Nors koronavirusas – vis dar didžiausiame dėmesio epicentre, tačiau ekspertai ragina likti budriais ir nepamiršti seno, bet vis dar pavojingo priešo – artėjančios gripo epidemijos.
Dviguba grėsmė ir vienas būdas apsisaugoti
Apie kaukes kalbama daug ir dažnai. Vis dėlto, dažnai atsiranda skeptikų, kurie mano, kad jos – nereikalingas valdžios pramanas.
Medicinos ekspertai bendromis jėgomis skeptikus patikino, kad kaukių dėvėjimas – ne tik veiksminga, bet ir būtina priemonė siekiant apsisaugoti nuo visų kvėpavimo takų infekcijų.
Tai itin aktualu kalbant apie artėjantį gripo sezoną, kuriam iš dalies pasiruošėme saugodamiesi nuo koronaviruso pandemijos ir išmokę viešose vietose dėvėti kaukes.
„Medicininės kaukės yra rekomenduojamos kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė žmonėms, kuriems pasireiškia simptomai, siekiant užkirsti kelią kvėpavimo lašų sklaidai kosėjant ar čiaudint“, – patikino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistė Galina Zagrebnevienė.
Ji priminė, kad kvėpavimo etiketo (t. y. burnos ir nosies uždengimo nosinaite kosėjant) tikslas – apriboti bet kurios infekcijos perdavimą nuo užsikrėtusio asmens.
„Įrodyta, kad naudojant medicinines kaukes kaip rizikos kontrolės priemonę, sumažinamas iš kvėpavimo takų į aplinką pasklindančių lašelių, kuriuose yra respiratorinių virusų, perdavimas.
Jas rekomenduojama naudoti siekiant sumažinti ir tuberkuliozės ar gripo sukėlėjų perdavimą“, – apie padidėjusį kaukių aktualumą užsiminė G.Zagrebnevienė
Anot SAM Sveikatos skyriaus stiprinimo specialistės, kaukė, kaip ir koronaviruso atveju, gali padėti sumažinti gripo infekcijos plitimą bendruomenėje.
Ji patvirtino, kad tokiu būdu sumažinamas iš kvėpavimo takų į aplinką paskleidžiamų lašelių išsiskyrimas iš užsikrėtusių asmenų, kurie gali net nežinoti, jog jie yra užsikrėtę, taip pat prieš pasireiškiant simptomams.
„Šiuo požiūriu galima laikyti, kad kaukių naudojimas tarp žmonių, kuriems nepasireiškė simptomai, papildo jau taikomą kaukių naudojimo tarp asmenų, kuriems simptomai pasireiškė, praktiką, – akcentavo SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė.
Tai, kad kaukių dėvėjimas turi teigiamos įtakos ne tik kovoje su koronaviruso pandemija, bet ir su gripu, patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Priemonės, reikalingos valdyti oro lašeliniu būdu plintančias infekcijas, tikrai efektyvios, jei naudojamos teisingai, laiku ir vietoje. Jos gali padėti apsisaugoti nuo oro lašeliais arba aerozoliniu keliu plintančių infekcijų“, – teigė D.Razmuvienė.
Anot jos, argumentų šiam teiginiui toli ieškoti nereikia – užtenka peržvelgti praėjusio sezono gripo sergamumo rodiklius.
„Mūsų įpratimas nešioti kaukes davė teigiamą rezultatą praėjusių metų gripo sezonui, kuris baigėsi šių metų pavasarį (2019-2020 m. gripo sezonas). Apžvelgiant praėjusių metų gripo sezoną, sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis skaičius buvo ryškiai mažesnis palyginti su praėjusiais 5-6 metų sezonais.
Anot specialistės, visos užkrečiamos ligos, kurios plinta oro lašeliniu keliu, randa palankią terpę „tankiose“ žmonių socialinėse interakcijose.
„Kaukės, rankų higiena ir atstumas tikrai tinka visoms oro lašeliniu būdu plintančioms ligoms. Tai – vienos iš nespecifinių priemonių ligoms sulaikyti“, – teigė epidemiologė.
Šioms idėjoms pritarė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, habil. dr. Alvydas Laiškonis.
„Visos koronaviruso infekcijos profilaktikos priemonės yra efektyvios ir gripo profilaktikai, nes abu sukėlėjai plinta oro lašiniu būdu“, – paantrino profesorius.
Tiek prof. A.Laiškonis, tiek G. Zagrebnevienė, tiek D.Razmuvienė taip pat užsiminė apie teigiamą skiepų indėlį kovojant su gripu.
„Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų“, – teigė G.Zagrebnevienė.
Kadangi šaltuoju metų laiku žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, virusams – tiek gripui, tiek koronavirusi (COVID-19) – atsiranda puikios sąlygos plisti.
Dėl šios priežasties, G.Zagrebnevienė rekomenduoja naudoti tas pačias, kaip ir koronaviruso infekcijos (COVID-19) prevencijai, skirtas priemones:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Epidemiologai šiemet turi ir gerų žinių
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė D.Razmuvienė pristatė trumpą infekcinių ligų statistiką.
Ši statistika atskleidė, kad iš visų užkrečiamų ligų, kurios cirkuliuoja tarp mūsų, būtent infekcijos, plintančios oro lašeliniu būdu, sudaro net 97 proc. visų užkrečiamų ligų. Į jas įeina ir žarnyno, ir lytiškai plintančios, ir kitos infekcijos.
Anot D.Razmuvienės, žiemos-rudens laikotarpiu sergačiųjų peršalimo ligomis, gripu bei kitomis virusinėmis infekcijomis skaičius itin išauga, o naujasis gripo sezonas Lietuvoje prasidėjo jau rugsėjo mėnesį (2020-2021 m. gripo sezonas).
Kalbėdami apie šių metų gripo sezono prognozes, ekspertai ragina pasidomėti situacija kitose pasaulio šalyse. Anot ekspertų, šios tendencijos – universalios, o šiemet dar ir itin džiuginančios.
„Jeigu pasižiūrėtume Europos ligų kontrolės prevencijos centro skelbiamą visų šalių situaciją, naujuoju sezonu, kuris prasidėjo šių metų rugsėjo mėnesį, sergamumas gripu didžiojoje Europos šalių dalyje yra labai žemas arba dar išvis nenustatytas“, – informavo D.Razmuvienė.
Anot specialistės, Lietuvoje šiuo metu nustatomi tik pavieniai gripo atvejai.
Tuo tarpu Euopos ligų kontrolės prevencijos centras jau pateikė informaciją, kad šių metų rugsėjo mėnesio antrą savaitę, kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse užregistruoti ir išskirti cirkuliuojantys A tipo virusas (apie 34 proc.) ir B tipo virusas (beveik 67 proc.).
„Kadangi abu gripo virusai – tiek A, tiek B – jau nustatyti, gripas, galima sakyti, pradėjo sezoną. Paprastai gripo sezonas „startuoja“ A tipo virusu, tačiau šie metai išskirtiniai – infekcija Europoje prasidėjo būtent nuo B tipo viruso. Visgi ši situacija kiekvieną savaitę labai keičiasi ir kaip bus toliau – kol kas neaišku“, – teigė D.Razmuvienė.
Specialistė patikino, kad informacija renkama kiekvieną savaitę ir iš kiekvienos šalies: tiek apie sergamumo atvejus, tiek apie klinikinius, tiek apie sunkesnius, tiek apie laboratorinius duomenis.
Gripo vakcinų kūrimas – ypatingas procesas
Užsiminusi apie gripo vakcinas, epidemiologė išsamiai paaiškino, kad jos kūrimas – ilgas ir kasmet besikeičiantis procesas.
„PSO jau vasario mėnesio pabaigoje pateikia visoms šalims numatomus gripo viruso tipus, kurie cirkuliuos Europoje ir apskritai visame pasaulyje.
Kiekvienais metais gamintojams jie pateikia gripo vakcinos sudėtį, o tuomet prasideda gamybos procesas. Vakcinos gamyba trunka apie pusę metų. Jei viskas gerai, ji užregistruojama kaip pavykusi“, – gripo vakcinų kūrimo ypatybes paaiškino specialistė.
Anot D.Razmuvienės, šių metų gripo sezonui yra prognozuojamas keturių gripo virusų cirkuliavimas.
Vakcina, kuri šiuo metu yra ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse, yra keturvalentė. Jos sudėtyje yra du A tipo virusai ir du B tipo virusai.
„Šio gripo sezono vakcinoje yra trys padermės, kurios skiriasi nuo praėjusių metų gripo sezono, t. y., 2019-2020 m. sezono, nors tuo metu taip pat buvo keturvalentė vakcina. Reikia suprasti, kad pernykštė vakcina netinka šių metų sezonui dėl dviejų priežasčių.
Visų pirma, pernykštės vakcinos galiojimas baigėsi vasarą, visų antra, jos jokiu būdu negalima skiepyti šiais metais, nes trys iš keturių padermių skyrėsi nuo pernykščio gripo viruso sudėties vakcinos“, – apie skirtumus paaiškino D.Razmuvienė.
Gripas jau apskriejo Pietų pusrutulį
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Pietų pusrutulis, kuriame gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo balandžio iki rugsėjo, patyrė rekordiškai lengvą gripo sezoną.
Šią informaciją papildė ir CNN. Pateiktais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio mėn. Australijoje buvo 61 000 laboratoriškai patvirtintų gripo atvejų, tuo tarpu 2020 metų rugpjūtį jų buvo tik 107.
Kaip pranešė portalas, Australija ir kitos pietinio pusrutulio šalys dar rugsėjo mėnesį užregistravo lengviausią ir švelniausią gripo sezoną, todėl tikimasi, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ir kitoms Šiaurės pusrutulio šalims šis sezonas taip pat nekels rūpesčių, jei žmonės aktyviai skiepysis gripu, praktikuos socialinį atstumą ir nešios kaukes.
„Tai gali būti vienas geriausių gripo sezonų, kokių tik turėjome“, – rugpjūčio mėnesį Amerikos medicinos asociacijos leidiniui sakė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro direktorius dr. Robertas Redfieldas.
Tuo tarpu Melburno universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Ianas Barras mintį papildė teigdamas, kad tai praktiškai – net ne sezonas.
„Dar niekada nematėme tokių skaičių“, – stebėjosi mokslininkas.
Pietų Afrika ir pietinis Amerikos pusrutulis turėjo panašių patirčių.
„Čilėje, kaip Argentinoje, šiais metais tikrai nematėme gripo sezono“, – sakė daktarė Andrea Vicari, Panamos Amerikos sveikatos organizacijos patarėja epidemijos ligų klausimais.
Remiantis ekspertų nuomone, visos atsargumo priemonės, kurių ėmėsi žmonės, norėdami suvaldyti naująjį koronavirusą virusą – likimas namuose, socialinio atstumo praktika, kaukių dėvėjimas – taip pat padėjo išlaikyti mažą gripo atvejų skaičių.
Pasiskiepyti galės visi norintys, bet vakcinos gali tekti palaukti
Remiantis Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų duomenimis, skiepijimas nuo gripo šalyje jau vyksta pilnu tempu, o darbą organizuoja pačios gydymo įstaigos.
VLK teigimu, trečdalis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų įsigytų gripo vakcinų Lietuvos gydymo įstaigas pasiekė prieš porą savaičių.
Iš viso į gydymo įstaigas jau pristatyta beveik pusė nupirkto vakcinos kiekio.
„Gydymo įstaigos, kurios turi sutartis su ligonių kasomis, šios vakcinos gauna tiek, kiek dozių yra užsisakiusios. Likęs nupirktas vakcinos kiekis į gydymo įstaigas bus pristatomas dalimis iki gruodžio vidurio“, – apie situaciją pranešė VLK specialistai.
Vis dėlto, nemokamos vakcinos priklauso ne visiems: svarbu žinoti, kad iš PSDF lėšų perkamomis gripo vakcinomis skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys.
„Šiemet įsigyta arti 245 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – 45 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė daugiau nei 2,3 mln. Eurų“, – informavo VLK.
Pasiteiravus, kodėl vis dažniau pranešama apie vakcinų trūkumą gydymo įstaigose, VLK paaiškino, kad gripo vakcinos poreikį teikia pačios gydymo įstaigos. Vadovaujantis šiais duomenimis yra vykdomi pirkimai, t. y. yra nuperkama 100 proc. gydymo įstaigų pateikto poreikio.
Nemokama vakcina – tik rizikos grupėms
VLK priminė, kad PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokama: šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.
„Kaip jau ne kartą skelbta, šiemet dėl suprantamų priežasčių vakcinavimo prioritetas teikiamas medicinos darbuotojams“, – apie pasikeitusią tvarką priminė VLK specialistai.
Vis dėlto, rizikos grupėms priklausantys žmonės neturėtų nerimauti, kad jiems skiepyti nepakaks PSDF lėšomis perkamos gripo vakcinos. Jei gydymo įstaigoje, kurioje šie pacientai prisirašę, baigtųsi VLK nupirkta vakcina, ji būtų kompensuota papildomai.
„Už vieną gripo vakcinos dozę gydymo įstaigai iš PSDF bus sumokama 9,12 euro. Tiek šiemet VLK moka tiekėjui už vieną gripo vakcinos dozę.
Toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių, kurie priklauso rizikos grupėms ir turi teisę būti nemokamai paskiepyti nuo gripo, galėtų šia galimybe pasinaudoti“, – akcentavo VLK atstovai.
Anot įstaigos, svarbu žinoti, kad papildomai kompensuojama būtų tik tuo atveju, jei gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, baigtųsi visas jos užsakytas VLK nupirktos vakcinos kiekis.
Ši papildomo kompensavimo taisyklė negaliotų, jei gydymo įstaiga tik laikinai neturėtų vakcinos dėl pristatymo terminų ar pan. Taip pat ši taisyklė netaikoma gydymo įstaigoms, kurios neturi sutarties su ligonių kasa dėl šeimos medicinos paslaugų teikimo.
„Kaip žinoma, gydymo įstaigos gali teikti ir mokamas paslaugas. Taigi tiek valstybinės, tiek privačios įstaigos sezoninės gripo vakcinos taip pat įsigyja ir savarankiškai.
Tie žmonės, kuriems nepriklauso ligonių kasų kompensuojama gripo vakcina, gali pasiskiepyti mokama. Už ją norintys pasiskiepyti žmonės turi susimokėti“, – pasiskiepyti norintiems asmenims priminė VLK specialistai.
