Kita didelė miego sutrikimų grupė – per dideliu dienos mieguistumu pasireiškiančios ligos, o dažniausia jų – obstrukcinė miego apnėja. Jai būdinga tai, kad žmogus (dažniausiai knarkiantis) naktį nevalingai nustoja kvėpuoti ir dėl to neišsimiega, nors ir miega 9-10 valandų.
Tokius pacientus pas gydytojus dažniausiai atveda artimieji, kurie atkreipia dėmesį į partnerio ar šeimos nario kvėpavimo sustojimus ir garsų apsunkintą kvėpavimą miego metu.
„Kada miego simptomai yra norma (pvz., krūpčiojimai užmiegant), o kada jau ligos požymis, pačiam žmogui ne visada lengva suprasti. Patarčiau į gydytoją kreiptis visada, jeigu neraminantys simptomai kartojasi, jeigu neaiški jų priežastis, jeigu dėl jų blogėja savijauta dienos metu ir gyvenimo kokybė“, – sako medicinos centro „Northway“ gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė.
Pasak specialistės, karantinas taip pat turėjo įtakos mūsų miegui.
„Turėjau ne vieną pacientą, kuris nurodė, kad iki pandemijos miegojo gerai, o miego problemų pradžia sutapo su karantinu. Ir tai nestebina. Nemigos labai priklauso nuo mūsų psichologinės savijautos, o nerimas, nesaugumo jausmas yra stiprūs nemigų induktoriai, kitaip – sužadintojai. Juk nuo pat pandemijos pradžios gyvenome ir vis dar gyvename padidinto nerimo sąlygomis“, – pastebi gydytoja.
Dar 2020 m. balandžio mėnesį Europos miego medicinai skirtame žurnale paskelbtas straipsnis, kuriame įvardinti veiksniai, keliantys didžiausią pavojų ir iššūkį kokybiškam miegui COVID-19 pandemijos ir karantino metu.
Tai nežinomybė dėl ateities, susirūpinimas savo ir artimųjų sveikata, didelis srautas neigiamos, gąsdinančios su koronavirusu susijusios informacijos žiniasklaidoje, finansiniai sunkumai ar jų grėsmė, sumažėjęs socialinis bendravimas, vienišumo jausmas.
Įtakos miegui turėjo ir mažesnis fizinis aktyvumas, natūralios saulės šviesos stoka būnant namuose, intensyvesnis ekranų naudojimas.
„Iš kitos pusės, žinome, kad kokybiškas ir pakankamas miegas yra esminis veiksnys, reguliuojantis mūsų emocijas ir psichologinę pusiausvyrą. Tad dabar kaip niekad svarbu gerai ir pakankamai išsimiegoti, kad būtume atsparesni stresui ir neigiamoms emocijoms“, – pataria D. Matačiūnienė.
Tačiau, pasak jos, yra žmonių, kurių miegą karantino laikotarpis kaip tik pagerino.
„Man pačiai buvo įdomu ir džiugu atrasti, kad kai kam karantinas buvo naudingas. Viena didžiulė grupė – tai moksleiviai, kurie gavo dovanų taip trūkstamą rytinio miego valandą. Juk dauguma jų iki karantino turėdavo keltis bent valanda anksčiau. O kai mokyklą nuo namų skiria tik kambario siena ar atstumas nuo lovos iki stalo, prisideda gera valanda taip reikalingo rytinio miego. Juk paskutiniu metu visame pasaulyje buvo vis garsiau kalbama, kad reikėtų vėlinti pamokų laiką, kad miego trūkumas blogina moksleivių pasiekimus ir psichologinę savijautą. Karantinas šią problemą laikinai išsprendė“, – dalinasi įžvalgomis neurologė.
„Kita grupė žmonių, kuriems karantinas išėjo į naudą – jautriai miegantys, atsakingas pareigas užimantys žmonės, kurie ypač blogai miegodavo prieš svarbius susitikimus ir pan. Jų miego kokybę blogindavo jau vien žinojimas, kad kitą dieną reikia anksti keltis ir būti šimtu procentų darbingam. Karantinas šį spaudimą miegui būti kokybiškam per ribotą laiką panaikino. Ir vien to užteko, kad miegas pagerėtų“, – tęsia ji.
Baigdama pokalbį Dalia Matačiūnienė primena, kad liko vos savaitė iki mokslo metų pradžios, kai vėl keisis daugelio žmonių (moksleivių, studentų, pedagogų) miego režimas.
„Kad būtų lengviau adaptuotis prie pokyčių, dabar pats laikas peržiūrėti savo miego režimą ir pagalvoti, koks jis bus rugsėjį, ar labai stipriai reikės persukti savo vidinį laikrodį. Jei ne, ypatingai ruoštis nereikia. Šiuo atveju patartina tiesiog laikytis reguliaraus miego režimo, nedirbti miego sąskaita, skirti pakankamai laiko poilsiui.
Tačiau, jei vasaros miego režimas labai skiriasi nuo laukiančio rudenį, jau dabar reikėtų pamažu, bent po keliolika minučių kasdien, paankstinti miego pradžios ir kėlimosi laiką, palaipsniui priartinant jį link to, kuriuo reikės gyventi. Tada rugsėjį bus vienu iššūkiu mažiau“, – pataria gydytoja.
