Ukmergės ligoninė kovą buvo tapusi didžiausiu Lietuvoje koronaviruso židiniu. Būtent šios ligoninės pacientė, 83-ejų metų moteris, tapo pirmąja Lietuvoje koronaviruso auka. Klastinga infekcija jai patvirtinta tik po mirties.

Iš pradžių paskelbta, kad moters gyvybė užgeso ankstyvą kovo 20-osios rytą, 6.26 val. Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, bet dabar aiškėja, kad paskutinės moters gyvenimo akimirkos buvo kur kas tragiškesnės.

Pacientė mirė ne ligoninėje, o prie jos durų stovinčiame greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilyje, nes į gydymo įstaigą, dviejų GMP brigadų nuostabai, buvo tiesiog neįleista.

Dar blogiau yra tai, kad šią absurdišką situaciją nufilmavę pacientės gyvybę gelbėję GMP medikai gavo griežtas tarnybines nuobaudas su įspėjimu, kad gali būti net atleisti iš darbo.

Vežti tik tuos, kuriuos reikia reanimuoti

1937 metais gimusi ukmergiškė prieš mirtį buvo gydyta Ukmergės ligoninėje.

Kaip portalui delfi.lt vėliau pasakojo moters anūkė, pacientei buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, ji gydyta antibiotikais, bet, diagnozei nepasitvirtinus, daugiau nebuvo ieškota negalavimų priežasties.

Kovo 19-ąją, mirties išvakarėse, pacientė buvo išrašyta.

Tą pačią dieną, kai pacientė buvo išrašyta, pranešta, kad koronavirusas nustatytas pirmajai Ukmergės ligoninės medikei, turėjusiai tiesioginį kontaktą su anksčiau keliavusiais po Italiją, Egiptą ir Dubajų kolegomis.

Paaiškėjus, kad Ukmergės ligoninėje užsikrėtė medikė, skubiai uždaryti šios gydymo įstaigos Chirurgijos, Anesteziologijos-reanimacijos, Ortopedijos-traumatologijos ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriai, o juose gydyti pacientai nukreipti kitur.

„Iš vakaro greitosios medicinos pagalbos brigados gavo nurodymą, kad į ligoninę vežtų tik tuos pacientus, kuriuos reikia reanimuoti“, – portalui lrytas.lt pasakojo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, pati dirbanti medike Ukmergėje, taigi puikiai žinanti šią istoriją.

Pasiūlė vežti, kur nori

Ankstų kovo 20-osios rytą GMP medikai buvo iškviesti pas vėliau mirusią ukmergiškę, kuri namuose pradėjo dusti.

Į namus moteris buvo išleista labai prastos būklės. Ji ištisai kosėjo, iš ligoninės parsivežusios giminaitės teigimu, pati nebegalėjo vaikščioti. Dar labiau pablogėjus pacientės sveikatai, giminaitė tą pačią naktį iškvietė medikus.

Moters būklė buvo kritinė, tad medikai nusprendė ją vežti į Ukmergės ligoninę.

Kaip vėliau prisiminė GMP brigados vadovė A.J., apie sunkios būklės pacientę tarnybiniu telefonu ji informavo Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Brigados vadovė nebuvo įspėta pacientės nevežti į minėtąją gydymo įstaigą, nes nepriims.

„Kovo 20 d. atvežėme kritinės būklės reanimuojamą pacientę (kuri, kaip vėliau paaiškėjo, sirgo ir COVID 19 liga) į Ukmergės ligoninę, tačiau nebuvome įleisti į skubios pagalbos skyrių.

Nors apie atvežamą sunkios būklės pacientę tarnybiniu telefonu informavau skubios pagalbos skyrių, užrakintų durų ligoninės personalas neatidarė ir po mano keleto skambučių prie durų įrengtu skambučiu.

Ligoninės skubios pagalbos skyriaus darbuotoja pasakė, kad mūsų neįsileis ir, kad pacientę galime vežti kur tik norime“, – GMP brigados vadovės liudijimą savo interneto puslapyje citavo profsąjunga „Solidarumas“.

Toks atsakymas medikams buvo nesuprantamas, nes kritinės būklės pacientė į Ukmergės ligoninę buvo atvežta, vadovaujantis GMP skelbimų lentoje pateiktu Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), kuriam priklauso greitoji, vyriausiosios gydytojos Gitanos Čepienės rašytiniu nurodymu.

J.Keburienė portalui lrytas.lt priminė, kad Ukmergė – nedidelis miestas. Ankstų rytą visą jį pervažiuoti, ypač su švyturėliais, užtrunka vos apie septynias minutes. Pašnekovė stebėjosi, kad per tas 7 minutes staiga pasikeitė ligoninės pozicija ir jie kažkodėl nusprendė pacientės nepriimti.

„Per tas 7 minutes GMP būtų nuvežę pusę kelio iki Širvintų ligoninės“, – sakė J.Keburienė.

Ligonė užgeso ant GMP medikų rankų

GMP medikų teigimu, pacientė į Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvežta jau pritemusios sąmonės, tačiau dar sugebėjo pati kvėpuoti ir reaguoti į aplinkos dirgiklius.

Kadangi pacientės būklė sparčiai blogėjo, ištikimi Hipokrato priesaikai medikai pradėjo ją reanimuoti tuo, kuo galėjo, tai yra, tik GMP brigados turėtomis priemonėmis.

Pranešama, kad reanimuojant dalyvavo trys GMP brigadų nariai. Reanimavimas vyko pagal nustatytų teisės aktų reikalavimus.

GMP medikai dar gerą pusvalandį bandė gaivinti ligonę, tačiau jos gyvybės neišgelbėjo. Tada jie dar nežinojo, tik įtarė, kad pacientė gali būti užsikrėtusi COVID-19 liga. Ši liga moteriai patvirtinta tik po mirties, atlikus autopsiją.

Teismo medicinos ekspertai, nors nebuvo įspėti, bet iškart įtarė, kad moteris gali būti užsikrėtusi koronavirusu, kadangi prieš tai buvo gydoma Ukmergės ligoninėje, kurios medikei kiek anksčiau nustatytas COVID-19 virusas.

Vėliau sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad pacientei po mirties atlikti koronaviruso testą nuspręsta, nustačius visus ligai būdingus simptomus.

„Jis (testas, – aut. past.) buvo atliktas Valstybės teismo medicinos laboratorijoje. Anksčiau ta moteris nebuvo įtariama, kad turėtų kontaktų arba ji būtų užsikrėtusi virusu“, – teigė A. Šešelgis.

Nusprendė nufilmuoti situacijos absurdiškumą

„Kadangi tai buvo beprecedentis įvykis, kai GMP atvežtos ir reanimuojamos pacientės neįsileidžia ligoninės skubios pagalbos skyrius, vieno iš vairuotojų-paramedikų paprašiau, kad mobiliuoju telefonu nufilmuotų faktą, kad pacientė yra reanimuojama, o ligoninės skubios pagalbos skyriaus durys yra neatidaromos“, – „Solidarumui“ vėliau pasakojo A.J.

Brigados vadovė vėliau aiškino: „Sprendimą nufilmuoti situaciją priėmiau įvertinusi faktą, kad pacientę trise reanimavome, o užfiksuoti galimą ligoninės pažeidimą ir galimai nusikalstamą darbuotojų veiklą, buvo būtina būtent siekiant įrodyti, kad mes, GMP darbuotojai, pareigas atlikome tinkamai, veikėme teisėtai, pagrįstai ir rūpestingai.

Be to, tai buvo vienintelis būdas mums įrodyti, kad Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrius nesilaiko sutartinių įsipareigojimų priimti reanimuojamus pacientus.

Kadangi filmavimas truko apie 2–3 min., o pacientė tuo metu buvo ir toliau trijų darbuotojų reanimuojama, tai visiškai neturėjo įtakos pacientės būklės pokyčiams.

Aš, kaip skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė, veikiau būtent taip, kaip nurodyta 2017–11–27 Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos įsakymu Nr. V-114 patvirtintų pareiginių nuostatų 20 p.

Be kita ko, VšĮ Ukmergės ligoninės gydytojos pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas mano darbo pareigų pažeidimo tyrimas, buvo nurodyta, kad ji pati buvo filmuojama be jos leidimo.

Savo paaiškinime informavau, kad filmuota medžiaga bus pateikiama tik ikiteisminį tyrimą dėl įvykio atliekančiam tyrėjui ir prireikus panaudota teisme gynybos tikslais, todėl Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro tyrėja, atlikdama mano pareigų pažeidimo tyrimą, šios filmuotos medžiagos net nematė. Todėl teigti, kad yra padarytas pažeidimas neturi jokio pagrindo.

Be kita ko, pažymėtina, kad buvo filmuota vieša vieta prieš ligoninės priimamąjį, kurioje filmuoti ar fotografuoti nėra uždrausta.

Taip pat labai svarbu pažymėti, kad Ukmergės ligoninės darbuotojų neveikimu (atsisakymu priimti reanimuojamą pacientę) galimai padarytas teisės pažeidimas, mano ir kitų komandos narių nuomone, pažeidė ne tik pacientės, bet ir visos visuomenės interesus ir teises“.

GMP darbuotojams skyrė nuobaudą

GMP brigados vadovė A.J. tą pačią dieną pateikė tarnybinį pranešimą savo įstaigos vadovei, kuriame paaiškino visas įvykio aplinkybes.

Tačiau, kaip rašoma „Solidarumo“ interneto svetainėje, 2020 balandžio 22 d. Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja G.Čepienė, gavusi Ukmergės ligoninės gydytojos skundą, esą ši buvo filmuojama be jos sutikimo, paskyrė A.J ir įvykį filmavusiam vairuotojui-paramedikui M.S. įspėjimą. Jame nurodoma, kad jie gali būti atleisti iš darbo, jei pakartotinai padarys tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

J.Keburienė stebėjosi Ukmergės PSPC vadovės sprendimu skirti tokią griežtą tarnybinę nuobaudą, net neišklausius darbuotojų pasiaiškinimų, juolab, kad maždaug 2 min. trukmės įrašas nebuvo niekur paviešintas. Jis filmuotas, siekiant atskleisti situacijos absurdiškumą ir parodyti, kad GMP brigados darė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų moterį.

Atpažinti nufilmuotų asmenų esą neįmanoma – visi medikai dėl koronaviruso dėvėjo asmens apsaugos priemones: kombinezonus, respiratorius.

„Įspėjimas buvo gana rimtas. Dėl jo GMP darbuotojams grėsė netekti darbo“, – apie absurdišką situaciją portalui lrytas.lt pasakojo profsąjungos vadovė.

Kreipėsi į profsąjungą

Nesutikę su jiems skirta nuobauda A.J. ir M.S. kreipėsi į profsąjungą „Solidarumas“, kuri įspėjimą apskundė darbo ginčų komisijai.

Profsąjungos interneto svetainėje aiškinama: „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 d. nuostata reglamentuoja, kad „Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai (asmuo fotografuojamas) yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.“

Ukmergės ligoninė yra vieša vieta, kurioje yra įrengtos stacionarios vaizdo kameros ir jos pastate bei prieigose leidimo fotografuoti ir filmuoti nereikia.

Buvo filmuojama ne konkrečiai gydytoja, o filmavimas vykdomas siekiant fiksuoti situaciją ir tuo pačiu ginti visuomenės interesą, nes įvykis, kai GMP reanimuojamos pacientės neįsileidžia ligoninė, kuri privalo tą daryti, yra tikrai neeilinis.

Pacientės atstovų nebuvo, nes karantino metu atstovams vykti kartu buvo neleidžiama“.

2020 m. birželio 22 d. Darbo ginčų komisijos posėdyje buvo sudaryta taikos sutartis.

Pagal ją Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras įsipareigojo panaikinti įspėjimus A.J ir M.S., o šie – sunaikinti jų turimą vaizdo įrašą visuose turimuose įrenginiuose ir laikmenose, taip pat asmenims, kuriems šis įrašas buvo išsiųstas, pranešti apie jo neplatinimą.

Pasitikslinus, ar tai reiškia, kad GMP darbuotojai buvo įpareigoti sunaikinti svarbų galimai nusikalstamos veiklos įrodymą, J.Keburienė sakė, kad filmuota medžiaga buvo perduoda ir policijai, nes pradėtas ikitesiminis tyrimas. Be to, tyrėjai turi ir pačios Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vaizdo kamerų darytus įrašus.

Įvykis sukrėtė ir kolegas

J.Keburienė atkreipė dėmesį, kad tąkart situacija buvo neeilinė. Visų pirma niekas nesitikėjo, kad į tokį nedidelį miestą, kaip Ukmergė, įslinks koronavirusas. GMP brigadą pribloškė ir ligoninės sprendimas neįleisti pacientės.

Pašnekovė pasakojo, kad tai, kas nutiko, sukrėtė ne tik istorijoje dalyvavusias GMP brigadas, bet ir jų kolegas.

„Šleifas nukeliavo iki dviejų pamainų. Darbuotojai kurį laiką negalėjo atsitokėti ir patikėti, kad taip nutiko. Su tokiomis emocijomis žmonės grįžo namo, nors jiems reikėjo psichologinės pagalbos.

O pasielgta, kaip Sovietiniais laikais – surado, ką apkaltinti ir nulinčiavo.

Reikėjo vėliau išanalizuoti situaciją, kaip turėjo pasielgti kiekvienas – nuo darbuotojo iki vadovo. Kol nesuprasime, kad turime analizuoti sistemines klaidas, ieškoti, ką kas padarė ne taip, tol klaidos kartosis ir turėsime skaudžius atvejus, nepatenkintus pacientus, apie tai rašančius žurnalistus“, – neabejojo J.Keburienė, užsiminusi, kad panašių situacijų į šią Ukmergėje ir kitur būta ir vėliau, tik šioji labiausiai sukrėtė, nes buvo pirma.

Nuo komentarų susilaikė

Pasak J.Keburienės, kodėl kovo 20 d. GMP reanimuojamos pacientės Ukmergės ligoninė neįsileido, iki šiol nežinoma.

Paprašius pakomentuoti, kodėl pacientė nebuvo įleista į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, Ukmergės ligoninės Personalo skyriaus vedėja-teisininkė Lina Žuklienė atsakė, kad dėl minėto įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra pateikta visa prašoma medžiaga, todėl šiuo metu jokių komentarų neteikiame“, – rašė portalui lrytas.lt L.Žuklienė.

Nuo komentarų dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir medžiaga, susijusi su šiuo atveju perduota pareigūnams, susilaikė ir Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja G.Čepienė.

Ministro patarėja: „Artimųjų turėtų atsiprašyti“

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė, paprašyta pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, atsakė: „Neturime informacijos apie šį atvejį Ukmergėje. Skundų dėl šio atvejo Ukmergėje nėra gavusi ir Akreditavimo tarnyba. Daugiau detalių sužinojome, kai „Solidarumas“ paviešino detales apie įvykį Ukmergėje.

Jei taip buvo išties, kaip skelbiama, tai, reikia pasakyti, kad yra blogas medikų darbo pavyzdys. Juk pacientui turi būti suteikta būtina pagalba, nepaisant to, kokia liga jis serga. Tam ir yra gydytojai, ligoninės, kad teiktų pagalbą žmonėms, ypač – būtinąją. Juk ją garantuoja ir LR Konstitucija.

Tad, jei išties žmogui ir GMP komandai prieš nosį buvo uždarytos durys, mažiausia ką galėtų padaryti gydymo įstaiga – bent jau atsiprašyti artimųjų.

Jei tai bylojantys faktai buvo sunaikinti – tai labai labai blogas darbo organizavimo pavyzdys ir atsakomybės vengimas. Tikimės, kad į visus klausimus bus atsakyta“.