Tris mėnesius šalyje trukęs griežtas karantinas padėjo apsisaugoti nuo mirtinos infekcijos plitimo ir išvengti daugiau galimų aukų nuo COVID-19, bet turėjo ir šalutinį poveikį.

Apie karantino metu kilusius pavojus prakalbusi Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė profesorė Brigita Šitkauskienė portalui lrytas.lt teigė, kad pagrindinis žmogaus sąjungininkas kovojant su SARS-CoV-2 yra imunitetas.

Anot profesorės, gyvenimas karantino sąlygomis žmogaus imunitetui neišėjo į naudą, priešingai – galėjo padaryti neigiamą poveikį. „Todėl, prasidėjus vasarai ir esant palankiai epidemiologinei situacijai, reikėtų išnaudoti šį laikotarpį kuriant gero imuniteto užtaisą. Tai labai svarbu, kol nėra sukurta vakcinos prieš virusą“, – netylant kalboms apie galimą antrąją viruso bangą, ragino imunologė.

Gydytoja pripažino, kad nors Lietuva gana sėkmingai susidorojo su pirmąja viruso banga, tačiau infekcija irgi nesnaudė.

Anot profesorės, įvestas griežtas karantinas buvo būtinas siekiant išvengti infekcijos plitimo ir daugiau galimų mirčių, tačiau žmogaus imunitetas jo metu patyrė ypač daug streso.

„Stiprus imunitetas yra geros sveikatos garantas. Tai žinoma nuo labai seniai. Ar mes sirgsime, ir kaip mes sirgsime, labai priklauso nuo mūsų imuniteto būklės“, – lrytas.lt sakė profesorė B.Šitkauskienė.

Įvardijo imuniteto priešus

Kokios didžiausios grėsmės žmogaus imunitetui kilo per karantiną?

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė jų įvardijo ne vieną: „Turbūt reikėtų kalbėti apie visą kompleksą veiksnių, kurie per karantiną galėjo susilpninti imunitetą.

Tai ir ryškus judėjimo sumažėjimas, ir „gryno oro“ stoka, ir netinkama mityba. Žmonės per karantiną juk sėdėjo namuose ir mažai judėjo, netinkamai maitinosi.

Didžiausią jų raciono dalį sudarė konservuotas ir kitas ne taip greitai gendantis maistas, įvairūs pusfabrikačiai, kuriuose akivaizdžiai trūko mikroelementų ir kitų medžiagų, labai reikalingų imuninei sistemai“.

Vis dėlto, anot B.Šitkauskienės, didžiausią neigiamą poveikį imunitetui per karantiną turėjo stresas, kuris slopino bendrą organizmo atsparumą: „Kad ligos kyla „iš nervų“ pastebėjo dar mūsų proseneliai.

Negatyvios, neigiamų emocijų pagrindu kilusios mintys, nežinia, baimė ar net panika, kilusi dėl gausybės negatyvios informacijos, sukelia ne tik psichologines problemas, bet ir susilpnina mūsų imunitetą“.

Anot profesorės, stresas sutrikdė ir žmogaus miegą. „Atsirado daug depresijos variantų. Susidūrę su stresu, žmonės prarado apetitą, norą judėti“, – vardijo B.Šitkauskienė.

Atsargos užaugino kilogramus

Tačiau per karantiną kai kurie žmonės tikina atradę maisto ruošimo malonumą. Ar galima teigti, kad visą pavasarį žmonės kimšo tik greitai paruošiamą maistą?

„Bet juk matėme, ką žmonės parduotuvėse pirko labiausiai ir kuo maitinosi. Žmonės nėjo pirkti šviežių daržovių ar vaisių.

Galbūt jie patys gaminosi maistą, tačiau iš ko? Iš prisipirktų ilgai negendančių produktų, sukauptų atsargų. O kadangi žmonės dar ir mažai judėjo, tai medžiagų apykaita suprastėjo ir girdėjome dejonių dėl papildomų kilogramų“, – sakė B.Šitkauskienė.

Anot profesorės, antsvoris – vienas iš imuniteto priešų: „Jis silpnina mūsų imuninę sistemą ir pablogina visų kitų ligų būklę. Todėl negalime išskirti vienos didžiausios blogybės. Tai – lyg užburtas ratas“.

Neramu dėl uždelsto gydymo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės profesorę taip pat neramina ir dar vienas šalutinis karantino poveikis – nepakankamas dėmesys lėtinių ligų gydymui.

B.Šitkauskienė mano, kad dėl karantino sutrikus sveikatos priežiūros įstaigų darbui, ne vienam pacientui reikalinga pagalba galėjo būti uždelsta: „Lėtines ligas labai svarbu gydyti laiku.

Pastaruoju metu dėl karantino tam buvo skiriama mažai dėmesio, nors ši problema niekur nedingo, priešingai – dar labiau paaštrėjo.

Imuninės sistemos veikla yra glaudžiai susijusi su visomis organų sistemomis, todėl esant sunkioms lėtinėms ligoms, ypač širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, inkstų ir kitoms, silpnėja imuninis atsakas, mažėja imuninis atsparumas.

Būtina, kad visos lėtinės ligos būtų tinkamai kontroliuojamos, reguliariai vartojant specialistų skirtus vaistus.

Turime kalbėti ir rasti sprendimą, kaip per karantiną ir po jo užtikrinti savalaikį ir adekvatų specialisto pasiekiamumą, tiesioginių konsultacijų prieinamumą, žinoma, nepamirštant vis dar aktualių saugumo aspektų“.

Kitos ligos liko šešėlyje

Tačiau, ar įmanoma tai užtikrinti, kai nemažai gydymo įstaigų medikų dėl infekcijos pavojaus, ligonius konsultavo ar vis dar konsultuoja telefonu?

Kokį gydymą telefonu, nematydamas ir neturėdamas tiesioginio kontakto su pacientu, pavyzdžiui, gali skirti klinikinis imunologas, pulmonologas ar kardiologas?

B.Šitkauskienė neabejoja, kad įvairių lėtinių ligų gydymas per karantiną smarkiai pablogėjo. „Nuotoliniu būdu paciento būklę gali įvertinti tik labai paviršutiniškai“, – pripažino medikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad per karantiną atsiradę kai kurie suvaržymai vis dar galioja, be to, žmonės ir patys vengė kreiptis į medikus. „Lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, net ir pablogėjus sveikatai, turbūt tikėjosi išlaukti karantino pabaigos, kai kurie net dėl būtinų vaistų nesikreipdavo. Aišku, kad dėl lėtinių ligų korekcijų bendras imunitetas irgi labai susilpnėja. Jei lėtinės ligos negydomos ir nekontroliuojamos, organizmo atsparumas – imunitetas stipriai mažėja“, – pabrėžė profesorė.

Anot B.Šitkauskienės, per karantiną visi ypač susikoncentravo į COVID-19, tačiau kitos ligos neišnyko.

„Net pavasarinės alergijos kai kurios formos yra labai sunkios. Alergija tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nebaisi, tačiau mirti galima ir nuo jos, pavyzdžiui įgėlus vabzdžiui ir įvykus ūmiai alerginei reakcijai. Aš jau nekalbu apie onkologines ar sunkias infekcines ligas.

Bet pastaruoju metu buvo kalbama tik apie vieną grėsmę, užmirštant visas kitas“, – apgailestavo medikė.

Vis dėlto profesorė teigė, jog kol kas dar sunku daryti apibendrinimus, kokių pasekmių gali turėti per karantiną uždelstas lėtinių ligų gydymas ar konsultacijos telefonu, bet pavienių neigiamų atvejų jau yra. „Aš pati susiduriu su uždelsto astmos gydymo atvejais, kuomet reikalingas nuolatinis adekvatus vaistų vartojimas ir gydymo kontrolė. Kai kuriais atvejais matome būklės pablogėjimą“, – pripažino gydytoja alergologė.

B.Šitkauskienė taip pat pastebėjo, jog buvo galima išvengti ir kai kurių alerginių sutrikimų. „Jei būtų laiku skirtas gydymas, galbūt būtų užtekę labiau vietinio poveikio vaistų. Deja, dabar kai kuriais atvejais tenka taikyti intensyvesnį sisteminio poveikio gydymą, kuris turi daugiau šalutinių reiškinių“, – kalbėjo profesorė.

Reikia išnaudoti vasarą

Ar įmanoma prognozuoti per kiek laiko gali atsistatyti per karantiną nualintas žmogaus imunitetas? Ar jis spės atsigauti prieš galimą antrąją viruso bangą?

Anot profesorės, viskas priklauso nuo žmonių elgesio: „Imunitetas atsistato labai individualiai. Aišku, kad greičiau ankstesnę formą pavyksta susigrąžinti tiems, kurie neturi sunkių lėtinių ligų.

Dabar pats laikas pasirūpinti pagrindiniu kovotoju su virusu. Nebūtina lėkti į sporto sales ir kitas masinio susibūrimo vietas, kur vis dar yra pavojaus užsikrėsti.

Bet reikėtų išnaudoti vasarą – daugiau būti gryname ore, daugiau judėti, valgyti daugiau šviežio, natūralaus ir vitaminų turinčio maisto – daržovių, vaisių“.

Tiesa, B.Šitkauskienė, perspėjo irgi neperlenkti lazdos. „Organizmui labai svarbu gauti saulės šviesos, tai susiję su natūralia vitamino D gamyba, bet mėgautis „saulės voniomis“ irgi reikėtų atsargiai“, – perspėjo profesorė.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad imuninei sistemai žalos galėjo padaryti ir per karantiną esą padidėjęs alkoholio vartojimas. „Alkoholiu mėginta slopinti stresą, bet jis imunitetui kenkia ne mažiau nei stresas“, – imuniteto priešus ir pagalbininkus vardijo imunologė.

Bet profesorė pabrėžė, kad tinkamas atsipalaidavimas labai svarbus imunitetui. Anot B.Šitkauskienės, vieniems atsipalaiduoti gali padėti pomėgiai, kitiems – fizinis krūvis, tačiau visur svarbu balansas.

„Fizinis krūvis turi būti adekvatus. Savo įtemptoje kasdienybėje mes dažnai pametame pojūtį, kada reikia dirbti, kada ilsėtis. Labai svarbu geras poilsis ir kokybiškas miegas. Nervus pailsina ir mėgstamas užsiėmimas.

Imunitetas tarsi sustyguotas mechanizmas. Jei jis veikia sklandžiai, jis pats susitvarko ne tik su virusais, bet ir su navikų ar kitais antigenais“, – tikino profesorė.

Anot B.Šitkauskienės, natūralu, kad per karantiną visuomenę užvaldė baimė. „Tačiau jos buvo tiek, kad mes užmiršome apie kitus svarbius dalykus, nuo kurių priklauso, ar mes sirgsime ir kaip mes sirgsime. Kol nėra sukurta vakcina, prieš virusą mes turime vienintelį ginklą ir privalome juo pasirūpinti tinkamai“, – pabrėžė Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.