„Artėjant rudeniui mes turėsime daugiau ir daugiau atvejų. Temperatūrai nukritus žemiau 8 laipsnių viruso intensyvumas paspartės reikšmingai“, – neabejojo V.Kasiulevičius.
Anot profesoriaus, prie koronaviruso prisidės ir kardiovaskulinės problemos.
„Turėkime galvoje, kad žmonės nuo miokardo infarkto ar insulto žiemą miršta dažniau negu vasarą – čia irgi yra epidemiologija“, – sakė profesorius.
Antroji banga gali būti baisesnė
Kartu V.Kasiulevičius įspėjo, kad koronaviruso etapai gali būti skirtingi.
„Dabar viruso turime nedaug. Bet palyginkime kitas šalis. Izraelis jau dabar patiria rimtą bangą. Jie pirmą bangą suvaldė, paskui atidarė mokyklas, visa kita ir plitimas prasidėjo. Dabar jie pasiekė tą patį, ką pasiekė ispanai, – 200 naujų atvejų milijonui žmonių per dieną.
Įsivaizduokite, jeigu taip būtų Lietuvoje, tai būtų 550 atvejų per dieną.
Mes tokių skaičių pirmojo etapo metu nepasiekėme, galime ir nepasiekti. Bet Izraelis pasiekė“, – pastebėjo V.Kasiulevičius.
Panašiai esą nukentėjo ir Brazilija, kurioje per dieną milijonui žmonių tenka 220 atvejų, o per piką buvo pasiekta ir 270 atvejų. JAV šiuo metu, vertinant trijų dienų sergamumo vidurkį, yra 210 atvejų per dieną.
„Dabar įsivaizduokime tokią situaciją Lietuvoje – 550 naujų atvejų per dieną. Trečdalį pacientų reikia hospitalizuoti ir ne į Santaras – jose tos 50 vietų ypatingos priežiūros užsikiš labai greitai.
Tada užsipildo kiti, kurie galbūt neturi tokių gebėjimų, pajėgumų, konsiliumų, kurie kasdien vyksta, taikant moderniausias priemones. Tada išaugtų pacientų mirčių skaičius“, – sakė medikas.
Italijoje buvo 4,2 proc. mirusių žmonių nuo registruotų susirgusiųjų.
„Tai reiškia, kad mirčių būtų 5 kartus daugiau, palyginti su gripu, ir tai yra rimtas iššūkis, kurio negalima paneigti“, – sakė V.Kasiulevičius.
Profesorius pastebėjo, kad, išplitus koronavirusui, labai greitai užsikiša gydymo įstaigos, o ir medikai labai greitai suserga. Taigi, mažėja dirbančių medikų tankis.
Dar vasarį mažai kas netikėjo pandemija
V.Kasiulevičius prisiminė ir pirmosios COVID-19 bangos pradžią Lietuvoje.
Diskusijoje, kurią inicijavo Seimo TS-LKD frakcija, V.Kasiulevičius sakė, kad daug kas dar vasario mėnesį galvojo, jog viskas mus greičiausiai aplenks, remdamiesi pirmojo SARS plitimu, kuris vyko truputį kitaip. Šis virusas 2003 metais palietė 20 šalių, bet buvo gana gerai likviduotas, todėl, kad tos infekcijos plitimas nebuvo greitas.
Sprendžiant pagal tai, kad užkrečiamumo SARS virusu rodiklis buvo mažesnis, manyta, kad ir naujasis virusas labai neišplis – bus gal vos vienas kitas įvežtinis atvejis.
Tačiau, kaip paaiškėjo, naujasis virusas plito daug greičiau, negu tikėtasi, nepaisant to, kad Lietuva nukentėjo sąlyginiai labai mažai.
„Ta infekcija apėmė visus kontinentus, visas šalis, nebuvo šalies, kurioje jos nebuvo. Ji išplito visų šalių teritorijose ne lokaliai, o difuziškai iš esmės.
Ta pamoka yra, kad neįvertinome pakankamai tos grėsmės, nors jau sausį tai buvo aiškiai matoma ir tokie epidemiologai kaip Marcas Lipsitchas iš Harvardo universiteto, kuriuo dažnai remiuosi, perspėjo kad pandemija apims visą pasaulį ir, kol ja nepersirgs 60 proc. populiacijos, tol nenurims“, – kalbėjo profesorius.
Sveikatos priežiūros sistema pasirengusi nebuvo
V.Kasiulevičius džiaugėsi, kad Vyriausybė priėmė gana griežtus sprendimus, kas pirmosios bangos metu padėjo gana neblogai apsisaugoti.
Kartu profesorius kritikavo sveikatos priežiūros pasirengimą atremti šią infekciją.
„Labai gerai, kad tos infekcijos nebuvo daug. Nes įtampų tikrai kilo nemažai. Ta virtuvė iš tiesų buvo labai sudėtinga. Santaros klinikose matėme tikrai sudėtingus dalykus – ir kaip reikėjo priimti sprendimus, ir deguonį reikėjo įvedinėti, niekas nebuvo pakankamai gerai suplanuota tokiai didelei bangai.
Apsaugos priemonių trūkumas iš tiesų turėjo, matyt, nemažą įtaką viruso plitimui ir medikų bendruomenėje.
Vėlgi, tas pats įsivaizdavimas, kuris buvo sausio-vasario mėnesį, taip greitai nesitransformavo į naują. Įsivaizdavimas, kad reikia apsaugoti tik atramines ligonines ir mesti visas pajėgas ten, nes kitur pacientų tiesiog nebus, nepasitvirtino.
Tie pacientai buvo visur: ir pirminės sveikatos priežiūros centruose, ir mažesnėse gydymo įstaigose. Mes matėme Ukmergės ligoninę, kaip pavyzdį, kas gali atsitikti, ignoruojant infekcijos plitimą, ir senelių namai.
Galime tik pasvarstyti, kaip nebedaryti tų pačių klaidų“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Sukritikavo ministro sprendimą
Profesoriaus teigimu, dabar visų pirma svarbu parengti sveikatos priežiūros įstaigas tinkamai funkcionuoti.
„Bijau, kad visas šis režimas be pacientų, kuris dabar vyksta sveikatos priežiūros įstaigose, atėjo į pabaigą su ministro Elvino Jankevičiaus sprendimu vėl atnaujinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas kontakto būdu.
Jis turės tam tikrų pasekmių irgi, nes sumažėjimas 60 proc. [pacientų] apimčių sumažina ir viruso transmisiją.
Realiai reikia suprasti, kad tie sprendimai [mažinti gyvų konsultacijų skaičių] priimti ne dėl to, kad medikai tingi dirbti. Jie labai gerai žinomi iš pasaulio epidemiologijos, žinant, kad gydymo įstaigos yra viruso platinimo šaltiniai – tokie inkubatoriai, kada neužtikrinama normali viruso kontrolė.
Kai mes atnaujiname gydymo paslaugas, tai tikėtina, kad tų atvejų vėl atsiras ir gydymo įstaigose, ir vėl turėtų pradėti sirgti medikai.
Kita vertus, mes neatnaujinti paslaugų negalime, nes jau pasiekėme kritinį tašką ir viešojoje opinijoje, ir turbūt realiai kalbant apie sveikatos priežiūrą. Negali visko pervesti į nuotolinį būdą“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Vis tik profesorius nuogąstavo, kad, padaugėjus tiesioginių kontaktų su pacientais skaičiui, koronavirusas išplis – iš pradžių pirminės, vėliau – ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigose.
Taigi, kaip sakė V.Kasiulevičius, epidemiologinė kontrolė sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti sustiprinta, jose privalo būti pakankamai asmens apsaugos priemonių.
Išsiskyrė svarbių institucijų nuomonės
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė pasakojo, kad šį pavasarį situacija dėl koronaviruso buvo išties įspūdinga.
„Tai nebuvo kažkoks tymų protrūkis, kur mes žinome sukėlėją, kaip jis plinta, žinome apsaugos priemones ir panašiai.
Atėjo sukėlėjas, kurio mes nepažinojome. Ankstesni SARS virusai buvo kitokie, jų plitimas buvo kitoks, klinika kitokia.
Netgi tarptautinės organizacijos iki kovo mėnesio, gal net iki kovo pabaigos turėjo dar vis skirtingas nuomones: Europos ligų kontrolės centras, Pasaulio sveikatos organizacija. Dabar dar kai kuriais klausimais turi šiek tiek skirtingas nuomones. Pirmieji žingsniai, ką daryti kiekvienai šaliai, buvo išties labai sunkūs“, – prisiminė R.Valintėlienė.
Anot Higienos instituto atstovės, situaciją sunkino ir daug neįvertintos informacijos, kuomet visi stengėsi kuo greičiau ištransliuoti žinią.
Be to, labai lėtai susiformavo lyderystė: kieno reikia klausyti dėl epidmiologinės situacijos, dėl kaukių dėvėjimo ir pan.
„Higienos institutas įsijungė su konsultacijomis. Kažkuriame etape buvome pakviesti konsultuoti gydymo įstaigas, nes visi suprato, nors mes apie tai kalbėjome jau keletą ar net kelioka metų, kad mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigos neturi pakankamų resursų ir kompetencijų infekcijų prevencijai. Mes visi buvo praradę infekcinį budrumą“, – neabejojo specialistė.
Anot R.Valintėlienės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos šiai situacijai tikrai nebuvo pasirengusios, bet tai jau buvo iš dalies žinoma.
Per pandemiją, anot R.Valintėlienės, pakankamai neblogas sprendimas buvo paskirti koordinuojančią infekcijų kontrolės įstaigą ir įstaigas, kurias gali jai padėti.
„Išvengti protrūkių gydymo įstaigose padėjo dideli suvaržymai. Daug atvejų tiesiog nepakliuvo į gydymo įstaigas ir neprasidėjo židiniai“, – džiaugėsi specialistė.
