Lietuvoje toliau daugėja įvežtinių COVID-19 ligos atvejų. O epidemiologai pripažįsta, kad didžiausią nerimą jiems kelia nevaldomas vietinis plitimas – kai sudėtinga nustatyti atvejų plitimo grandines.

Be to, šalyje stebimas sergamumo koronavirusu pakilimas ir, nors dar nesibaigė pirmoji koronaviruso banga, ore jau tvyro antrosios bangos nuojauta. 

Daugiausia įvežtinių atvejų – iš Jungtinės Karalystės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad nuo vasario pabaigos, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis, iki rugpjūčio 3 dienos iš viso užregistruoti 438 įvežtiniai atvejai iš 2137. Taigi įvežtiniai sudaro net penktadalį visų patvirtintų atvejų.

Daugiausiai į Lietuvą įvežamų COVID-19 ligos atvejų yra iš Jungtinės Karalystės (118). Nemažai atvejų nustatyta iš Austrijos (33), Švedijos (26) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (19), Uzbekistano (17) atvykusiems asmenims.

Pasidomėjus, kuriose apskrityse įvežtinių atvejų yra daugiausiai, J.Petravičienė sakė, kad, šiuo metu turimais duomenimis, pirmauja Vilniaus apskritis. Čia registruoti 75 įvežtiniai atvejai. 

Kauno apskrityje buvo 43, Klaipėdos – 33 įvežtiniai atvejai.

Atlaisvinimai ir kelionės padarė savo

Vasarį-gegužę įvežtinių atvejų buvo 328, o per pirmus du vasaros mėnesius ir kelias pastarąsias rugpjūčio dienas – 110.

Ar įvežtinių atvejų daugėja, anot NVSC specialistės, nusakyti sudėtinga. Žvelgiant į pastarųjų dviejų savaičių statistiką, įvežtinių atvejų skaičius svyruoja nuo vos 1 iki 6  per parą.

„Vis dėlto, matome, kad liepos mėnesį įvežtinių atvejų buvo 26 proc., skaičiuojant nuo visų atvejų.  Kitaip tariant, galima teigti, kad atlaisvinimai ir vasara – kelionių metas – savo įtaką padarė“, – pastebėjo J.Petravičienė.

Nerimą kelia atvejai be aiškių sąsajų

Vis pranešama apie naujus atvejus, kurių užsikrėtimo aplinkybės yra neaiškios. 

Epidemiologai ne kartą pripažino, kad atsekti užsikrėtimo grandinę darosi vis sunkiau, nes žmonės pradėjo slėpti, kur lankėsi ir su kuo bendravo. 

Be to, atvejai, kai užsikrėtimo šaltinio nustatyti nepavyksta, gali rodyti, kad gatvėse vaikšto nemažai besimptomių koronaviruso nešiotojų.

Kaip anksčiau žurnalistams yra sakiusi NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, tie atvejai, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyksta nustatyti, greičiausiai gali būti nulemti kontaktų su asmenimis, nejaučiančiais simptomų, nes ligos simptomai gali pasireikšti po trijų dienų, o kai kuriems viruso nešiotojams apskritai nepasireikšti.

Ir šiuo metu 8 atvejų užsikrėtimo grandinės, pirminiais duomenimis, NVSC specialistams nustatyti nepavyko. Tuo metu, užsikrėtusių dėl kontakto su jau patvirtintais atvejais yra 7. 

„Kalbėti, kad tai yra jau tendencija negalime, nes per pastarąsias dvi savaites, kuomet matome pakilimą epideminėje kreivėje, buvo dienų, kai nustačius 26 atvejus, užsikrėtimo kelio negalėjome atrasti dėl 1 atvejo, ar iš 19 patvirtintų negalėjome atsekti 2 atvejų.

Tačiau, žinoma, nerimo ženklų yra. Visi puikiai suprantame, kad nevaldomas vietinis plitimas – kai sudėtinga nustatyti atvejų plitimo grandines ir atvejų valdymo priemonių taikymas tampa apsunkintas ar neįmanomas – ypač pavojingas.

Vis dėlto, noriu pabrėžti – gali atsitikti taip, kad sąsajos gali būti atrastos ir bent dalies šių atvejų užsikrėtimo kelias bus nustatytas“, – nuramino pašnekovė

Pirmoji banga dar nesibaigė

Pasidomėjus, ar yra požymių, kad netrukus galėtų prasidėti antroji banga, J.Petravičienė priminė, kad virusas niekur neišnyko ir vis dar cirkuliuoja visuomenėje. 

„Tiek Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai, tiek Lietuvos epidemiologai teigia, kad pirmoji COVID-19 banga dar nėra pasibaigusi. Lietuvoje šiuo metu yra stebimas pakilimas epidemiologinėje kreivėje, tačiau jie susiję su aiškiais židiniais.

Pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje prasidėjo kovo pradžioje, kai buvo registruojami pavieniai atvejai. Tuo metu nebuvo taikomi privalomi apribojimai gyventojams, todėl ligos plitimui sąlygos buvo palankios. 

Kovo viduryje atvejų skaičius šoktelėjo iki 30–40 susirgusių asmenų per dieną. Buvo stebimas vietinis plitimas, t. y. registruojami atvejai, nesusiję su protrūkiais, juos sunku suvaldyti.

Situacija stabilizavosi balandžio pabaigoje, o gegužę bei birželį buvo stebimi su protrūkiais susiję atvejai. Tuo metu, liepos mėnesį stebimas susirgimų pakilimas“, – komentavo J.Petravičienė.