Aidint pareiškimams dėl vaistinių išnykimo iš miestelių – griežtas atkirtis: rodo į skaičius

Šios pataisos įžiebė nesantaikos ugnį tarp farmacijos srityje dirbančių specialistų: farmakotechnikų ir vaistininkų.

„Mane piktina farmakotechnikų skleidžiama panika. Nuomonė, kad bus sunku prisivilioti vaistininkus į mažus miestelius, yra klaidinga. Aš pati esu vaistininkė, gyvenu kaime ir šiuo metu noriu grįžti iš motinystės atostogų, tačiau mano vietoje jau dirba mažiau kvalifikuota farmakotechnikė – ją pasiliko darbdavys, nes esu daugiavaikė mama“, – piktinosi su portalu lrytas.lt susisiekusi vaistininkė (pavardė redakcijai žinoma, – Red.).

Sklindanti informacija apie galimus vaistinių uždarymus mažuose miesteliuose vaistininkams kelia nepasitenkinimą: esą, tai patogiausias būdas farmakotechnikams išlaikyti darbo vietą dėl jos nepajudinus nei piršto.

„Reikia žmonėms papasakoti ir iš kitos pusės, kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Negąsdinkim senų žmonių ir nekelkime ažiotažo“, – prakalbo be darbo vietos likusi vaistininkė.

Tuo tarpu vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigė: užsispyrimas, kad visose vaistinėse fiziškai visą darbo dieną būtų vaistininkas, mažiems miesteliams padarys meškos paslaugą: „Jau dabar matome, kad yra vaistinių, kurios iki kitos artimiausios vaistinės yra nutolusios ir 10 ir 20, o kartais net 30 kilometrų. Vadinasi, toks sprendimas gali ne tik palikti visus vaistinės darbuotojus be darbo, bet ir bendruomenes be galimybės įsigyti reikalingų vaistinių preparatų“.

„Farmakotechnikams buvo suteikta daug laiko ir galimybių pasiruošti pataisoms: eiti į išlyginamąsias studijas, darbdaviai netgi apmokėjo šiuos kursus. Buvo suteiktos galimybės už studijas atidirbti tuo atveju, jei neturi pinigų. Bet tie, kurie to nepadarė, dabar naudojasi proga: kviečia žurnalistus ir skundžiasi. Tai labai piktina“, – apie situaciją iš vaistininkų perspektyvos pasakojo pašnekovė.

Moteris patikino, kad šalyje netrūksta kvalifikuotų vaistininkų: „Yra daug vaistininkų, kurie neturi darbo. Kaip turėtų elgtis mokslus pabaigę vaistininkai, kurie užregistuoti Užimtumo tarnyboje?“

Pašnekovė pastebėjo, kad įstatymo pataisos sulaukia pasipriešinimo, kadangi esama situacija naudinga tiek darbdaviams, tiek farmakotechnikams.

„Taip pat esu diskriminuojama, nes esu daugiavaikė mama – jei neturėčiau vaikų, manęs nebūtų atleidę.

Dabar laimi darbdaviai, kadangi jie gali rinktis: darbdavys, pasirinkdamas farmakotechnikę, man netgi metė repliką: ai, vis tiek vėl atidės tas pataisas. Aš net neprašiau didesnės algos: mūsų ir farmakotechnikų atlyginimai visą laiką buvo vienodi.

Taip pat laimi ir vaistininkų padėjėjai, kurie nepadarė nieko, kad pasikeltų kvalifikaciją, nors buvo sudarytos visos sąlygos“, – aiškino vaistininkė.

Anot moters, tolima kelionė į darbą – vaistininkų kasdienybė, todėl kalbos, kad mažuose miesteliuose užsidarys vaistinės – nepagrįstas panikos sėjimas.

„Aš pati esu iš kaimo, kasdien į darbą važiuodavau 50 km. Bet, nepaisant to, man pranešė, kad vietoj manęs, keturių vaikų mamos, priėmė farmakotechnikę. Kiti vaistininkai irgi skundžiasi: jiems tenka važiuoti dirbti į kitus miestus, nes jų vietas užėmę farmakotechnikai.

Farmakotechnikai, kurie nenorėjo nieko daryti, šiuo metu skundžiasi per visą Lietuvą ir gąsdina žmones.

Tikrai yra kas užims farmakotechnikų vietas, yra pakankamai vaistininkų – kompetetingų, gerų specialistų, ieškančių darbo“, – patikino vaistininkė.

Vaistininkė paaiškino, kad dėl tokio atsainaus požiūrio kenčia ne tik į vaistininkų, bet ir klientų interesai.

„Pačiam vaistinių klientui tokia situacija nepalanki. Na ir kas, kad kažkokia farmakotechnikė dirba daug metų – ji vis tiek neturi tiek kompetencijos, kiek vaistininkas.

Įsivaizduokite, jei nueitumėte pas daktarą ir jus aptarnautų žmogus ne su aukštuoju, bet su profesiniu išsilavinimu.

Mes, vaistininkai, kartu su medikais mokėmės ketverius metus: didinome kompetenciją, nagrinėjome ligas. O farmakotechnikai tik pasimokė, kaip būti padėjėjais“, – paaiškino vaistininkė.

Moteris pasidalino savo patirtimi – anot jos, farmakotechnikai, neturėdami pakankamai kompetencijų, dažnai suklysta, o nuo to kenčia vaistinės lankytojai:

„Tuo metu, kai vietoj manęs dirbo farmakotechnikė, aš ją konsultuodavau telefonu. Realiai visąlaik turėjau už ją būti atsakinga. Labai blogai, kad niekas nefiksavo jos klaidų: tai ne tuos vaistus suleisdavo, tai dar kas nors“, – dabartinės situacijos užkulsius atskleidė specialistė.

Vaistininkė piktinosi, kad peršamu situacijos įvaizdžiu siekiama sukelti ažiotažą, tačiau ji kaltę įžvelgė tik farmakotechnikų atsainiame požiūryje.

Anot jos, laiko pasiruošti vaistininkų padėjėjai turėjo pakankamai daug.

„Šitas klausimas Lietuvoje gvildenamas jau 20 metų – nei vienoje Europos šalyje tokios situacijos nebėra. Tie, kurie galvojo apie ateitį, pasiėmė išlyginamąsias studijas.

Man pikta, kad mus visus lygina vienodai: niekas nepasidomi, kas yra farmakotechnikas, o kas vaistininkas.

Baisu, kad vėl kokia išgąsdinta bobutė per televizorių padejuos, kad jai nebus kur pasiimti vaistų, ir pataisas vėl nukels“, – apie karčią patirtį užsiminė vaistininkė.

Tuo tarpu Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė patarė koncentruotis ne į baimes, o objektyvius faktus.

„Šiuo metu dažniausiai regionų vaistinėse visą darbo dieną dirba tik farmakotechnikas. Žinoma, kiekviena vaistinė turi farmacinės veikos vadovą – vaistininką, tačiau fiziškai jis visą darbo dieną vaistinėje nebūna, nes vaistininkas dažniausiai prižiūri ir aplanko keletą gretimai esančių vaistinių.

Jo funkcija yra patikrinti vaistinėse esančius receptus, pakonsultuoti ten dirbančius farmakotechnikus. Šiuo metu konsultacijos, jei tokių reikia, farmakotechnikams suteikiamos ir nuotoliniu būdu.

Atrodo viskas aišku ir paprasta, be to, esant COVID-19 ir visiems prisitaikant kiek įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, būtų daugiau nei keista, kad tokia farmacijos specialistų priežiūros forma būtų negalima.

Daugybę metų ji tiko ir tikrai pasiteisino pandemijos laikotarpiu: nei iš valstybinių institucijų, nei iš pacientų negauname skundų dėl farmakotechnikų darbo, priešingai, padėkas, kad dar yra mažų vaistinių, nutolusių nuo didžiųjų miestų centrų“, – apie situaciją papasakojo K.Nemaniūtė-Gagė

Visgi vaistinių asociacijos pirmininkė patikino, kad, jos duomenimis, licencijuotų vaistininkų iš tikrųjų trūksta, tad galimybė, jog mažų miestelių vaistinės bus priverstos užverti duris – reali.

„Šiandien vaistininkų trūksta, todėl nebus nei ką vilioti, tiesiog jų Lietuvoje, turinčių licencijas ir dirbančių vaistinėje, nėra. Kartais klaidingai vertinama, kiek Lietuvoje yra dirbančių vaistininkų“, – paaiškino K.Nemaniūtė-Gagė.

Anot jos, derėtų kliautis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, kur nurodoma, kiek Lietuvoje yra vaistininkų, turinčių licencijas.

Esminė klaida, kurią pastebėjo Vaistinių asociacijos pirmininkė – pamirštama, kad šių licencijų turėtojai dirba ne vien vaistinėse, o ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose vaistų gamintojų atstovybės Lietuvoje.

„Bene kiekvieną dieną kabo vaistinių skelbimai, jog ieško vaistininkų, tačiau labiau vyksta jų viliojimas iš vienos vaistinės į kitą, tad į regioną, matyt, vargu kas eis, nes neina ir dabar. Dažniausiai klaidingai suprantama ir Užimtumo tarnybos informacija apie neva darbo ieškančius vaistininkus.

Tačiau pasigilinę matome, kad tai daugiausiai žmonės, pageidaujantys dirbti vaistinėje, bet turintys vidurinį išsilavinimą ir ieškantys konsultanto darbo vaistinėje“, – apie prieštaringą bedarbių vaistininkų skaičių prabilo K.Nemaniūtė-Gagė.

Anot vaistinių asociacijos pirmininkės, užsispyrimas, kad visose vaistinėse fiziškai visą darbo dieną būtų vaistininkas, mažiems miesteliams padarys meškos paslaugą.

„Jau dabar matome, kad yra vaistinių, kurios iki kitos artimiausios vaistinės yra nutolusios ir 10 ir 20, o kartais net 30 kilometrų. Vadinasi, toks sprendimas gali ne tik palikti visus vaistinės darbuotojus be darbo, bet ir bendruomenes be galimybės įsigyti reikalingų vaistinių preparatų“, – teigė specialistė.

„Farmakotechnikai gali gaminti vaistus, galėjo išduoti vaistus, bet nuo 2021 m. sausio 1 d. visų šių savo kompetencijų neteks ir dabar jiems už nugaros visą darbo dieną turės stovėti  vaistininkas.

Vis daugiau vaistininkų supranta, kad, bandant gelbėti atokias vaistines, bus ardomi dabar darniai dirbantys vaistininkų kolektyvai, dalį jų siunčiant dirbti į kaimus. Taip pat jiems gaila savo kolegų, su kuriais daugybę metų dirbo, o dabar mato, kad šiems žmonėms galimybės dirbti gali nebelikti“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.

Anot jos, vaistinės negalės dirbti net tais atvejais, kai vaistininkas tiesiog atostogaus ar sirgs, nes farmakotechnikas be fizinės vaistininko priežiūros dirbti jau nebegalės.

K.Nemaniūtė-Gagė patikino: nors Farmacijos įstatymas numato pakeitimus, Lietuvos vaistinių asociacija tikisi, kad racionalus protas ir balsas bus išgirstas ir lengva ranka nebus leista regionų vaistinėms išnykti.

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė, paprašyta pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, teigė, kad ji nėra netikėta, o farmakotechnikai teoriškai turėjo pakankamai laiko pasiruošti naujoms pataisoms.

Visgi problemą L.Ganatauskienė įžvelgė pasiruošimo procese, kuris farmakotechnikų persikvalifikavimo galimybes itin apsunkino ar net pavertė neįmanomomis.

„Svarbu kalbėti apie suteiktas sąlygas. Mūsų profesinė sąjunga nuėjo kryžiaus kelius, kol iškovojo, kad farmakotechnikai galėtų persikvalifikuoti ir tapti vaistininkais. Visas šis kelias buvo ilgesnis nei 10 metų“, – sakė profesinės sąjungos primininkė.

Ji pridūrė, kad siekiant bendro tikslo itin svarbu rasti susitarimą tarp politikos formuotojų ir universiteto. Tik tokiu būdu farmakotechnikams bus suteiktos realios galimybės persikvalifikuoti.

„Labai svarbus yra ir finansų klausimas. Aš pati turėjau galimybę mokytis, nes gyvenau Vilniuje, darbdavys finansavo studijas. Tačiau gyvenantiems regionuose tai buvo didžiulis iššūkis, todėl suprantama, kad visiems to padaryti ir nepavyko“, – apgailestavo L.Ganatauskienė.

Profesinės sąjungos pirmininkė teigė, kad persikvalifikuoti norėję farmakotechnikai susidūrė ir su kitomis kliūtimis: Europos Sąjungos (ES) direktyva Lietuvoje buvo interpretuojama ydingai.

„ES valstybės narės daug ką gali pasitvirtinti nacionalinėje teisėje. Nagrinėjant ES šalių patirtį galime matyti skirtingas praktikas.

Pavyzdžiui, Danijoje farmakotechnikai dirba nuotoliniu būdu, yra prižiūrimi vaistininkų. Lenkija ir Vokietija, įstojusios į ES, parengtus farmakotechnikus paliko dirbti iki profesinės veiklos pabaigos.

Lenkija jau prieš dvejus metus nusprendė neberuošti farmakotechnikų.

Lietuva juos ruošia ir toliau, tačiau dabar reikia galvoti apie perkvalifikavimą“, – apie nevienodą direktyvų įgyvendinimą pasakojo L.Ganatauskienė.

„Esame profesinė sąjunga, todėl svarbios kiekvieno mūsų nario problemos. Farmakotechnikai ne tik praras darbus regionuose, bet, tikėtina, kad net ir mieste turės sunkumų“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkė.

L.Ganatauskienė pridūrė, kad jau dabar matomas farmakotechnikų nerimas: neturėdami galimybių persikvalifikuoti, jie jaučiasi lyg įspausti į spąstus – tapti vaistininkais nebegali, dirbti kaip dirbo – taip pat ne.

„Pati darbą vaistinėje pradėjau būdama farmakotechnike, todėl puikiai suprantu, su kokiomis problemomis jie gyvena“, – patirtimo dalinosi L.Ganatauskienė.

Vis dėlto profesinės sąjungos pirmininkei daugiausiai nerimo kelia faktas, kad nėra nuoseklios valstybės politikos – valstybė finansavo farmakotechnikų mokslus, suteikė kvalifikaciją (aukštosios neuniversitetinės studijos Kauno kolegijoje) – parengė specialistą, tačiau dabar jį paliko aklavietėje.

„Dėl šių problemų siūlome toliau kalbėti apie esamą situaciją ir priimti teisingą sprendimą“, – sakė L.Ganatauskienė.

Užimtumo tarnybos (UŽT) atstovė spaudai pranešė, kad, išankstiniais duomenimis, per trečiąjį ketvirtį registravosi darbo neturintys 128 vaistininkų profesijų pogrupiui priskiriami asmenys bei 60 farmakotechnikų ir vaistininko padėjėjų.

Anot jos, trečiąjį ketvirtį Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 93 asmenimis (arba 3,66 karto) daugiau vaistininkų pogrupiui priskiriamų darbo neturinčiųjų, palyginti su antruoju ketvirčiu. Šiame pogrupyje sparčiausiai augo skaičius darbo neturinčiųjų:

Tuo tarpu farmacijos technikų bei vaistininkų padėjėjų pogrupyje trečiąjį ketvirtį užsiregistravo 43 asmenimis (3,53 karto) daugiau nei antrąjį ketvirtį. Farmakotechnikų – 23 asmenimis, vaistininkų padėjėjų – 20 asmenimis daugiau nei antrąjį ketvirtį.

UŽT duomenis, trečiąjį ketvirtį daugiausiai darbo neturinčių vaistininkų (65,6 proc.) registruota Vilniaus apskrityje (43 asmenys) ir Kauno apskrityje (41).

Daugiausiai darbo neturinčių farmakotechnikų ir vaistininkų padėjėjų registruota Kauno apskrityje – 18 asmenų (arba 30 proc. šiam profesijų pogrupiui priskiriamų darbo neturinčių asmenų).

UŽT pranešė, kad darbdavių siūlomų laisvų darbo vietų vaistininkams ir farmakotechnikams bei vaistininkų padėjėjams šiais metais registruojama vienetai.