pažįstami, draugai, ir aptariami tam tikri prisiminimai.
Aišku, šito nereikėtų daryti. Nei būriuotis, nei kažkur po to kartu eiti praleisti prisiminimų vakarą. Tikrai tai galima padaryti, kai bus visiškai rami situacija. Ir jeigu šiais metais asmenys nenuvyks pas mirusiuosius, juos bus galima aplankyti ramesniu laiku.
Nes jeigu tas ilgasis savaitgalis vėl bus labai aktyvus, žmonės važiuos ir lankys kapus, skaičiai tikrai gali didėti“, – perspėjo epidemiologė.
Situacija ligoninėse
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 370 žmonių – 22 pacientais daugiau nei pranešta trečiadienį, 34 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 165 pacientai, dar 14 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 17,6 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 10,5 tūkst. lovų. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 370 iš 666 esamų. Iš 604 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos yra 193, iš 6,3 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 2 tūkst.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 088 asmenys, 8301 – tebeserga, 4582 – pasveiko. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 150 žmonių, dėl kitų priežasčių – 55.
