VVKT informuoja, kad V. Janušonis nėra endokrinologas, negydo diabeto, nerekomendavo vartoti ar įsigyti jokių vaistinių preparatų ar papildų, taip pat nedavė jokio interviu minėtame internetiniame puslapyje paskelbtam „Medicinos laikraščiui“ ar straipsnio rengėjai Elenai Lukauskienei.
Internetiniame puslapyje, kuriame paskelbtas sukčių parengtas interviu su žinomu šalies mediku nėra daugiau jokių kitų straipsnių, internetinio puslapio mygtukai yra neaktyvūs, nėra jokių kontaktų, neįmanoma nustatyti tariamo laikraščio redaktorių ar internetinio puslapio administratorių.
VVKT primena, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko, kurie žada stebuklingą pasveikimą ne tik nuo diabeto, bet ir nuo daugybės kitų ligų.
VVKT ragina pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus.
Tad jei „stebuklinga priemonė“ nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas. Faktus dėl gydomojo poveikio leidžiama skelbti tik informacijoje apie vaistus, draudžiama – informacijoje apie maisto papildus, kosmetiką.
Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje).
Kai kurių nereceptinių vaistų, kurių gali prireikti jaučiant peršalimo simptomus, galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose. Prieš juos vartojant būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį.
Neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai yra registruotos ne Lietuvoje, o kitose valstybėse: Rusijoje, Vidurio Amerikos ir Pietų Amerikos šalyse. Jos išsiskiria specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų, skambių šūkių.
Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai.
Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą (-as).
Beje, visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais būtų galima susisiekti su pardavėju. Jei tokių duomenų svetainėje arba socialinio tinklo paskyroje nėra, arba pardavėjas susisiekimui pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – rizikuoti pirkti – neverta.
– Kai kuriose apgaulingus siūlymus talpinančiose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų.
Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
