Jų plitimas fiksuojamas viešojo maitinimo įstaigose bei pasilinksminimo vietose, kurių, net ir po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) raginimų, sostinės valdžia apkabinti ribojimais kol kas neplanuoja.
Per pastarąją parą fiksuota ir viena mirtis, kurią sukėlė koronavirusinė infekcija. Mirė Tauragės apskrities gyventojas, jam buvo per 90 metų, asmuo turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas jam buvo patvirtintas spalio 11 d. Specialistams nepavyko nustatyti, kaip asmuo užsikrėtė. Nuo koronaviruso iš viso Lietuvoje yra mirę 110 žmonių.
Kaip pranešė NVSC atstovai, 111 naujų atvejų registruoti Vilniaus apskrityje, 58 – Šiaulių, 39 – Kauno, 28 – Klaipėdos, septyni – Panevėžio, penki – Marijampolės, keturi – Telšių ir trys – Alytaus apskrityse.
Su protrūkiais siejami 107 iš atvejų, kurių aplinkybės žinomos: jie registruoti sostinės baruose, nauji susirgimai siejami su protrūkiais savivaldybių, policijos įstaigose, virusas toliau plinta mokymosi įstaigose. Plačiau apie naujausius atvejus skaitykite čia.
Vienas naujas koronavirusinės infekcijos atvejis siejamas su Vilniaus senamiestyje veikiančiu baru „Sanatorija“, taip pat dar vienas atvejis – su baru „Bardakas“.
Kur situacija blogiausia?
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtino, kad situacija dėl koronaviruso blogėja ne tik Lietuvoje: ypatingai ji prasta Čekijoje, Belgijoje, Olandijoje. Sergamumas sparčiai auga ir mūsų kaimyninėse šalyse.
„Lenkijoje per dvi savaites rodiklis padidėjo nuo 39 iki 119, Latvijoje – nuo 12 iki 58“, – skaičiavo viceministrė.
Apžvelgdama situaciją Lietuvoje, K.Garuolienė pirmiausia išskyrė Vilnių, kuriame per praėjusią parą patvirtintas rekordinis COVID-19 ligos atvejų skaičius.
„Reikia imtis rimtų kontrolės priemonių ir naudodamasi proga norėčiau priminti ne tik Vilniaus, bet ir kitoms savivaldybėms apie pareigą taikyti priemones, kurios kontroliuotų tą situaciją. Savivaldybės turi teisines galimybes taikyti priemones dėl masinių renginių ribojimo ar draudimo, nuotolinio darbo, susibūrimų rbojimo, atsisakant įvairių švenčių.
Taip pat taikomos priemonės gydymo įstaigose ir socialinės globos įstaigose dėl asmenų lankymo, taip pat didinamas profilaktinis gyventojų tyrimas, sprendžiami klausimai dėl švietimo įstaigų darbo“, – vardijo viceministrė.
Kodėl nauji ribojimai siūlomi tik Vilniui?
Paklausta, kodėl nauji ribojimai siūlomi būtent Vilniuje, nors susirgimų rodiklis čia vos didesnis nei šalies vidurkis, viceministrė K.Garuolienė tikino, kad sostinė yra didžiausias miestas, kuriame gyvena daugiausia žmonių, todėl virusui plisti čia esą geriausios sąlygos, todėl ruoštis reikia iš anksto.
„Tikrai nesutikčiau, kad kontrolės priemonės turi būti diegiamos tik Vilniuje. Jos taip pat taikomos ir Raseiniuose, Šiauliuose, kitose savivaldybėse, kur sergamumo rodikliai yra labai dideli. Dabar reikia reaguoti Vilniuje, nes, kai ten mes turėsime labai daug susirgimų, bus sudėtinga reaguoti, kontroliuoti situaciją.
Mes matome ženklų šuolį Vilniaus savivaldybėje ir ten reikia diegti griežesnes priemones. Užtektų sukontroliuoti sporto klubų, barų veiklą, kad vėliau nereikėtų uždarinėti ligoninių, mokyklų ir tai turėtų daug skaudesnes pasekmes, būtų įvestos dar griežtesnės priemonės. Labai svarbu reaguoti laiku, kad vėliau nereikėtų uždaryti visos šalies“, – aiškino ji.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ketvirtadienį pranešė, kad dėl išaugusio susirgimų skaičiaus sostinės savivaldybė didins testavimo apimtis, aktyviau primins saugumo reikalavimus gyventojams, bet kol kas rekomenduojamo barų ir kavinių darbo laiko ribojimo nesiims.
Kaip į tai reaguos ministerija?
„Svarbu suprasti tas taikomas epidemiologines priemones. Be abejo, kai mes kalbame apie karantiną ir visų veiklų sustabdymą, tai tos priemonės yra labai griežtos ir turi skaudžias pasekmes. Buvo išplatintas prieš savaitę priminimas, kokių priemonių savivaldybės gali imtis, kurios nėra labai griežtos ir uždarančios visas veiklas.
Tai būtent ir eina kalba apie tam tikrų veiklų ribojimą – pasilinksminimo vietų, sporto klubų, šokių studijų... Sustabdžius šių vietų veiklą, mes sustabdytume viruso plitimą ir vėliau neturėtume kitų skaudžių pasekmių“, – tikino viceministrė K.Garuolienė.
Itin sparčiai plinta baruose
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė kalbėjo, kad jokia paslaptis, jog koronavirusas itin sparčiai plinta baruose.
„Plitimas baruose vyksta, tai – ne paslaptis. Žinome, kokio amžiaus grupės lankosi baruose, ir kokio amžiaus žmonės šiuo metu serga intensyviausiai“, – informavo D.Razmuvienė.
Epidemiologė paneigė mitus, kad virusas baruose neplinta. Anot jos, koronavirusas baruose plinta itin intensyviai, kadangi tai – uždara patalpa, kurioje nesilaikoma nei atstumų, nei apsaugos priemonių. D.Razmuvienė paminėjo, kad paaiškėjo, jog susirgusieji koronavirusu lankėsi bent 14 kitų pasilinksminimo vietų.
„Sunku pasakyti, ar ten virusas išplis. Galvoti apie tai, kad barai skiriasi nuo kitų laisvalaikio praleidimo vietų, kurioje virusas neplinta, tikrai neteisinga. Kitos šalys įvedė pasilinksminimo vietų darbo laiką ribojančias taisykles, todėl apskričių savivaldybėms derėtų reaguoti į visas NVSC teikiamas rekomendacijas.
Nelaukime, kad sergamumas pasiektų Raseinių sergamumo lygį“, – teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Keičiasi apibrėžimas, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso
Didėjant naujų atvejų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia apibrėžimą, kada asmuo bus laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Primename, kad iki šiol pasveikusiu buvo laikomi asmenys, kuriems du kartus koronaviruso tyrimai parodė neigiamą atsakymą.
Anot K.Garuolienės, nuo šiol, atsižvelgiant į mokslininku rekomendacijas bei kitų šalių praktiką, pasveikusiu bus laikomas asmuo, kuris neturi COVID-19 būdingų simptomų ir nuo jo ligos pradžios praėjo 10 dienų.
„Aišku, patį pasveikimo faktą turės konstatuoti šeimos ar asmenį gydantys gydytojai“, – akcentavo viceministrė.
Taip pat artimiausiu metu SAM planuoja keisti kriterijus, pagal kuriuos savivaldybės yra priskiriamos prie labiausiai paveiktų.
„Kadangi Europos Komisija keičia šalių rizikos kriterijus, tai tuos pačius kriterijus mes pritaikysime ir savivaldybėms. Didelės rizikos savivaldybėmis bus laikomos tos, kuriose 14 dienų sergamumo rodiklis bus didesnis nei 50, ir kuriose atliekamų teigiamų testų procentas nuo visų atliekamų testų yra mažiau negu 4 proc. Šie pakeitimai įsigalios artimiausiu metu“, – sakė ji.
Pateikė nerimą keliančią statistiką
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D.Razmuvienė pranešė, kad virš 60 proc. vakar užregistruotų atvejų užsikrėtimų grandinę galima atsekti, 3,5 proc. atvejų – įvežtiniai, 30 proc. užsikrėtimo grandinės nustatyti nepavyko.
„Neatsekamų užsikrėtimų procentas išaugo, nes būdavo nuo 18 iki 22 proc. Manau, kad šių atvejų grandinė dar bus atsekta, nes tai – švieži atvejai“, – teigė D.Razmuvienė. Ji taip pat informavo, kad po vakar dienos susirgimų izoliuoti 900 asmenų.
Kalbėdama apie statistiką, D.Razmuvienė išskyrė ir veiklas po darbo bei pasilinksminimo vietų riziką, kadangi šiuo metu daugiausia sergančiųjų sudaro aktyvi socialinė grupė ir asmenys iki 45 m. amžiaus.
Reaguodama į vakar dienos Vilniaus situaciją, epidemiologė išskyrė tris pagrindinius židinius. Tarp jų – šokių studijos, kuriose užregistruotas jau 71 atvejis koronaviruso atvejis. Anot D.Razmuvienės, iš šokių studijų virusas išplito į kitas įstaigas, tarp jų – ugdymo ir kitas tarnybas.
„Priemonės, kurios skirtos saviizoliacijoje esantiems asmenims, yra pažeidžiamos, nes registruojami antriniai ir tretiniai užsikrėtimo atvejai būtent su židiniu, kuris buvo fiksuotas šokių studijose“, – tvirtino D.Razmuvienė.
Virusas plinta gydymo ir ugdymo įstaigose
Įvardindama vietas, kuriose šiuo metu virsusas plinta labiausiai, epidemiologė paminėjo ugdymo įstaigas, asmens sveikatos priežiūros globos įstaigas bei laisvalaikio praleidimo vietas.
Anot jos, šiai dienai yra 199 ugdymo įstaigos Lietuvoje, kurioje užregistruoti 477 ligos atvejai. 300 iš jų – vaikai, visi likę – darbuotojai ir personalas. Izoliuotų asmenų, susijusių su užsikrėtimais ugdymo įstaigose – beveik 3500. „Virusas taip pat sugrįžo į socialinės globos įstaigas ir į asmens sveikatos įstaigas“, – konstatavo D.Razmuvienė.
Nuo pandemijos pradžios užregistruoti beveik 800 medikų, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija. Šiuo metu tebeserga 316 medicinos įstaigų darbuotojų. Per rugsėjo-spalio mėnesius iš viso užfiksuoti 350 sveikatos priežiūros specialistų, kuriems patvirtintas koronavirusas.
Kokia situacija ligoninėse?
Ligoninėse dėl koronaviruso gydomi 174 pacientai, 17 iš jų – reanimacijoje. Deguonies kaukės reikalingos 80 pacientų, plaučių ventiliacija taikoma devyniems.
Iš 17,5 tūkst. ligoninių lovų Lietuvoje šiuo metu užimta 11,1 tūkst., reanimacijos lovų užimta apie pusė – 354 iš 637. Iš 573 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimta 186, o iš 5,5 tūkst. su deguonimi – 2 tūkst.
Bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 6760. Tebeserga 3635 asmenys, pasveiko – 2983.
