Kol koronaviruso situacija nėra galutinai sukontroliuota, gripo ir pneumokokinės infekcijos protrūkiai reikštų dar sudėtingesnę situaciją Lietuvos sveikatos sistemai.
LSMU Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė, gydytoja infektologė prof. dr. Auksė Mickienė perspėja, kad prognozuoti, kaip, pavyzdžiui, pneumokokinė infekcija gali apsunkinti koronaviruso gydymą kol kas sunku prognozuoti, todėl bet kokiu atveju geriau imtis profilaktikos ir išvengti bet kokių plaučius paveikiančių susirgimų.
„Nuo seno žinoma, kad pneumokokas yra tas mikrobas, kuris gali komplikuoti gripą, jei prasideda antrinis plaučių uždegimas. O šiuo metu turime ir koronavirusą. Kol kas nežinome, kokio sunkumo komplikacijų galima sulaukti šiuo atveju. Tai vis dar yra mokslinių tyrimų objektas“, – pažymi ji.
Nors lietuviai dažnai galvoja, kad pneumokokinė infekcija pavojinga tik vaikams, tai anaiptol nėra tiesa.
„Maži vaikai yra pirmoji rizikos grupė, antroji rizikos grupė – asmenys virš 65 metų amžiaus. Ypač didelę riziką turi žmonės, turintys lėtinių ligų: sergantieji bronchine astma, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis. Pneumokokinė infekcija išvardytoms asmenų grupėms gali sukelti plaučių uždegimą, sepsį arba meningitą. Mirštamumo procentas tokiais atvejais tikrai nemažas“, – sako profesorė.
Pneumokokai – viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis. Nors didelį vaidmenį ligos išvengimui vaidina nespecifinės apsaugos priemonės: imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas ir kita, tačiau skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos.
„Labai vertinga pasiskiepyti dėl to, kad ir be koronaviruso, jei išsivysto pneumokokinis plaučių uždegimas – tai yra tokia pat plaučių liga. Jei kalbame apie sveikatos sistemos apkrovą, ligoninių lovas, plaučių ventiliavimo aparatus, gydytojus, kurie gali gydyti – svarbu išvengti plaučių ligų, kurioms reikalingi tie patys resursai kaip gydant koronavirusą. Nuo pastarojo kol kas neturime vakcinos, lieka tik nespecifinės priemonės, todėl privalu sumažinti kitų panašių susirgimų riziką. Nuo seno žinoma rekomendacija nuo pneumokokinės infekcijos skiepytis vienu kartu kaip ir nuo gripo“, – perspėja A.Mickienė.
Profesorė taip pat pažymi, kad šiuo metu ne laikas vaikytis sąmokslo teorijų. Metas pasitikėti specialistais.
„Dabar visas pasaulis laukia koronaviruso vakcinos kaip išganymo. Visi supranta, kad tai – vienintelis būdas sustabdyti visą pasaulį apėmusią pandemiją. Seniau kitos grėsmės kaip poliomielitas, tymai buvo sustabdytos tik vakcinų dėka. Vakcinų ir antibiotikų kūrėjai dešimtmečiais prailgino žmonių gyvenimus. Todėl laukti vienos vakcinos, bet būti nusistačius prieš kitas – tiesiog nelogiška“, – aiškino LSMU Kauno klinikų medikė.
Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos.
10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji.
Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas.
