This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Apžvelgė didžiausius COVID-19 židinius Lietuvoje: viename mieste situacija ypač grėsminga

Giedrė Balčiūtė

 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 
 Koronavirusas Lietuvoje. 

Dar ne taip seniai didžiausi koronaviruso židiniai liepsnojo gydymo ir globos bei slaugos įstaigose. Pastaruoju metu pranešimų apie naujus COVID-19 atvejus čia nebesigirdi.

Tačiau epidemiologai teigia, kad nusiraminti dar tikrai ne laikas, nes ilgą laiką buvęs žemas naujai patvirtintų koronaviruso atvejų rodiklis pastaruoju metu vėl šoktelėjo.

„Užsikrėtimo koronavirusu atvejų augimas yra. Tai rodo, kad atsipalaiduoti tikrai negalime.

Praėjusio penktadienio duomenimis, suminis sergamumo rodiklis Lietuvoje buvo 3,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų. Jis yra didžiausias nuo pat jo stebėjimo pradžios, t. y. nuo gegužės 29 dienos, kai buvo fiksuotas 5,3 atvejo sergamumas 100 tūkst. gyventojų“, – portalui lrytas.lt komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė pirmadienį teigė, kad dar penktadienį sergamumo koronavirusu rodiklis buvo 3,7. O jau pirmadienio duomenimis, sergamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 4,9 šimtui tūkstančių gyventojų per keturiolika dienų.

Karštasis miestas – Kaunas

Šiuo metu didesnį nerimą NVSC specialistams kelia situacija Kaune, kur, pirmadienio duomenimis, per parą nustatyti devyni nauji užsikrėtimo atvejai, kai iš viso Lietuvoje jų buvo patvirtinta vienuolika.

„Epidemiologai intensyviai dirba židinyje UAB „Kauno autobusai“, kur iš viso turime 8 tarpusavyje susijusius užsikrėtimo atvejus.

Taip pat nerimą kelia ir židinys Kėdainiuose, iš kur infekcija plinta į kitus miestus, – Molėtuose fiksuoti susirgimai taip pat siejami su šiuo židiniu“, – pasakojo J.Petravičienė.

Tarp židinių – ir dvi šeimos šventės

Anot specialistės, vis dar aktyvus židinys, susijęs su šeimos švente Salininkuose.

„Vienas atvejis patvirtintas penktadienį, kai žmogus kontaktavo su sergančiu kolega, užsikrėtusiu nuo šventės Salininkuose dalyvio. Dar vienas atvejis registruotas sekmadienį – susirgo žmogus, gyventis Tauragės apskrityje, pas kurį lankėsi šeimos šventės Salininkuose dalyvis“, – paaiškino pašnekovė.

Kitas teberusenantis židinys – šeimos šventė, liepos 11 dieną įvykusi Šalčininkų rajone, kurioje dalyvavo du iš Kroatijos grįžę asmenys. Penktadienį skelbta apie aštuonis naujus su šia švente sietinus atvejus.

Susirūpinimą kelia ir pavieniai užsikrėtimo atvejai

„Šiuo metu ne mažesnį susirūpinimą kelia ne tik infekcijos židiniai, bet ir pavieniai susirgimo atvejai, kai negalima atsekti užsikrėtimo grandinės, nustatyti šaltinio.

Skaičiuojame, kad tokių atvejų, liepos pradžios duomenimis, skaičiuojant nuo visų susirgimų, yra apie penktadalis“, – kalbėjo J.Petravičienė.

Įvežtinių atvejų – daugiau kaip ketvirtadalis

Vis dar išlieka rimtas įvežtinių atvejų pavojus, kurie, liepos pradžios duomenimis, sudaro apie 26 proc. visų nustatytų atvejų.

„Vien per vakar parą turime patvirtintus penkis naujus įvežtinius atvejus“, – pirmadienį komentavo NVSC specialistė.

Pasimokė iš klaidų

Vis tik slaugos ir globos įstaigose židiniai užgeso. Pasidomėjus, kaip pavyko pagerinti čia situaciją, J.Petravičienė sakė, kad tam neabejotinai padėjo griežtinamos infekcijų kontrolės priemonės, intensyvesnis gydymo įstaigų pacientų, darbuotojų testavimas.

„Taip pat padėjo ir visuomenės sveikatos specialistų įdirbis, teikiant rekomendacijas, nurodymus, kaip turėtų būti organizuojamas įstaigos darbas, kad būtų suvaldyta infekcijos plitimo rizika.

Na, žinoma, reikėtų paminėti ir tai, kad neabejotinai buvo pasimokyta iš anksčiau padarytų klaidų“, – pastebėjo specialistė.