Koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje svyruoja, o specialistams didžiausią nerimą kelia tai, kad daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Ketvirtadienį pranešta, kad per pastarąją parą užfiksuota 19 naujų, 4 iš jų yra įvežtiniai atvejai.

Dabar bendras Lietuvoje užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 2062. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 330 asmenų, pasveiko – 1639.

Nuo COVID-19 mirė 80 asmenų, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 92 įvežtiniai atvejai.

Izoliacijoje šiuo metu yra 175 asmenys.

Per penktadienį laboratorijose ištirti 4335 ėminiai, iš viso iki šiol ištirta 515 tūkst. 797 ėminiai.

Daugiausia atvejų – Panevėžyje

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad devyni atvejai nustatyti Panevėžio apskrityje, po tris – Kauno ir Vilniaus apskrityse, tuo metu Šiaulių ir Klaipėdos – po du naujus susirgimus. Iš patvirtintų atvejų penki yra įvežtiniai, kaip užsikrėtė du žmonės – nenustatyta. Dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė dvylika asmenų, iš jų dešimt siejama su infekcijos židiniais.

Net du atvejai - vaikų darželyje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento liepos 29 d. duomenimis patvirtinti du COVID-19 ligos atvejai vaikams, lankantiems lopšelį-darželį „Gintarėlis“. Abu vaikai susiję giminystės ryšiais, ugdymo įstaigoje paskutinį kartą jie lankėsi liepos 22 d.

Šiuo metu ugdymo procesas dviejų lopšelio-darželio grupėse, kurias lankė susirgę vaikai, yra sustabdytas, visų grupes lankiusių vaikų tėvai informuoti. Lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vadovybė skubiai organizuoja darbuotojų testavimą, rengia vaikų, tėvų bei darbuotojų, galėjusių turėti kontaktą su COVID-19 atvejais, sąrašus ir teikia juos NVSC Panevėžio departamentui.

Taip pat dar intensyviau tęsiamos visos koronaviruso prevencijos priemonės – lopšelio-darželio „Gintarėlis“ patalpos nuolat vėdinamos ir valomos, dezinfekuojami paviršiai, durų rankenos.

Įvežtiniai atvejai – iš Švedijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos

Pirmasis iš įvežtinių atvejų patvirtintas (Šiaulių apskrityje) asmeniui, kuris liepos 19 d. per Medininkų pasienio punktą nuosavu automobiliu į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos. Atvykęs žmogus iškart izoliavosi, todėl kontaktų nenustatyta. Asmuo tirtas profilaktiškai, koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų nejautė.

Antrasis atvejis nustatytas Klaipėdos apskrityje žmogui, kuris nuo liepos 21 d. iki liepos 25 d. nuosavu automobiliu keliavo po Lenkiją. Liepos 25 d. žmogui pasireiškė koronavirusui būdingi simptomai – karščiavimas, kosulys. Nustatyti trys kontaktiniai asmenys, keliavę kartu. Jie izoliacijoje.

Trečiasis atvejis patvirtintas Klaipėdos apskrityje žmogui, kuris liepos 26 d. iš Švedijos grįžo į Ventspilį, o iš jo – į Klaipėdos apskritį. COVID-19 ligai simptomų nejautė, tyrėsi profilaktiškai. Asmuo buvo izoliacijoje, aukštos rizikos kontaktinių asmenų nenustatyta.

Ketvirtasis atvejis registruotas Panevėžio apskrityje. Nustatyta, kad asmuo liepos 24 d. grįžo iš Rusijos. Koronavirusui būdingus simptomus pajautė dar kelionės metu. Po kelionės asmuo buvo izoliacijoje, kontaktinių asmenų nenustatyta.

Penktasis atvejis taip pat registruotas Panevėžio apskrityje. Nustatyta, kad asmuo grįžo iš Lenkijos. Tyrimas koronavirusinei infekcijai nustatyti atliktas dėl jaučiamų simptomų. Kontaktiniai asmenys nustatinėjami.

Kaip užsikrėtė du žmonės – nežinoma

Šeštasis atvejis patvirtintas Kauno apskrityje. Liepos 23 d. užsikrėtusysis pajuto koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus. Kaip asmuo užsikrėtė, nėra aišku, tačiau nustatyta, kad nuo liepos 14 d. asmuo kontaktavo su artimaisiais, grįžusiais iš Vokietijos. Šie asmenys testuoti dėl COVID-19 ligos nebuvo, nusiskundimų, simptomų neturi. Šiuo metu turimais duomenimis, nustatyti du didelės rizikos sąlytį turėję asmenys. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

Septintasis atvejis taip pat patvirtintas Kauno apskrityje. COVID-19 liga diagnozuota asmeniui, kuris tirtas prieš hospitalizaciją dėl jaučiamų simptomų. Kur asmuo galėjo užsikrėsti, nenustatyta. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

Asmenų, kurie užsikrėtė po kontakto su sergančiais – dvylika, iš jų – dešimt susiję su židiniais

Aštuntasis atvejis nustatytas Šiaulių apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta žmogui, kuris kontaktavo su sergančiuoju. Kadangi žmogus turėjo didelės rizikos sąlytį, buvo izoliacijoje, tirtas pasireiškus simptomams. Sąlytį turėjusių asmenų nenustatyta.

Devintasis iš per vakar patvirtintų atvejų (Vilniaus apskritis) nustatytas asmeniui, kontaktavusiam su užsikrėtusiuoju koronavirusu. Nustatyta, kad sąlyčio su kitais asmenimis neturėjo.

Dešimtasis atvejis susijęs su transporto įmone Kaune. Koronavirusas patvirtinta Uzbekistano piliečiui, turėjusiam sąlytį su anksčiau patvirtintais COVID-19 atvejais. Asmuo iki šiol buvo izoliacijoje, tad sąlytis su kitais asmenimis nenustatytas. Iš vis su šiuo protrūkiu transporto įmonėje šiuo metu yra siejami 32 COVID-19 atvejai.

Vienuoliktasis atvejis per vakarykštę parą patvirtintas Vilniaus apskrityje. Asmuo ligos simptomus pajuto liepos 21 d. Nustatyta, kad žmogus dalyvavo liepos 18 d. Šalčininkų rajone vykusioje šeimos šventėje, kurioje, kaip paaiškėjo vėliau, dalyvavo asmuo, kuriam patvirtinta COVID-19 liga. Šiuo metu su šiuo protrūkiu siejami keturi infekcijos atveji. Iš viso šventėje dalyvavo šešiolika asmenų, tad visi yra izoliacijoje.

Dvyliktasis atvejis registruotas Vilniaus apskrityje. COVID-19 patvirtinta asmeniui, kuris dėl turėto sąlyčio su sergančiuoju izoliacijoje buvo nuo liepos 17 d. Žmogus tyrėsi profilaktiškai, infekcijai būdingų simptomų nejaučia. Sąlytį turėjo penki asmenys, kurie izoliacijoje taip pat yra nuo liepos 17 d. Šis atvejis jau septintasis, siejamas su židiniu Molėtuose.

Šeši nauji per vakar patvirtinti atvejai Panevėžyje siejami su protrūkiu antstolių kontoroje. Trys asmenys, kuriems per vakar patvirtinta COVID-19, ligos simptomų nejautė, testuoti kaip turėję aukštos rizikos sąlytį. Šiuo metu su šiuo protrūkiu siejama jau dvylika atvejų, įskaitant darbuotojus ir antrinius kontaktus, t. y. jų šeimos narius. Iš viso buvo identifikuota 17 kontaktinių asmenų, visi jie izoliacijoje, nustačius pirmąjį susirgimą.

Grįš prie suvaržymų

Pastarosiomis dienomis naujų atvejų statistika didėja. Trečiadienį pranešta net apie 16 per parą patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų: aštuoni Vilniaus apskrityje, šeši Panevėžio apskrityje ir du Kauno apskrityje. Net septynių iš jų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios.

Kad koronavirusas neplistų, Vyriausybėnusprendė nuo šeštadienio grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą daugumoje uždarų viešų vietų, įskaitant parduotuves ir visuomeninį transportą. Didieji prekybos tinklai žada nuo tos dienos neįsileisti pirkėjų, kurie nebus pridengę veido.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pavaduojantis šiuo metu atostogaujantį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, dar pirmadienį sakė, kad kaukės grąžinamos įvertinus tai, kad „tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susirgimų skaičius didėja“.

Suvaržymai grįžta ne tik į Lietuvą.

Graikijoje, kur sergamumas smarkiai šoktelėjo nuo trečiadienio bus privaloma dėvėti kaukes parduotuvėse, prekybos centruose ir viešajame transporte.

Tačiau šalies vyriausybė taip pat nusprendė atidaryti šešis savo uostus kruiziniams laivams pirmą kartą šį turistinį sezoną. Keleivius priims Pirėjo, Rodo, Herakliono, Volo, Korfu ir Katakolo uostai.

Ispanijos sostinėje Madride privalomas kaukių dėvėjimas įvestas visose viešose vietose, susirinkimai apriboti iki dešimties žmonių.

Belgijoje nuo trečiadienio daugelyje vietų bus leidžiama susitikti ne daugiau kaip šešiems žmonėms.

Vokietijos vyriausybė perspėjo gyventojus nevykti į Ispanijos Katalonijos, Aragono ir Navaros regionus ir paragino dėvėti kaukes ne tik uždarose patalpose, bet ir lauke, jei neįmanoma palaikyti pusantro metro atstumo.

Antroji banga bus, kai atšals

Tiesa, vargu ar tai padės išvengti antrosios koronaviruso bangos, kuri, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus nuomone, tikrai bus.

„Artėjant rudeniui mes turėsime daugiau ir daugiau atvejų. Temperatūrai nukritus žemiau 8 laipsnių, viruso intensyvumas paspartės reikšmingai“, – neabejojo profesorius V.Kasiulevičius.

Nusprendė pirkti vakciną

Toliau planuojama įsigyti vakcinų nuo koronaviruso, kurios dar tik kuriamos.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad Europos Sąjungos šalims bendrai perkant vakciną, Lietuva ją įsigis 70-čiai proc. populiacijos. Tai gali kainuoti apie 50 mln. eurų. ES šalys birželį Europos Komisijai suteikė įgaliojimus su vakcinų gamintojais sudaryti išankstinę COVID-19 vakcinų pirkimo sutartį. Dauguma ekspertų sako, kad vakcina turbūt bus pagaminta anksčiausiai kitais metais.

Kol kas vyksta kuriamų vakcinų tyrimai, kurie nuteikia optimistiškai. Mokslininkai paskelbė, kad JAV biotechnologijų įmonės „Moderna“ kuriama vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 per bandymus su beždžionėmis sužadino intensyvų imuninį atsaką ir neleido virusui daugintis primatų nosyse ir plaučiuose. Pastarasis faktas laikomas ypač svarbiu, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui oro lašeliniu būdu. To nepavyko pasiekti išbandant Oksfordo universiteto kuriamą vakciną.

Koronavirusas – ne sezoninis

O Pasaulio sveikatos organizacija antradienį pranešė, kad koronavirusas, manoma, nepriklauso nuo metų laiko, atkreipusi dėmesį į tai, kad kai kuriose labiausiai paveiktose šalyse šiuo metu yra skirtingi metų laikai.

Tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose, tapusiose labiausiai viruso paveikta šalimi, ten užregistravus beveik 148 tūkst. mirties ir beveik 4,3 mln. užsikrėtimo atvejų, yra vasara, antroje vietoje pagal COVID-19 atvejų skaičių esančioje Brazilijoje, kur nuo viruso mirė jau 87 tūkst. žmonių, šiuo metu yra žiema.