Tačiau įvairių šalių statistiniai duomenys prieštaringi. Vienose šalyse išties padaugėjo bandymų nusižudyti, o kitose per karantiną savižudybių netgi smarkiai sumažėjo. Tarp tokių šalių yra ir Lietuva.
Kodėl savižudybių ne padaugėjo, bet dar ir sumažėjo, kol kas aiškaus atsakymo neturi netgi ekspertai.
Juk panašios situacijos, kai dėl infekcijos būtų tekę skelbti karantiną, labai ilgai nebuvo.
Savižudybių sumažėjo 20 proc.
Vokietijoje dar iki paskelbiant karantiną daugybė specialistų baiminosi, kad tai padidins savižudybių šalyje skaičių.
Juk priverstinės izoliacijos, didėjančio nerimo, finansinių rūpesčių ir apribotos galimybės gauti psichologinę terapiją derinys, pasak specialistų, galėjo palikti tuos, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, vienus rizikingoje situacijoje.
Pasirodė ir kai kurie nepatvirtinti duomenys, liudijantys, kad savižudybių Vokietijoje tarsi padaugėjo. Pvz., balandžio gale Vokietijos ugniagesių sąjungos atstovai naujienų portalui „Business Insider“ pasakojo, kad pagalbos tarnyboms tenka daugiau susidurti su savižudybėmis ir rasti savižudiškų raštelių, kuriuose minima koronaviruso baimė, nors pabrėžiama, kad ugniagesių duomenys neatitinka oficialios informacijos.
Preliminari oficiali Vokietijos statistika, tiesą sakant, rodo, ką kitą – per koronaviruso protrūkį savižudybių netgi sumažėjo, rašo Vokietijos naujienų portalas DW.
Gegužės pradžioje Vokietijos laikraštis „Augsburger Allgemeine“ apklausė septynias Vokietijos žemes ir išsiaiškino, kad nuo karantino pradžios savižudybių skaičius jose nukrito net 20 proc., palyginti su tuo pačiu periodu pernai.
Nuotolinės pagalbos poreikis nukrito
„Sunku tai paaiškinti, neatlikus empirinių tyrimų“, – sakė Thomas Voigtas, Vokietijos depresijos lygos (vok. „Deutsche Depressionsliga“), teikiančios nuotolinę pagalbą kenčiantiems nuo depresijos žmonėms, pirmininkas.
„Bet galiu pasakyti, kad nuo koronaviruso krizės [nuotolinės psichologinės pagalbos] poreikis akivaizdžiai nukrito, – sakė jis DW. – Tai yra paradoksas“.
Tiesa, mažesnis nuotolinės pagalbos poreikis nereiškia, kad žmonės nekentėjo per izoliaciją, pridėjo jis.
„Vienas iš paaiškinimų galėtų būti, kad, tam, jog ieškotumėte pagalbos, turite būti tam tikru būdu aktyvūs, – sakė jis. – Ir, kadangi yra daugybė papildomų sunkumų, dabar žmonės yra tokie perdegę, kad jie net nesugeba to padaryti“.
Nuotolinė terapija kai kuriems taip pat negali būti sprendimas, sakė specialistas.
„Žinoma, sunku išlaikyti terapiją dėl nuotolinių suvaržymų. Žmonėms, sergantiems depresija, dažnai reikia žmogiško kontakto. Jie nenori sėdėti priešais aparatą“, – pastebėjo ekspertas.
Galėjo teigiamai paveikti buvimas su šeima
Savižudybių per karantiną sumažėjo ir Japonijoje – šalyje, pasižyminčioje itin aukštu pakeliančių prieš save ranką asmenų kiekiu.
Kaip rašo „The Guardian“, balandį Japonijoje, taip pat, kaip ir Vokietijoje, savižudybių sumažėjo 20 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tai buvo didžiausias smukimas per pastaruosius penkerius metus, nepaisant baimių, kad koronaviruso pandemija gali padidinti stresą ir daugybė nuotolinės pagalbos linijų gali arba nustoti veikti, arba pritrūkti žmonių.
Spėjama, kad savižudybių galėjo sumažėti, nes Japonijoje nusikėlė mokslo metų pradžia, mažiau žmonių vyko į darbą ir daugiau laiko praleido su šeima.
Šiemet balandį Japonijoje nusižudė 1 tūkst. 455 žmonės. Tai yra 359-iais mažiau, palyginti su 2019 metų balandžiu.
Japonijoje apskritai savižudybių mažėja nuo 2003 metų, kai buvo pasiektas pikas ir per metus nusižudė 34 tūkst. žmonių.
Pernai nusižudė per 20 tūkst. žmonių. O didžiausias savižudybių sumažėjimas registruotas balandį, kai labiausiai nerimauta dėl naujo pakilimo.
Savižudybių sumažėjo daugiau nei pusšimčiu
VU psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, kalbėdamasis su portalu lrytas.lt, dar neturėjo oficialių Lietuvos Higienos instituto duomenų apie tai, kiek pastarąjį pusmetį Lietuvoje būta savižudybių – šie duomenys kažkodėl vėlavo.
Tačiau Registrų centro duomenys rodo, kad šiemet per pirmuosius penkis metų mėnesius, iki gegužės, savižudybių sumažėjo, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo informacinės sistemos (ESPBI IS, arba tiesiog e. sveikata) duomenimis, per visus 2019 m. užfiksuoti 666 savižudybių atvejai, šiemet sausį-gegužę tokių atvejų užfiksuota 243. Palyginti, 2019 m. sausio-gegužės mėnesiais buvo užfiksuota 301 savižudybių atvejis.
Psichologas kol kas negalėjo patikslinti, kodėl taip nutiko, tačiau spėjo, kad tai gali būti susiję su pirmine šoko reakcija dėl karantino. Ištikti šoko paprastai žmonės mobilizuojasi. Tokia būsena nedera su savižudiškomis nuotaikomis.
Vis tik konkrečios sumažėjimo priežasties psichologas įvardinti nesiryžo.
„Tokiai situacijai, kaip šis karantinas, sunku rasti analogą. Tai ne tas pats, kas 2009–2011 metų ekonominė krizė“, – kalbėjo P.Skruibis.
Su nerimu laukia rudens
Ir nors kol kas savižudybių skaičius Lietuvoje nuslūgo, psichologas nuogąstavo, kad jų gali padaugėti rudenį, kai pasijaus karantino pasekmės ekonomikai. Juk jau dabar prognozuojama, kad karantino sukeltas ekonominis nuosmukis gali būti netgi didesnis už tą, kuris buvo per 2009 metų krizę. O finansinės krizės skatina žmones ir žudytis.
Beje, nors savižudybių Lietuvoje sumažėjo, mirčių per karantiną skaičius išaugo, palyginti su 2019 metais.
Apie tai plačiau galima paskaityti „Lietuvos ryto“ žurnalisto Tado Ignatavičiaus straipsnyje „Lietuvoje – neregėtas mirčių šuolis: skaičius gaubia įtartina migla“.
Žudytis gali paskatinti bedarbystė
Baiminamasi, kad savižudybių gali gerokai padaugėti ir Kanadoje.
Kadangi daug žmonių per dėl COVID-19 paskelbtą karantiną neteko darbo, prognozuojama, kad šiemet ir kitais metais savižudybių gali padaugėti 2100-u. Tai parodė Toronto universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.
Mokslininkai ragina nedelsiant imtis veiksmų ir užkirsti kelią drastiškam savižudybių padidėjimui.
Mokslininkų tyrimas buvo paremtas istoriniais įrodymais, kad sulig kiekvienu papildomu bedarbystės procentu tiek pat procentų padidėja ir nusižudžiusių asmenų.
Baimė dėl ateities paskatino žudytis
Ne visur dėl karantino sumažėjo savižudybių. Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, Kinijoje po karantino ypač padaugėjo jaunų kinų savižudybių.
Grįžę į mokyklas kinų moksleiviai pradėjo nerimauti, kad dėl karantino galėjo suprastėti jų mokslo rezultatai. Tai paskatino kai kuriuos žudytis.
Jungtinėje Karalystėje žudosi pagyvenę žmonės
Jungtinėje Karalystėje per koronaviruso krizę dėl depresijos ir nerimo, kurį sukėlė socialinė izoliacija, gerokai padaugėjo vienišų vyresnių žmonių savižudybių, pranešė Karališkasis psichiatrų koledžas.
Kaip rašo naujienų portalas „Express“, neįvardintos ligoninės medikai teigė per du karantino mėnesius pastebėję tiek pat bandymų nusižudyti, kiek per visus praėjusius metus.
Tokių bandymų nusižudyti per karantiną padaugėjo šešeriopai.
Karališkojo psichiatrų koledžo Senų žmonių psichiatrijos fakulteto vadovė daktarė Amand Thompsell portalui „The Telegraph“ sakė, kad padidėjęs vyresnių žmonių „rimtų“ mėginimų nusižudyti kiekis jai kelia nerimą.
Padaugėjo opioidų perdozavimo
JAV irgi skambina pavojaus varpais. Mažiausiai 20 šalies valstijų pranešė, kad smarkiai padaugėjo mirčių vien dėl opioidų perdozavimo, rašo naujienų portalas „InsideSources“.
Vos kovą prasidėjo karantinas, JAV sveikatos ekspertai viešai išreiškė susirūpinimą, kad dėl to gali padidėti „nevilties mirčių“: savižudybių ir mirčių, susijusių su vaistų perdozavimu bei piktnaudžiavimo alkoholiu.
