This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Koronos karštojoje linijoje savanorių nebeliko

ELTA ir lrytas.lt inf.

Birutė Mačienė

 COVID-19 karštosios linijos 1808 skambučių centre. 

Prie 13 milijonų artėjantis užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kelia nerimą ir Lietuvoje, nors joje fiksuojamas pandemijos atoslūgis.

„Virusą turim“, – pirmadienio rytą per LRT radiją sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nesiimdamas prognozuoti, ar sulauksime bei kada antrosios pandemijos bangos. Tačiau pabrėžęs, kad visos tarnybos, kurioms tai privalu, jai rengiasi.

Kaip galimai COVID-19 bangai rengiasi Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje įkurtos ir visai Lietuvai tarnaujančios Koronos karštosios linijos, kuri konsultuoja gyventojus telefonu 1808, darbuotojai, naujienų agentūra ELTA teiravosi, vieno iš Koronos karštosios linijos koordinatorių, civilinės saugos specialisto ir šios stoties Slaugos padalinio vadovo Donato Paliulionio.

– Ar vyksta toks pasirengimas, kai karantino apribojimai atlaisvinti ir naujų susirgimų sumažėjo iki minimumo, o mirčių dėl grėsmingo viruso skaičius, galima sakyti, stabilizavosi?

– Tai, kad yra registruojama mažiau susirgimo atvejų, medikų veiksmai nesikeičia. Covid-19 nepasitraukė iš Lietuvos. Todėl mes ir toliau vadovaujamės tomis pačiomis pagalbos teikimo tvarkomis, kaip ir per karantiną. Antroji banga reikštų ženklų atvejų skaičiaus padidėjimą, išliekant tai pačiai pagalbos teikimo struktūrai bei principams, kaip ir karantino laikotarpiu ar šiomis dienomis.

– Buvo laikotarpis (karantino metu), kai pritrūkote savanorių ir viešai kvietėte naujus žmones neatlygintinai padirbėti Karštojoje linijoje. Ar daug sulaukėte į šį kvietimą atsiliepusiųjų?

– Sulaukėme nemažai geranoriškų žmonių. Esam ir būsim labai dėkingi SAVANORIAMS, kurie dirbo pas mus Karštojoje linijoje. Per visą savanorystės laikotarpį Karštojoje linijoje mums pagelbėjo apie 500 savanorių, dirbo daugiau kaip 950 pamainų. Dalis savanoriavusių Karštojoje linijoje jau įdarbinti pas mus oficialiai.

– Kaip pasikeitė Koronos karštosios linijos darbas pasibaigus oficialiam karantinui, ir koks jis bus ateityje, jei virusas visu smarkumu į Lietuvą sugrįžtų?

– Pasibaigus karantinui, ir įvertinus skambučių srautus, buvo sutrumpintas 1808 Karštosios linijos darbo laikas. Nuo liepos 1-osios Karštojoje linijoje savanoriška veikla nutraukta. Sukurta 1808 operatoriaus pareigybė, ir pas mus įdarbinta per 80 operatorių. O kas bus ateityje, laikas parodys. Jei antroji banga bus didesnė, galbūt svarstysime galimybes didinti 1808 karštosios linijos pajėgumus.

– Iš kokių ligi šiol padarytų klaidų galite pasimokyti, organizuodami tolesnę Koronos karštosios linijos veiklą?

– Koronos karštoji linija buvo steigiama siekiant suvaldyti skambučių skaičius, organizuoti informacijos apie COVID-19 pateikimą visuomenei. Taip pat – registruoti galimai sergančius ar reikalingus profilaktinio patikrinimo dėl Covid-19 nukreipus į mobiliuosius punktus. Darbo principai, galimos skambučių apimtys mums jau yra žinomi. Tai, tikėtina, nesikeis ir antrosios bangos atveju.

Kadangi dirbom greitai besikeičiančios situacijos sąlygomis, tikimės, kad turim įgūdžių, taip pat išteklių suvaldyti ir antrosios bangos skambučius. Šiuo metu Karštoji linija jau dirba ne savanorystės pagrindu. Nėra dirbančių kaitos, todėl bus dar lengvesnis šios tarnybos administravimas.