Nepaisant kasdien augančių atvejų skaičiaus, profesorius visuomenei turi ir gerų žinių: anot jo, po truputį galime kalbėti apie šviesą tunelio gale.
Vienu šūviu – du zuikiai
V.Kasiulevičius pastebėjo, kad priemonės, skirtos suvaldyti koronaviruso situacijai Pietų pusrutulyje 2020 metų žiemą (balandžio – rugpjūčio mėnesiais), turėjo reikšmingos įtakos ir gripo sergamumo rodikliams.
„Pasiektas istorinis susirgimų gripu minimumas, o duomenys iš Čilės, Pietų Afrikos ir Australijos laboratorijų rodo, kad teigiamų gripo mėginių dalis nuo visų iš nosiaryklės paimtų meginių šiais metais sumažėjo net iki 20 kartų“, – pranešė profesorius.
V.Kasiulevičius taip pat paaiškino, kad, nepaisant naujų COVID-19 susirgimų šuolio, Europos šalyse hospitalizacijų skaičius smarkiai neišaugo, kaip tai įvyko kovo mėnesį.
„Negana to, preliminarūs britų ir vokiečių duomenys rodo, kad vasarą, netgi nepaisant nuo liepos mėnesio augančių naujų susirgimų skaičiaus, sumažėjo COVID-19 sąlygotas mirštamumas. Kas įdomu, didžiausias atvejų ir mirčių skaičiaus santykio (ang. case fatality rate, CFR) kritimas fiksuojamas 60-79 metų amžiaus grupėje nuo 9 iki 2 procentų“, – naujausia statistika pasdalino prof. V.Kasiulevičius.
Nepaisant teigiamų pokyčių, medikas pranešė, kad tik rudens ir žiemos sezonas patikimai atsakys, ar pandemija iš tikrųjų švelnėja.
Konkrečius atsakymų teks palaukti
Nors pandemija pasaulį sukėlė ant kojų, tačiau, anot profesoriaus, infekcijos sunkumui įvertinti reikia nemažai laiko: gali prireikti net keleto mėnesių.
V.Kasiulevičius savo įraše paaiškino, kad asmenų, paguldytų į ligoninę, skaičius yra ankstyviausias koronaviruso infekcijos sunkumo rodiklis, kuris jau antrą eksponentinio naujų atvejų kilimo savaitę signalizuoja apie pandemijos sunkumą.
Vis dėlto, kaip vėlesnį ir patikimesnį rodiklį V.Kasiulevičius įvardijo intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičių. Tuo tarpu naujų mirčių skaičius tenkantis tam tikram gyventojų skaičiui – vėliausias ir patikimiausias infekcijos sunkumo požymis.
„Reikia nepamiršti, kad infekcijos sąlygotas mirštamumas priklauso nuo to, kokias pacientų grupes pažeidžia infekcija. Jeigu infekcija ima labiau plisti tarp jaunų žmonių populiacijos, jos sąlygotas bendras mirštamumas irgi sumažėja.
Žiemos sezono metu infekcijos plitimas tampa intensyvesnis, todėl tikslius atsakymus apie pandemiją galime gauti tik viruso bangai nurimus“, – žiniomis apie pandemijos ypatybes socialinio tinklo paskyroje dalinosi V.Kasiulevičius.
Profesorius, ieškančius atsakymų, taip pat paragino panagrinėti dabartinę Argentinos situaciją.
„Argentinos gyventojų skaičius šiuo metu viršija 45 milijonus, o gyventojų tankis yra 16 kvadratiniame km. BVP daugiau kaip 2/3 mažesnis negu Lietuvos, o 5 stacionaro lovos tenka 1000 gyventojų.
Argentinoje vyresnių negu 65 metų amžiaus populiacija sudaro tik 11 proc (Lietuvoje -19 proc). Šioje šalyje dabar pirmos pavasario savaitės.
Šalis išgyvena milžinišką COVID-19 atvejų šuolį, šia liga persirgo ar serga daugiau kaip 600 tūkstančių šalies gyventojų“, – apie situaciją Argentinoje pasakojo V.Kasiulevičius.
Profesorius papildė, kad Argentinos intensyvios terapijos skyrių užimtumas COVID-19 pacientais siekia 60 proc., sostinėje net 70 proc.
„Šiomis dienomis intensyviojoje terapijoje gydomi daugiau kaip 3200 COVID-19 pacientų. Perskaičiavus, milijonui gyventojų vien COVID-19 reikia 70 intensyvios terapijos lovų. Ar Argentinoje viruso banga jau pasiekė piką sunku spręsti (intensyvaus atvejų šuolio pradžia sutapo su žiemos pradžia Pietų pusrutulyje t.y. birželio pirmosiomis dienomis).
Naujų atvejų ir pacientų gydymų reanimacijoje dar vis iš lėto daugėja, nors tam tikrų stabilizacijos požymių irgi galima pastebėti. Ir visgi „case fatality rate“ nuo kažkada buvusių 5 procentų šiuo metu stabilizavosi ties 2 procentais“, – pranešė V.Kasiulevičius.
„Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija švelnės, netgi nesulaukus vakcinos, bus galima teigti, kad Baltijos šalys, kovo mėnesį pasirinkusios griežtų ribojimų Vokietijos kelio kryptį, buvo teisios. Bet neperšokus griovio niekada nesakyk...“, – vilties suteikė profesorius.
