Ar sloga tokia jau nekalta liga ir kaip ją gydyti, kalbame su gydytoju otorinolaringologu Dovydu Gutmanu.
– Yra toks populiarus mitas, kad slogą gydysi, ar negydysi, ji praeis per savaitę... Ar tai yra tiesa?
– Mes slogos nebijom, mes bijom jos komplikacijų. Tą reikėtų atskirti. Vieniems sloga praeina be gydymo savaime, kitiems vis dėlto išsivysto tam tikros komplikacijos, dėl kurių žmogus kenčia ir kartais patenka gydymo įstaigą.
Todėl ir egzistuoja toks posakis, kad gydoma ar negydoma ji praeis, bet rizikos yra. Reiktų suprasti, kad tam tikru momentu yra lūžio taškas, kada jau reikia imtis rimtesnių gydymo priemonių.
O prevencijai, kuri būtų organizmui nekenksminga, galima gydytis liaudiškomis priemonėmis arba panaudoti nelabai intensyvaus veikimo medicininį preparatą.
– Kokias liaudiškus gydymo būdus rekomenduotumėte?
– Labai gerai plauti nosį jūros vandeniu. Tai vienas iš paprasčiausių, saugiausių būdų pradėti gydyti slogą.
Tą galima daryti nuo 7 iki 10 kartų per dieną. Tinka ir inhaliacijos, žolelių arbatos, kurios stiprina žmogaus imuninę sistemą, kad ji lengviau atsilaikytų prieš virusą.
– Vaistinėje paprašius lašiukų nuo slogos, neretai išgirstame klausimą, kokia sloga: užsikimšusi nosis ar intensyviai varva, netgi kokios konsistencijos yra gleivės...
– Gydant slogą, labai svarbus yra paciento amžius. Skirtingai serga 2-3 metų darželinukas ir netgi 12-13 metų paauglys, taip pat ir suaugęs žmogus.
Skirtingai serga, skirtingos ligos puola, o slogos komplikacijos yra kur kas dažnesnės jaunesniame amžiuje.
Klausimas dėl slogos pobūdžio yra teisingas, nes atsakymas ir lemia, kokią priemonę naudinga naudoti, kad būtų efektyvesnis gydymas.
Tai kas tinka tekančiai ir varvančiai nosiai, kai nėra didelio užgulimo, ne visuomet tiks, kai ji labai stipriai užgulusi ar išskyros tampa spalvotos. O tai jau rodo bakterinės infekcijos požymius.
– Kokios komplikacijos gresia, jeigu sloga ilgai nepraeina?
– Skirtingai vaikams ir suaugusiems. Vaikams sloga dažnai komplikuojasi į ausies uždegimą, taip pat pasitaiko ir apatinių kvėpavimo takų uždegimų.
Lengvesnis perėjimas dėl imuninės sistemos nepakankamumo. Suaugusiems dėl slogos gali išsivystyti sinusitas, taip pat ir apatinių kvėpavimo takų uždegimas, o ausų uždegimas pasitaiko gana retai.
– Ką reikėtų žinoti renkantis medikamentus slogai gydyti?
– Reikia atkreipti dėmesį į tris svarbius aspektus.
Pirma, kokia slogos trukmė, nes ši liga turi savo fazes: pradžioje burksta, atsiranda gausiau gleivių, po to vyksta užburkimo ir gleivių tirštėjimo fazė, paskutinė – išsivalymo, pavienės gleivės tampa tirštos, bet kvėpuoti tampa žymiai lengviau.
Tad pirmoje fazėje, kai mes turime gausią sekreciją, bet gleivės nėra tirštos, o nosies užgulimas nėra labai stiprus, gelbsti intensyvus nosies plovimas jūros vandeniu, o iš medikamentų tinka priemonė, kuri sumažina nosies sekreciją.
Antroje fazėje, kai gleivės yra tirštos, nosis labai stipriai užgulta, jau reikia gleives skystinančių priemonių. Gleivės turi tapti skystesnės, kad jas būtų galima lengviau prasiplauti ir pašalinti. O medikamentų tinka priemonės, kurios mažina nosies paburkimą.
Jeigu trečioje slogos stadijoje kvėpavimas tampa lengvesnis, bet gleivės vis dar tebėra tirštos, šioje fazėje vis dar svarbu gleives skystinti, plauti jūros vandeniu ir stengtis jas švelniai pašalinti, išsipūsti. Taip pat nepamiršti visų liaudiškų imunitetą stiprinančių priemonių.
Antras svarbus aspektas – sergančiojo amžius, kadangi ne visi medikamentai ar priemonės vienodai tinka vaikui ir suaugusiajam.
Šiuo atveju vaistininkai parekomenduos tinkamą priemonę.
Trečia – su sloga atsiradę simptomai, kuomet jau būtina kreiptis į gydytoją. Tai komplikacijų simptomai, tokie kaip ilgiau išliekantis karščiavimas, skausmas, kosulio priepuoliai ar dusulys. Tai gali būti ūminis sinusitas, ausies uždegimas ar bronchitas.
– Jeigu sloguojant atsiranda kosulys, tai jau akivaizdi komplikacijos grėsmė?
– Nebūtinai. Tai gali būti to paties viruso nusileidimas žemiau į ryklę, kosulys gali atsirasti dėl sudirgintos ryklės, kai virusinė infekcija nukeliauja iš nosiaryklės į ryklę.
Taip pat kosulį gali sukelti link nosiaryklės tekančios gleivės, kurios ją sudirgina. Jeigu ryklės neskauda, jeigu nėra sunkesnio kvėpavimo, dusulio požymių, tai greičiausiai yra tik virusinio uždegimo išsiplėtimo pasekmė.
