„Darželyje yra patvirtintas vienas meningokoko ligos atvejis. Užsikrėtė vienas asmuo, jis yra darbuotojas. Labai svarbu tai, kad asmuo susirgimo dieną darbo vietoje nebuvo“, – teigė NVSC atstovė.
NVSC jau ėmėsi veiksmų dėl lopšelio-darželio situacijos.
„Šiuo atveju, kalbant apie NVSC veiksmus, įstaiga buvo informuota raštu ir telefonu apie atvejį ir būtinąsias procedūras, taip pat susisiekta su vaikų tėvais, kurie buvo konsultuoti NVSC specialisto. Visiems kontaktavusiems asmenims – tiek darbuotojams, tiek vaikams – buvo išrašyti siuntimai pas šeimos gydytoją atlikti chemoprofilaktiką, kaip tokiais atvejais ir yra įprasta“, – lrytas.lt portalui paaiškino NVSC specialistė.
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet užregistruoti 8 meningokokinės infekcijos atvejai.
Pernai meningokokinės B tipo infekcijos aukomis tapo 6 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad miršta apie 9-15 proc. sergančiųjų šia liga. Pasak prof. Aurelijos Žvirblienės, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologės, mokslininkai iki šiol nesuranda konkretaus atsakymo, kodėl meningokokas B paplitęs Lietuvoje. Pagrindinė šios ligos prevencijos priemonė – skiepai.
„Meningokoko B infekcija Lietuvoje paplitusi jau keli dešimtmečiai, tai nėra nauja liga. Ją sukelia bakterija – B tipo meningokokas. Nemažai suaugusių žmonių yra šios bakterijos nešiotojai ir patys to nežinodami gali užkrėsti kitus. Pagrindinėje rizikos grupėje yra kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus. Pastebima, kad po rekordinių 2017 m. dabar atvejų skaičius po truputį mažėja. Visgi dar kiek ankstoka teigti, jog tai susiję su skiepijimu pagal skiepų kalendorių, nes nėra atlikta mokslinės analizės“, – sakė prof. A.Žvirblienė.
A.Žvirblienė yra pastebėjusi, kad Lietuva 2018 metais kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais buvo tarp daugiausia susirgimų meningokokine B tipo infekcija susirgimų turinčių šalių.
„Deja, bet Lietuvoje skiepijimo aprėptys nepakankamos. Siekiant valdyti ligą turi būti paskiepyta 90–95 proc. vaikų – tokiu atveju rizika užsikrėsti labai sumažėtų. Mes Lietuvoje kol kas tokių skiepijimo aprėpčių nesame pasiekę – praėjusiais metais jos buvo kiek didesnės nei 74 proc.“, – yra sakiusi A.Žvirblienė.
