Prieš diegiant naujoves, svarbu įsitikinti saugumu
Kardiologijos ir angiologijos bei Širdies ir krūtinės chirurgijos centruose suburta medikų komanda iš kardiologų, kardiochirurgų, rentgenologų, laboratorijos specialistų, ne pirmus metus dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir klinikiniuose tyrimuose, skirtuose įdiegti technologines naujoves, pagerinti operacines technikas, pritaikyti jas ligoniams, turintiems sunkių ir sudėtingų širdies patologijų. Kaip teigia centro medikai, naujųjų technologijų imamasi tada, kai jos yra patikimos, efektyvios, saugios pacientui ir jas pritaikydami gydytojai yra įsitikinę, kad tokiu būdu gelbsti paciento gyvybę.
Viena iš klinikinių tyrimų sričių skirta aortos vožtuvo problemoms. Kaip pasakoja gydytojai kardiologai, pažangi technologija leidžia per kateterį pasiekti užkalkėjusį ir susiaurėjusį aortos vožtuvą bei implantuoti biologinį aortos vožtuvo protezą.
Kliniškai įvertinant šį dirbtinį aortos vožtuvą, kaip teigia prof. A. Aidietis, objektyviai buvo patvirtinta, kad tai puiki medicinos priemonė. Implantuota penkiasdešimt labai geros kokybės vožtuvų, – taip tyrimas efektyviai pasitarnavo ligoninei. Kartu jis buvo reikšmingas ir gelbstintis gyvybę sunkiems, jau neoperuotiniems pacientams, nes procedūrą galima atlikti be dirbtinės kraujotakos, neatveriant krūtinės ląstos ir taikant tik vietinę nejautrą. Pacientams suteikiama galimybė patirti mažiau traumuojančią operaciją, o centro gydytojai kelia savo kvalifikaciją, įgyja įgūdžių dirbti su naujomis, pažangiomis technologijomis, įsitikinęs profesorius.
Kito klinikinio tyrimo, kurio pagrindinis tyrėjas Gediminas Račkauskas, tikslas, įvertinti naujas technologijas, skirtas suvaldyti prieširdžių virpėjimą. Kadangi ši patologija kelia pavojų atsirasti insultui, anksčiau dėl šios problemos tekdavo atlikti atvirąją širdies operaciją. Naujosios technologijos leidžia izoliuoti plaučių venas per kateterį, panaudojant ne radiodažnį, o daug efektyvesnę pulsinę energiją.
Naujas pažangus būdas suvaldyti prieširdžių virpėjimą atsirado su dar vienu tyrimu, kurio tikslas buvo įvertinti radiodažninio balioninio kateterio sistemos efektyvumą atliekant plaučių venų izoliavimą.
Pacientams su prieširdžių virpėjimu stebėti kuriamos apyrankės. Jas sukonstravo Kauno technologijos universiteto inžinieriai, bendradarbiaudami su mokslininkais iš Vilniaus ir Lundo universitetų bei pramoninio dizaino kūrėjais iš Vilniaus dailės akademijos. Kaip aiškina prof. A. Aidietis, neatpažintas prieširdžių virpėjimas pacientui yra labai pavojingas, nes smarkiai didina insulto tikimybę. Todėl skiriami krešumą slopinantys vaistai, kurie šią riziką reikšmingai sumažina. Apyrankė padeda atpažinti pavojingą organizmo būklę ir leidžia nustatyti tikslią diagnozę. Šiuo metu prietaiso tobulinimo darbai tęsiami.
Bendradarbiaujama su kitomis šalimis
Vykdant plataus masto studijas, į Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centrą atvyksta pasaulinio lygio specialistai pasidalinti savo patirtimi ir įgūdžiais. Kita vertus, yra sričių, kur nepralenkiami yra Santaros klinikų medikai. Pavyzdžiui, dėl technologijos, skirtos nuplyšusios mitralinio vožtuvo burės korekcijai atlikti be dirbtinės kraujo apytakos, Vilniaus kardiologus ir kardiochirurgus jau žino visas pasaulis, su šia technologija klinikų gydytojai supažindina kolegas iš kitų šalių.
Penkeri metai bendradarbiavimo su Gedimino technikos universiteto mokslininkais prof. Rimantu Kačianausku ir Gediminu Gaiduliu padėjo centro gydytojams sumodeliuoti tinkamiausias mitralinio vožtuvo korekcijų galimybes pagal konkretaus paciento duomenis ir atlikti operaciją, neprapjaunant krūtinės ląstos bei nestabdant širdies veiklos. Šis projektas, kuriame darniai bendradarbiauja matematikos ir medicinos žinovai, pratęstas, nes suplanuota įdiegti dar daugiau patobulinimų.
Kaip pasakoja prof. A. Aidietis, atliekant triburio vožtuvo korekcijos per kateterį tyrimą, skirtą lėtiniam funkciniam triburio vožtuvo nesandarumui gydyti, gydytojas specialiu minimaliai invaziniu prietaisu per kateterį susiaurina žiedą. Vietoj trijų vožtuvo burių padaromos dvi, – taip pacientui, ką tik turėjusiam ketvirto laipsnio triburio vožtuvo nesandarumą, pagerinama būklė be atviros širdies operacijos. Ši technologija, padedant prof. Kęstučio Ručinsko vadovaujamiems kardiochirugams, Santaros klinikų operacinėse prieš porą metų buvo pritaikyta pirmą kartą pasaulyje.
Dar vienas tyrimas, kurį prof. A. Aidietis įvardina kaip tikrą technologijų šuolį, įtvirtina galimybę šiuolaikiniam gydytojui intervenciniam kardiologui, per kraujagyslę įvedus intrakardinį ultragarsinį daviklį, labai aiškiai pamatyti, kaip atlikti reikalingas manipuliacijas kateteriniais instrumentais. Įprastai tam reikia echoskopuotojo pagalbos.
Kaip reziumuoja profesorius A. Aidietis, visi šie nauji, pažangūs technologiniai sprendimai rodo, kad visas pasaulis eina minimaliai invazinių operacijų link, atliekamų kuo mažiau paveikiant žmogaus organizmą: naudojami kateteriai, maži pjūviai, įdūrimai. Žmogaus anatomijai įvaizdinti kuriamos navigacinės sistemos, leidžiančios matyti trimatį širdies vaizdą, padedantį tiksliai identifikuoti priežastį, problemą ir ją šalinti.
Medicinos prietaisų ir naujų technologijų atradimas, įdiegimas, vystymas ir taikymas yra viena iš medicinos pažangos dalių, kuri neįmanoma be tarptautinio lygmens tyrimų ir projektų, o šiuose tyrimuose gautus duomenis aukščiausio mokslinio lygio žurnaluose pristatantys Santaros klinikų medikai ir mokslininkai tampa žinomi pasaulyje kaip mokslo inovacijų diegėjai ir praktikai.
