Šiuo metu nėra poreikio vėl tam tikrose vietose įvesti privalomą veido kaukių dėvėjimą, sako sveikatos apsaugos ministras.

„Kol kas poreikio grįžti prie privalomo kaukių naudojimo nėra“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Aurelijus Veryga.

Jis pabrėžė, kad poreikio nėra šiuo metu, bet jis gali atsirasti kitą savaitę ar kitą mėnesį, jei epidemiologinė situacija blogės.

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paprašė šios savaitės Vyriausybės posėdžiui parengti projektą dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Pasak A. Verygos, ketvirtadienį Vyriausybėje neturėtų būti diskutuojama apie kokių nors privalomų nurodymų įvedimą.

„Turėtų būti diskutuojama, prie kokio rodiklio ar kriterijaus prisirišti, kad tos (privalomos – BNS) priemonės būtų grąžinamos, nustatomos. Vienas iš tokių, kurį galima nesudėtingai stebėti, tai nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų“, – sakė ministras.

„Šitą rodiklį stebint ir būtų galima ateityje apsispręsti (dėl privalomų nurodymų – BNS)“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dabar sergamumas COVID-19 Lietuvoje nesiekia dviejų atvejų 100 tūkst. gyventojų.

A. Veryga geru pavadino Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio siūlymą nustatyti privalomą asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimą mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos.

Kita vertus, sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad ne visuomet testavimas pasiteisina.

„Neužtenka tik testuoti, nes yra tam tikras intervalas, kai tas testas gali būti neigiamas, nors žmogus jau yra užsikrėtęs. Gali tiesiog testas nefiksuoti to užsikrėtimo. Vis dėlto turi būti tam tikra strategija, kaip derinti testavimą ir izoliavimą“, – sakė A. Veryga.

Logistikos bendrovėje „Hegelmann Transporte“ Kaune nustatyta 20 COVID-19 užsikrėtusių žmonių. Dauguma susirgusiųjų – Uzbekijos piliečiai, liepos pradžioje atvykę į Kauną dirbti tolimųjų reisų vairuotojais.

Vyriausybė svarstys planą didinti renginių žiūrovų skaičių, aptars prevencines priemones

Vyriausybė ketvirtadienį planuoja svarstyti Kultūros bei Švietimo ministerijų siūlymą nuo rugsėjo atsisakyti žiūrovų skaičiaus ribojimo tiek lauke, tiek uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose.

Be to, daugėjant įvežtinių atvejų, ketinama aptarti galimas prevencines priemones.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad keliolikos koronavirusu užsikrėtusių Uzbekijos piliečių, atvykusių dirbti į Lietuvą, atvejis verčia skubiai reaguoti. Pasak Vyriausybės vadovo, būtina imtis maksimalių prevencijos priemonių, kad vėliau keliems mėnesiams nereikėtų sustabdyti šalies gyvenimo.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis prašo numatyti privalomą asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimą mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos.

Praėjusią savaitę premjeras paprašė šios savaitės Vyriausybės posėdžiui parengti projektą dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Vyriausybės pasitarime planuojama svarstyti planą, kada ir kiek dalyvių būtų leidžiama į renginius.

Pagal projektą, nuo liepos 17 dienos renginiuose uždarose patalpose gali dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos – iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos – iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebūtų ribojamas.

Renginiuose lauke iki rugsėjo galėtų dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų – tiek, kiek gali dalyvauti ir šiuo metu.

Dabar galiojančiame Vyriausybės nutarime renginių dalyvių skaičius nustatytas iki rugpjūčio 16 dienos.

Švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė BNS yra sakiusi, kad toks sprendimas siūlomas remiantis ir epidemiologine situacija, ir kitomis priežastimis.

Anot jos, tokio plano reikia renginių organizatoriams, kad galėtų planuoti savo veiklą.

Pasak K. Tiesnesytės, Vyriausybei priėmus sprendimą neriboti nuo rugsėjo žiūrovų skaičiaus renginiuose, daugiau atsakomybės tektų ir renginių organizatoriams. Jie turėtų užtikrinti atstumus tarp žiūrovų, apsauginių kaukių dėvėjimą ir pan.

Taip pat numatyta galimybė ministerijų siūlomus planus tikslinti arba atšaukti, jeigu šalyje keisis koronaviruso situacija.