Vilnietę Dianą nustebino keleivių, grįžtančių iš labiausiai koronaviruso paveiktų šalių, patikra Vilniaus oro uoste.

Išlipo iš lėktuvo ir išvažiavo namo

„Mano pažįstamas šiomis dienomis grįžo iš JAV.  Nors JAV yra labiausiai COVID-19 paveikta šalis pasaulyje, buvau labai nustebusi, kad, išlipęs Vilniaus oro uoste, jis nepastebėjo jokių COVID-19 prevencijos veiksmų ar priemonių. 

Išlipo iš lėktuvo ir išvažiavo sau ramiai namo.  Nebuvo skelbiama jokios informacijos apie COVID-19 ir reikalavimus atvykstantiems keleiviams, jokių patikrų dėl COVID-19, jokio registravimo, kad vėliau būtų galima patikrinti, kaip jie laikosi karantino ir pan.“, – stebėjosi Diana.

Per karantiną tvarka buvo griežtesnė

Moteris prisiminė, kad kovo mėnesį, kai iš JAV grįžo jos šeimos narys, tvarka buvo kita.
 
„Tuo metu buvo pilnas patikrinimas, registravimas, įspėjimai karantinuotis ir pan., žodžiu taip, kaip ir turėtų būti pandemijos metu. 

Dabar gi – Vilniaus oro uoste nėra atliekama jokių COVID-19 prevencinių veiksmų – susidaro įspūdis, kad koronaviruso nei Lietuvoje, nei pasaulyje jau nebėra.

Man asmeniškai tai neatrodo normalu ir kyla labai didelis klausimas – ar tokiu būdu Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kitos atsakingos institucijos stabdo viruso plitimą ir taip ruošiasi antrai pandemijos bangai? Jeigu taip, tai tos antros bangos sulauksime labai greitai“, – neabejojo Diana. 

Per du mėnesius – 77 įvežtiniai atvejai

Išties įvežtinių atvejų Lietuvoje pastaruoju metu gerokai padaugėjo. 

Kaip penktadienį sakė Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė, kad nuo birželio 1 dienos jau registruoti 77 atvejai.

Vien penktadienį pranešta apie du naujus įvežtinius atvejus – vieną iš Švedijos, kitą – iš Ispanijos. Dalis kitų naujausių atvejų taip pat sietini su įvežtiniais.

Tad kas daroma, kad koronavirusas į Lietuvą būtų neįvežtas?

Privalo užsiregistruoti

Kaip portalui lrytas.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė, visi iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių sugrįžusieji ar atvykusieji privalo vykdyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimą. Juo keliautojai įpareigoti  per 24 valandas nuo atvykimo į Lietuvą NVSC pateikti duomenis. 

Atvykstantiems iš paveiktų teritorijų privaloma izoliacija.

Informaciją apie labiausiai paveiktas šalis nuolat atnaujina ir skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), NVSC.

Taip pat, anot J.Petravičienės, keliautojai raginami domėtis priemonėmis, kurios taikomos siekiant valdyti COVID-19 grėsmes.

„Vilniaus oro uoste nuolat dirba NVSC specialistai, konsultuojantys keliautojus, teikiantys jiems informaciją. 

Taip pat termovizoriumi pamatuojama žmonių kūno temperatūra, siekiant įsitikinti, ar tarp keliautojų nėra karščiuojančių. 

Specialistai stebi ir, ar keliautojai neturi kitų koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų“, – komentavo J.Petravičienė.

Sutikrinti, kaip izoliuojasi, sunku  

Tiesa, anot L.Ašoklienės, nors prievolė yra per 24 val. nuo grįžimo į Lietuvą užsiregistruoti NVSC puslapyje, labai sudėtinga sukontroliuoti, ar žmonės taip ir daro.

„Paskyrus izoliaciją, su tais žmonėmis susisiekiama ir patikrinama, ar jie jos laikosi. 

Atvykstantiesiems sausumos transportu taikoma ta pati taisyklė, nes kontrolės prie sienos jau nėra. 

Žmonės patys turi užsiregistruoti. Jeigu jie neužsiregistruos ir susirgs, tada jiems gali būti taikoma pradžioje administracinė atsakomybė.

Po to, (jeigu užkrėstų ir kitus, – aut.past.), gali būti taikomos ir griežtesnės priemonės“, – įspėjo L.Ašoklienė.

Keleiviniuose keltuose budi NVSC specialistai

Pasidomėjus, kokia yra situacija Tarptautiniame Klaipėdos jūrų uoste, J.Petravičienė atsakė, kad visuose atvykusiuose keltuose, kuriuose yra keleivių, taip pat budi NVSC specialistai.

„Keleiviai tikrinami pačiame kelte: matuojama kūno temperatūra, jie konsultuojami dėl COVID-19 grėsmių. 

Be to, tikrinama, ar žmonės yra elektroniniu būdu užpildę anketą. Jei to nėra padarę elektroniniu būdu, keleivius specialistai ragina tai padaryti vietoje“, – kalbėjo specialistė. 

Kad kelte keleiviai nesibūriuotų, kelto administracijos prašoma žmones išleidinėti mažomis grupelėmis (10–15 žmonių). 

Specialistai rekomenduoja, kad visi keleiviai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tai yra veido kaukes.