Įstaigų sujungimas leis pagerinti gydymo kokybę ir užtikrinti, kad pacientams laiku būtų suteiktos reikiamos paslaugos.
Bus atsisakyta ir besidubliuojančių paslaugų, o dėl glaudesnio bendradarbiavimo pagerės naujosios gydymo įstaigos darbo efektyvumas.
„Daug metų kalbama apie ligoninių tinklo pertvarką Lietuvoje, kuri yra tikrai reikalinga. Lietuvos mastu šis ligoninių jungimas galėtų tapti geru pavyzdžiu, kaip turėtų būti apjungiamos paslaugos, taupomi infrastruktūros, žmogiškieji resursai, atsisakoma mažai reikalingų paslaugų“, – teigia Respublikinės Kauno ligoninės vadovė doc. Diana Žaliaduonytė.
Jos manymu, planuojant pokyčius labai svarbu išsiaiškinti, kokių paslaugų šiandien pacientams reikia labiausiai, taip pat kodėl tam tikrų sričių gydytojai pacientams yra sunkiai pasiekiami.
D. Žaliaduonytė pastebi, kad kai kuriose šalies ligoninėse nėra pilnai išnaudojama infrastruktūra, turima aparatūra. Gydymo įstaigų jungimasis, jėgų vienijimas ir optimizavimas – vienas iš būdų spręsti šią problemą. „O konkurencija – ji vis tiek išliks. Juk valstybinės ligoninės gali konkuruoti su privačiomis klinikomis. Kodėl ne? Tarp specialistų konkurencija išliks, nes šiandien žmogus vis dar pirmiausiai renkasi gydytoją, o gydymo įstaigą – tik po to“, – pastebi D. Žaliaduonytė.
Anot jos, permainos bus naudingos ir patiems ligoninių darbuotojams – optimizavus veiklą pavyks sutaupyti daugiau pinigų, pagerės ir darbo sąlygos.
Glaudesnis ryšys su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu taip pat skatins darbuotojus eiti mokslo, pedagogikos keliu.
Gydytojai ir slaugytojai taip pat galės aktyviau dalyvauti įvairiuose projektuose, klinikiniuose tyrimuose, kur atsiras galimybė papildomai užsidirbti, kelti kvalifikaciją ir mokyti kitus.
Kauno klinikinės ligoninės direktorius prof. Albinas Naudžiūnas tvirtina, kad gydymo įstaigų jungimasis padeda spręsti įvairius kylančius iššūkius, o pandemija parodė, koks svarbus ligoninių bendradarbiavimas.
„Esu tikras, kad susijungus ir dirbant ne konkurencinėmis, bet glaudžios partnerystės sąlygomis, darbo efektyvumas dar labiau pagerės. Abejose jungiamose Kauno gydymo įstaigose dirba terapijos, diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos, akušerijos ir ginekologijos, kitų medicinos sričių specialistai. Ir Kauno klinikinė ligoninė, ir Respublikinė Kauno ligoninė turi savo sričių, kuriose jos yra regiono lyderės. Vietoje varžymosi, turėsime bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, optimizuosime pacientų srautus, o tai pagerins medicinos paslaugų prieinamumą Kaune ir visame regione“, – teigia A. Naudžiūnas.
Jis taip pat pastebi išaugsiantį naujosios ligoninės mokslinį ir pedagoginį potencialą – studentai ir dėstytojai turės didesnę ir įvairesnę materialinę bazę, daugiau galimybių praktiškai susipažinti su ligomis, gydymo metodikomis, įgyvendinti inovatyvius projektus.
„Naujoji LSMU Kauno ligoninė bus patraukli ES investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą. Kaunas taps pirmuoju dideliu šalies miestu, kuriame sistemiškai sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra“, – apie ligoninių jungimą kalba A. Naudžiūnas.
