Per karantiną buvo pradėtas teikti prioritetas nuotolinėms gydymo konsultacijoms, o ne tiesioginėms. Tokia tvarka galiojo iki šiol.

Bet dabar tam ateina galas. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad pirmenybė turi būti teikiama tiesioginėms gydytojų konsultacijoms.

Šis sprendimas priimtas gydymo įstaigoms pernelyg lėtai atnaujinant tiesioginį paslaugų gydymo įstaigose teikimą.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Tai lėmė dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje pilna apimtimi neatnaujinamas medicinos paslaugų teikimas.

Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos vadovas Aurelijus Veryga pasidžiaugė, kad gydymo įstaigos stengiasi kuo labiau atnaujinti paslaugas ir tendencijos yra geros – paslaugų apimtys kuo toliau, tuo labiau auga. 

„Tikrai galime pasakyti, kad gydymo įstaigos stengiasi, darbuojasi ir paslaugų apimtys po truputį auga“, – pasidžiaugė ministras.

Tiesa, kol kas nėra konkrečių duomenų, kiek ir kokių paslaugų gydymo įstaigoms pavyko atnaujinti, A.Veryga negalėjo pateikti. Skaičiai apie atnaujintas gydymo paslaugas paprastai pateikiami iki mėnesio 10 dienos.

Kartu ministras paprašė žmonių būti sąmoningais ir nesiveržti pas gydytojus, kai pirmenybė bus teikiama gyvoms konsultacijoms.

„Tikrai suprantu pacientus, kurie nori fizinio kontakto, noriu būtinai nukeliauti pas gydytoją. Bet noriu paprašyti: jeigu tai nėra lėtinė liga, nereikia fizinės apžiūros ir padaryti tyrimą, būkime sąmoningi, nesiveržkime pas gydytojus.

Kiekvienas atėjimas į gydymo įstaigą yra papildoma rizika, tiek žmogui, kuris ateina, tiek medikams, kurie ten dirba“, – įspėjo ministras, paraginęs, jei yra galimybė, naudotis nuotolinėmis paslaugomis.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas taip pat išreiškė atsargų optimizmą dėl paslaugų tiekimo apskritai.

Nors kol kas, kaip minėjo A.Veryga, tikslių duomenų, kiek buvo liepą buvo atnaujinta paslaugų, nėra, V.Zaksas pakomentavo turimus pirminius duomenis, kurie dar gali keistis.

„Šiandien paslaugas, susijusias su skubia pagalba – stacionaro, skubios pagalbos ir stebėjimo – atnaujino praktiškai visos jas teikiančios įstaigos“, – pastebėjo V.Zaksas.

Anot VLK atstovo, labiausiai per karantiną sumažėjo dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų tiekimas, bet dabar jų vėl padaugėjo.

Bendras gydytojų konsultacijų kiekis šiandien informacinėje sistemoje taip pat didesnis.

„Nuotolinių konsultacijų, turimais duomenimis, liepą suteikta žymiai mažiau, o didėjo įprastinių kontaktinių konsultacijų.

Tas pats stebima ir pirminėje priežiūroje. Ten tradicinių apsilankymų kiekis augo, o nuotolinių mažėjo“, – patikslino V.Zaksas.

Birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14 šalies ligoninių.

70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.

Šiuo metu gydymo įstaigoms siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji metinės sutartinės sumos.

Pagal ministro nurodymą, sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, liepą turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.