Nepilnamečių abortai – didelė bėda, todėl specialistai siūlo paauglėms kompensuoti hormonines spirales.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Žana Bumbulienė pasakojo, kad Vilniaus universiteto, taip pat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų tyrimai rodo, kad intymių santykių pradžia – 16–17 metų.
Neseniai vykusioje konferencijoje, transliuotoje Santaros klinikų socialinių tinklų paskyroje, gydytoja Ž.Bumbulienė teigė, kad kur kas blogiau kitų valstybių atžvilgiu mes atrodome, kai lyginame paauglių nėštumų ir abortų skaičių.
Lietuvoje abortai, ypač jaunoms panelėms iki 14 metų, laimė, yra pavieniai atvejai, tačiau kuo vyresnės nepilnametės, tuo daugiau abortų.
Iki šiol nėra tikslios statistikos, nes tik valstybinės gydymo įstaigos gali pateikti tokius duomenis, bet skaičiai nėra maži – tai daugiau nei šimtas paauglių abortų kasmet.
– Ar tai rodo, kad jaunimui trūksta informacijos apie apsisaugojimo būdus? – paklausėme gydytojos Ž.Bumbulienės.
– Jau mokyklos suole stengiamasi skiepyti paaugliams lytinio švietimo pradmenis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra patvirtinusi tokią programą. Yra parengtas leidinys „Patarimai mokytojui“, prie kurio prisidėjo ir gydytojai. Tai rodo, kad mes norime informuoti jaunimą.
Kitas svarbus klausimas, ar tokios informacijos, gaunamos tik mokykloje, pakanka nepilnamečiams? Sakyčiau, kad ne, nes ne visi mokytojai išdrįsta kalbėti sudėtingomis temomis.
Apklausos rodo, kad paaugliai labiau pasitiki gydytojais, jie net norėtų, kad tokią informaciją teiktų medikai. Ieškodami informacijos apie apsisaugojimo priemones paaugliai naršo internete.
Bet pasitaiko atvejų, kai informacija būna klaidinanti arba ne taip suprantama. Dažnai reikia papildomo paaiškinimo, todėl neretai būna taip – paaugliai tarsi žino apie apsisaugojimo priemones, bet kai pradedi klausinėti, kaip jas reikėtų naudoti, paaiškėja, kad dar trūksta žinių.
Juk yra ir tokių įprastų apsisaugojimo būdų kaip prezervatyvai, tabletės, žiedai, pleistrai, taip pat skubioji kontracepcija.
– Ar skubioji kontracepcija netraumuoja merginų? Ar ji saugi?
– Jei kalbame apie saugumą, turime suprasti svarbų dalyką – reikia kalbėti apie ilgalaikę grįžtamąją kontracepciją, kuri yra efektyvi.
Jei tenka rinktis abortą ar kontraceptinę tabletę, geriau naudoti tabletę.
Ji atitolina ovuliaciją. Norint pasiekti tokį tikslą, reikia kur kas didesnio hormonų kiekio nei įprastai.
Jei intymių santykių metu plyšo prezervatyvas ir mergina nežino, ką daryti, ji gali nueiti į vaistinę ir įsigyti tokią skubią priemonę. Bet jei tabletės reikia ir kitą kartą, ji išbalansuoja organizmą, tai sukelia žalą organizmui, todėl merginai reikės gydymo.
Taigi jei merginai teko tik kartą naudoti skubiąją kontracepcijos priemonę, nieko baisaus neįvyks, nes tai yra vienintelė priemonė, kurią galima įsigyti vaistinėje be recepto.
– Koks yra Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos požiūris?
– Lietuvos akušerių-ginekologų draugija nutarė kreiptis dėl kontracepcijos kompensavimo reprodukcinio amžiaus moterims, tačiau mes realiai vertiname savo šalies galimybes.
Diskutuodami apie tam tikras rizikos grupes prašėme kompensuoti apsisaugojimo priemones būtent paauglėms, nes tokiame amžiuje abortas yra pernelyg rizikingas sveikatai. Taip pat nepilnametėms rizikingas nėštumas, nes organizmas dar pernelyg jaunas.
Buvo daug diskutuojama ir apie apsisaugojimo metodus, kurie labiausiai tiktų nepilnametėms. Mokslinėje literatūroje nėra jokių duomenų, kad koks nors metodas joms netiktų.
Dabartinis jaunimas labai skiriasi nuo to, kuris buvo prieš šimtą metų.
Tada vaikas gimdavo, kai prasidėdavo intymūs santykiai. Dabar lytinių santykių pradžia – nuo 16–17 metų, o vaikus moterys pradeda gimdyti sulaukusios vidutiniškai 27 metų. Kiekvienai jaunai moteriai kyla klausimas, kaip reguliuoti intymų gyvenimą tuos dešimt metų, o gydytojui – kaip išsaugoti jauną moterį, kad ji būtų sveika ir galėtų pagimdyti sveiką vaiką.
– Ką galėtų pasiūlyti specialistai?
– Buvo kalbama už idealų metodą, kuris garantuotų šimtaprocentį saugumą ir efektyvumą. Bet tokio idealaus metodo dar niekas nesukūrė.
Todėl Lietuvos akušerių-ginekologų draugija pasisakė už ilgalaikius apsisaugojimo metodus, kurie nepriklauso nuo vartotojo elgsenos.
Pavyzdžiui, tai gali būti hormoninė spiralė ar poodinis implantas, kuris dar nėra registruotas Lietuvoje. Taikant ilgalaikį kontracepcijos metodą nėra pavojaus, kad paauglė užmirš išgerti hormoninę tabletę, nors ją būtina gerti kasdien.
Tačiau paauglės nepratusios kasdien tuo pat metu gerti kokius nors medikamentus, o tai nedovanotina klaida.
Moksliniai tyrimai rodo, kad naudojant spiralę pasitaiko vos du nėštumai iš dviejų tūkstančių atvejų, o naudojant tabletę – aštuoni nėštumai iš šimto.
– Kokių šalių pavyzdžiu galėtų sekti Lietuva?
– Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kurių tikslas – nustatyti kontracepcijos priemonių saugumą. Vienas dažniausiai mokslinėje literatūroje cituojamų tyrimų apie hormoninės spiralės tinkamumą paauglėms – tai Skandinavijos studija, kurioje dalyvavo mergaitės nuo dvylikos iki septyniolikos metų.
Nors įdedant spiralę į gimdą gali kilti ir nemalonių pojūčių – skausmą minėjo vos dešimt procentų apklaustų paauglių. Vėliau paklausus tų pačių mergaičių, ar vietoj spiralės pasirinktų kitą priemonę, atsakymas buvo „ne“.
Medicininiu požiūriu hormoninė spiralė pasižymi vietiniu poveikiu, nes veikia tik gimdoje, o tai reiškia, kad nėra bendro poveikio organizmui.
Geriant hormonines tabletes reaguoja kepenys ir visas organizmas.
Dar vienas spiralės privalumas – kaina. Nors kai kam gali atrodyti, kad ji kainuoja nemažai, tačiau jei apskaičiuotume sumą, kurią tektų išleisti per vieną mėnesį, sudarytų apie tris eurus.
– Ar apsisaugojimo priemonių kompensavimas nebūtų savotiškas padrąsinimas paauglėms kuo anksčiau leistis į meilės nuotykius?
– Jei paauglė kreipiasi į specialistą pagalbos dėl kontracepcijos, mūsų pareiga suteikti kuo daugiau informacijos. Tokių mergaičių nėra daug.
Nėra taip, kad paauglės veršis pro duris ir mes visoms dėsime spirales.
Dažniausiai nepilnametės ateina pas gydytoją su motinomis. Susirūpinusi dukters sveikata ne viena motina teiraujasi – galbūt geriau vietoj hormoninės tabletės skirti paauglei spiralę.
– Paauglių intymūs santykiai būna atsitiktiniai, o hormoninė spiralė veikia ištisus metus. Galbūt spiralė tinka tiktai toms paauglėms, kurios turi nuolatinius ryšius?
– Naudoti apsisaugojimo priemones yra pacientės apsisprendimas.
Kita vertus, turime išanalizuoti, ką reiškia reti santykiai. Netgi ištekėjusiai moteriai gali kilti klausimų, ar verta saugotis, jeigu intymūs santykiai reti.
Kita vertus, neplanuotas nėštumas yra didelė bėda. Paauglė gali pastoti per ovuliaciją, todėl neturi reikšmės, ar mylėsis kartą, ar dešimt kartų per metus. Jei ji sveika, ji gali pastoti mylėdamasi net pirmą kartą.
– Nors hormoninė spiralė veikia vietiškai, ar ji gali turėti šalutinį poveikį sveikatai?
– Taip gali atsitikti, nes jei to nebūtų, reikštų, kad ji neveikia.
Gali skaudėti, todėl paauglėms tektų pašalinti spiralę.
Tačiau JAV ir Europos gydytojų nuomone, hormoninė spiralė yra pirmo pasirinkimo priemonė paauglėms.
Negimdinio nėštumo rizika yra mažesnė. Bet pasitaiko atvejų, kai net nešiodama spiralę mergina gali pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį.
– Kodėl vienu iš spiralės nepageidaujamų poveikių yra nurodoma depresija, prislėgta nuotaika?
– Spiralei naudojamas progestinas – sintetinė medžiaga. Tačiau natūraliai progestinas susidaro ir moters organizme antroje ciklo pusėje.
Skiriant bet kurią hormoninės kontracepcijos priemonę gali būti prislėgta nuotaika.
Bet naudojant spiralę progestino kiekis kraujyje bus kur kas mažesnis.
Išėmus spiralę galima tą pačią dieną planuoti nėštumą, vaisingumas grįžta, nes jis nebuvo slopinamas. Kita vertus, mes turime apsaugoti paaugles ir nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų. Prieš įvedant spiralę būtinai reikia patikrinti, ar nėra chlamidijų ir gonorėjos.
– Ar reikalingas tėvų sutikimas įdedant spiralę nepilnametei?
– Iki šešiolikos metų tėvų dalyvavimas yra būtinas.
Bet neretai ir vyresnės paauglės pageidauja, kad dalyvautų tėvai, nors tai nėra būtina.
– Kaip pasaulis vertina paauglėms skiriamas spirales?
– Apie spiralės kompensavimą pradėjome kalbėti, nes mūsų pacientės mokosi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Prisipažinsiu, pasidaro gėda, kai pasiūlai joms išrašyti receptą.
Daugelis net tikina, kad spiralę gaus svetur nemokamai, o Lietuvoje privalome išrašyti receptą, net Estija kompensuoja hormonines spirales paauglėms, bet mes dar neturime tokios praktikos.
Draugų vakarėliuose – vis daugiau pagundų
Lytinis švietimas – vienas pagrindinių apsisaugojimo būdų. Bet tyrimai rodo, kad yra rimtų spragų. 2014 metais buvo apklausti moksleiviai iš Vilniaus rajono ir miesto mokyklų. Buvo užduotas klausimas, kas paskatino pradėti intymius santykius. Maždaug pusė moksleivių prisipažino, kad tai meilė.
Bet 25 procentai apklaustųjų paminėjo, kad intymių santykių pradžią lėmė vakarėlis su draugais. Tikėtina, kad paaugliai linksminosi vartodami alkoholinius gėrimus, tai reiškia, kad intymūs santykiai nebuvo planuoti, vargu ar buvo naudojamos kokios nors apsisaugojimo priemonės.
