Lietuvoje naujai patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius ir toliau nemažėja. Daugiausia susirgimų COVID-19 liga yra fiksuojama jau rusenančiuose viruso židiniuose. Per tris pastarąsias paras šalyje nustatyti 306 nauji koronaviruso atvejai. 

Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), iš 105 naujų per praėjusią parą patvirtintų atvejų 44 registruoti Kauno apskrityje, beveik trečdalis jų susiję su ligos protrūkiu Raseiniuose. Plačiau apie naujausius atvejus skaitykite čia.

„Per pastarąsias tris dienas registruoti 306 koronaviruso atvejai. Palyginti su liepos mėnesiu, per visą liepos mėnesį buvo registruota mažiau atvejų – 275.

Nuo rugsėjo mėnesio pradžios iki 27 d., iš viso Lietuvoje registruota daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų“, – skaičiavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Epidemiologės duomenimis, 80 per praėjusią parą patvirtintų atvejų jautė koronavirusui būdingus simptomus, 25 buvo besimptomiai.

„Tie patys rodikliai, kuriuos paskelbė Europos ligų kontrolės prevencijos centras, rodo, kad serga darbinio amžiaus žmonės, tačiau vyresnių žmonių, kurių procentas rugsėjo mėnesį Lietuvoje sudaro tik 14 proc., mirties rizika didesnė“, – situaciją komentavo D.Razmuvienė.

Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje mažėja įvežtinių koronaviruso atvejų.

„Įvežtiniai atvejai, pažvelgus į liepos mėnesį, sudarė 26 proc. visų atvejų, rugpjūtį – 11 proc, o rugsėjį sudarė tik 6 proc. Taip kad atostogos baigėsi ir tai nėra netikėta situacija. To buvo laukiama, tad situacija yra valdoma“, – teigė epidemiologė. 

Kokia situacija ugdymo įstaigose?

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D.Razmuvienė pranešė, kad koronavirusas jau palietė 84 šalies ugdymo įstaigas.

Iš viso jose nustatytas 181 COVID-19 ligos atvejis: serga 111 vaikų, 55 ugdymo procese dalyvaujantys ir 15 nedalyvaujančių asmenų. Saviizoliacijoje – jau per 1700 ugdymo įstaigų atstovų.

Situacija gydymo įstaigose blogėja

Epidemiologė D.Razmuvienė informavo ir apie situaciją gydymo įstaigose.

„Sergančių koronavirusu sveikatos priežiūros specialistų per rugpjūtį buvo tik 27 atvejai, tuo tarpu per rugsėjį – 126 atvejai. Skaičiai susiję su gydymo įstaigų židiniais, bet jie yra valdomi ir aiškūs. Situacija priklauso nuo žmonių elgesio, kurie šiuo metu yra saviizoliacijoje“, – teigė D.Razmuvienė.

Didžiausi gydymo įstaigų židiniai yra Radviliškio ligoninėje – joje užfiksuoti 42 atvejai. Taip pat 20 darbuotojų COVID-19 serga Šiaulių ligoninėje.

Raseiniuose medikų serga nedaug, dauguma sergančiųjų – pacientai. Jie susiję su globos namais, tad šios dienos duomenimis sergančių medikų Raseiniuose yra tik 9. Nuo pat pandemijos pradžios užfiksuoti 545 medikai, kuriems diagnozuotas koronavirusas.

Testuos daugiau

Valstybės lygio ekstremalių situacijų operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad plintant koronavirusui didelės rizikos savivaldybėse bus testuojama daugiau medikų ir socialinės globos įstaigų darbuotojų.

„Nuo šiandien atnaujinta profilaktinių tyrimų tvarka, bus testuojami ir gydymo įstaigose praktiką atliekantys studentai, taip pat plečiamos tyrimo apimtys sveikatos priežiūros įtaigose. Didelės rizikos savivaldybėse bus testuojama daugiau gydymo įstaigų ir socialinės globos įstaigų darbuotojų.

„Anksčiau tas procentas buvo nuo 15 iki 20 proc., dabar jis yra padidintas iki 40–50 proc., tai reiškia, kad tiesiog intensyviau bus testuojami ir tikrinami ten dirbantys darbuotojai“, – informavo A.Veryga.

Ar logiška saviizoliuotis atvykus iš mažesnį rodiklį turinčių šalių?

Sveikatos apsaugos ministras, paklaustas, ar logiška į šalių, iš kurių atvykus yra privaloma saviizoliacija, sąrašą įtraukti ir, pavyzdžiui, Lenkiją, kurioje susirgimų rodiklis šiuo metu yra mažesnis, nei Lietuvoje, tvirtino, kad viskas priklauso nuo to, kokia logika vadovausimės.

„Priklausomai nuo to, kokia logika vadovausimės. Tai gali būti ir logiška, ir nelabai. Jeigu žiūrėtume į pliką skaičių, tai gal ir nelabai logiška atrodytų, bet (...) liga gali plisti ne tik viduje, ji gali būti atsivežta iš kitų valstybių. Mes turime po keliolika įvežtinių atvejų per savaitę, tai logika saugotis išlieka.

Aišku, kiek reikia saugotis ir koks turėtų būti rodiklis, tikrai man sudėtinga būtų pasakyti. Idealu, kad būtų vertinamas ne tik susirgimų rodiklis, logiškiausia būtų pasižiūrėti, koks procentas yra židininio plitimo.

Jeigu visi atvejai būtų židininiai, tikrai logikos nebūtų, bet, jeigu plitimas, kad ir nedidelis, bet nesusijęs su židiniais, tai logika saugotis kaip ir būtų“, – svarstė A.Veryga.

Lietuvoje šiuo metu susirgimų rodiklis jau siekia 39,5. Tuo tarpu Lenkijoje, iš kurios atvykus į Lietuva yra privaloma saviizoliacija – 32,5.

D.Razmuvienė: visuomenė ne visada paklūsta rekomendacijoms

D.Razmuvienė prisiminė, kad vos prasidėjo pirmi atvejai Raseinių rajone, NVSC pateikė rekomendacijas savivaldybei, kaip reikėtų elgtis, kad virusas neišplistų. Nors galima matyti, kad rekomendacijos buvo įgyvendinamos, bet Raseinių rajone koronaviruso atvejai paplito ne tik gydymo įstaigose.

„Taip, kad važiuoti be reikalo tikrai nerekomenduotina, tačiau jei reikalas būtinas – ypač svarbu laikytis visų apsisaugojimo priemonių. Turėtų būti dėvimos asmens apsaugos priemonės, dengiančios nosį ir burną, taip pat laikomasi fizinės distancijos“, – paaiškino D.Razmuvienė.

Ar NVSC rekomenduotų Raseinių rajone skelbti lokalų karantiną?

„Karantino NVSC paskelbti negali, jis tik teikia rekomendacijas savivaldybei. Šiuo metu matome, kad liga plinta židiniuose. Kalbant apie Šiaulius, Raseinius ir Radviliškį, galima pasakyti, kad savivaldybės tvarkosi puikiai, bendradarbiaudamos ir su NVSC ir su kitomis institucijomis. Svarbu paminėti, kad visuomenė ne visada paklūsta rekomendacijoms.

Tad norėtųsi pabrėžti, kad visuomėnė klausytųsi specialistų, o ne politikų“, – tvirtino D.Razmuvienė.

„Šiandien sunku spręsti, ar situacija Raseiniuose stabilizuojasi, nes turime duomenis turime tik už praėjusias dvi-tris paras. Šios dienos duomenys dar tik renkami. Manau, kad rytoj-poryt tikrai situacija aiškės, bet jei savivaldybės atsakingi pareigūnai teigia, kad situacija stabilizuojasi, manau, kad jie teikia teisingą situaciją“, – apibendrino epidemiologė.

D.Razmuvienė aiškino, kad jei prasidėtų nevaldomas nežidininis plitimas, situacija rimtėtų. Kol kas židiniuose fiksuojama didžioji dauguma užsikrėtimų, o atlikus dar išsamesnę šiandien užfiksuotų 40 nežidininių atvejų analizę, pasak epidemiologės, gali paaiškėti, kad jie taip pat kilo iš židinių.

Prognozuoti, kas bus toliau – sunku

Naujiena, pasak D.Razmuvienės, buvo ne rudenį išaugę skaičiai, tačiau pati koronaviruso pandemijos pradžia, kuomet niekas nieko nežinojo. Anot epidemiologės, dabartiniu metu galime daug ką įvertinti ir suprasti.

„Prognozuoti, kaip elgsimės toliau, kaip toliau elgsis virusas – labai sunku. Prognozės šiuo metu yra pats nedėkingiausias dalykas. Vėlgi, nereikia bijoti ir gąsdintis“, – teigė D.Razmuvienė.

Epidemiologė pranešė, kad gali būti ir didesnis sergančiųjų skaičius. Ji primena, kad, kaip ir visada rudens-žiemos laikotarpiu, šaltuoju metų laiku, būdavo gripo epidemijos, kai sirgdavo po kelis šimtus žmonių.

„Yra imamasi priemonių ir židinių tyrimai atliekami labai kruopščiai – nei viena šalis tokių gilių ir analitinių priemonių neatlieka. Nemanau, kad šiais metais nesusitvarkysime“, – ramino D.Razmuvienė.

Epidemiologė paaiškino, kad pačioje pandemijos pradžioje plito informacija, kad iš 10 sergančiųjų koronaviruso 9 atvejais gali būti besimptomiai.

„Dabartiniu metu tas skaičius yra apie pusę. Pasakyti tiksliai, kiek yra besimptomių ir simptominių atvejų, yra labai sunku, nes ta situacija turi būti įvardinta ir išanalizuota, nes tie skaičiai labai keitėsi. Tai priklauso ir nuo sergančiųjų amžiaus“, – apie viruso tendencijas paaiškino epidemiologė.

Ligoninėse gydoma 118 žmonių

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 118 žmonių, 7 iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 35 asmenys.

D.Razmuvienė pabrėžė, kad per savaitgalį patvirtintos trys mirtys, viena iš jų pirmadienį. Visi asmenys priklausė rizikos grupei: arba dėl amžiaus, arba turintys lėtinių ligų.

Lietuvoje iš viso patvirtinta 4490 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 2052 asmenys, 2327 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 92 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų.