Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė portalą lrytas.lt informavo, kad abu atvejai registruoti Vilniaus apskrityje, abu jie – besimptomiai, nustatyti profilaktinio patikrinimo metu.
Užsikrėtė greičiausiai nuo atžalos
COVID-19 virusas nustatytas susirgusio Šeškinės poliklinikos darbuotojo, apie kurį pranešta praėjusią savaitę ,vaikui, kuris galėjo ir užkrėsti savo gimdytoją, nes daugiau jokių sąsajų su kitais atvejais ar židiniais nustatyti nepavyko.
Poliklinikoje darbuotojas užsikrėsti negalėjo, nes dirbo nuotoliniu būdu, COVID-19 infekcija jam išaiškinta profilaktinių patikrinimų, prieš grįžtant į darbą, metu.
Žmogus niekur nesilankė, bet gyveno su daugiau šeimos narių.
Iki 3 metų amžiaus jo vaikas lankė vaikų lopšelį-darželį „Karuselė“. Iki nustatant jo šeimos nariui koronavirusą, vaikas lopšelį-darželį lankė.
„Didelės rizikos sąlytį su vaiku lopšelyje-darželyje turėjo 9 vaikai ir 3 darželio darbuotojai“, – sakė R.Lingienė.
Visiems nurodyta izoliuotis, o darbuotojams ir vaikų tėveliams – išsitirti dėl koronaviruso.
Sąlytį turėjo 20 darbuotojų ir 31 pacientas
Koronavirusas nustatytas ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) darbuotojui, ne medikui.
„Asmuo gyvena Vilniaus rajone. Epidemiologai ieško šio atvejo sąsajų su Kalvelių kaimu, pro kurį asmuo kasdien važiuodavo į darbą. Dėl galimų ryšių vykdomas epidemiologinis tyrimas“, – pasakojo R.Lingienė.
Didelės rizikos sąlytį su minėtu asmeniu turėjo 5 šeimos nariai, iš kurių du drauge negyvena, bet lankėsi per Jonines.
Nerimą epidemiologams kelia tai, kad RVPL asmuo turėjo sąlytį su maždaug dvidešimt ligoninės darbuotojų ir, pirminiais duomenimis, 31 pacientu. Su pacientais dėl darbo pobūdžio asmuo bendrauja.
„Skyriuje, kurio pacientai ir darbuotojai užsikrėtė, dirba nauja darbuotojų komanda. Pacientus planuojama ištirti PGR metodu, praėjus 7–14 dienų po paskutinio sąlyčio“, – teigė R.Lingienė, pridūrusi, kad, kadangi sąlytį turėjo vieno ir to paties skyriaus pacientai, skyrių nebuvo sudėtinga izoliuoti.
Nors ir anksčiau COVID-19 infekcija patvirtinta RVPL darbuotojams, gyvenusiems židiniu tapusiame bendrabutyje V.Grybo gatvėje, R.Lingienė šių atvejų nebuvo linkusi sieti. Esą juos skiria per daug laiko.
Per parą pasveikusiųjų – 7 ir iš viso pasveikusiais laikomi 1501 žmonės. Šiuo metu tebeserga 219 asmenų, 1501 – pasveiko, 140 žmonių yra izoliacijoje. Nuo koronaviruso mirė 78 asmenys, dar dešimt koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 22 įvežtiniai atvejai. Per praėjusią parą ištirta 4310 ėminių, iš viso – 410867.
Abu šią savaitę nuo koronaviruso mirę asmenys slaugyti liūdnai pagarsėjusioje įstaigoje
Latvijoje jau penktą dieną nenustatoma nė vieno naujo COVID-19 atvejo, o Lietuvoje pastarąsias penkias dienas būta vos iki trijų koronaviruso atvejų per dieną.
Ir nors koronavirusas mūsų šalyje aprimęs, liūdnų žinių vis dar yra. Šią savaitę pranešta apie dar dvi mirtis nuo COVID-19 ligos. Taigi mirusiųjų nuo infekcijos skaičius išaugo iki 78.
Abu mirę – iš to paties hospiso
Šiurpus sutapimas, bet abu padieniui mirę asmenys buvo slaugomi uostamiesčio Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre, geriau žinomame, kaip „Klaipėdos hospisas“.
Minėtoji įstaiga balandį netikėtai tapo COVID-19 ligos židiniu. Infekcija pasklido nuo koronavirusu užsikrėtusios slaugės, dirbusios ir Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.
COVID-19 infekcija užsikrėtė dalis minėtosios slaugos įstaigos personalo bei dauguma pacientų.
Paskutinis užsikrėtimo atvejis „Klaipėdos hospise“ registruotas gegužės 18 dieną. Nemažai pacientų pasveiko ir paskelbta, kad šis židinys suvaldytas. Deja, pasveiko ne visi užsikrėtę COVID-19 liga hospiso globotiniai.
Iš viso koronavirusas patvirtintas 33 „Klaipėdos hospiso“ pacientams ir 12-ai darbuotojų. Jau penki iš užsikrėtusių pacientų mirė.
Keleivių sumažėjo perpus
Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas galbūt padėjo užkirsti kelią dideliam ir nekontroliuojamam ligos plitimui Lietuvoje, bet kartu turėjo ir rimtų ekonominių pasekmių.
Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad dėl koronaviruso krizės pavasarį oro bendrovėms laikinai nutraukus keleivinius skrydžius, šiemet bendras keleivių nuosmukis trijuose oro uostuose sieks 50 proc., o skrydžių srautas bus 39 proc. mažesnis nei pernai. Manoma, kad ankstesnį lygį skrydžių ir keleivių srautai pasiekti galėtų tik kitų metų pabaigoje.
Nukentėjo ir įvairios oro bendrovės. Štai Europos Komisija patvirtinto 9 mlrd. vertės gelbėjimo paketą vienai didžiausių pasaulio oro linijų bendrovių „Lufthansa“, kad ši galėtų įveikti koronaviruso sukeltą krizę.
Teko pradėti naudoti „Sodros“ rezervą
Dėl karantino metu sumažėjusių įplaukų ir padidėjusių išlaidų „Sodrai“ teko pradėti naudoti sukauptą maždaug 600 mln. eurų rezervą.
Tačiau fondo vadovė nuramino, kad jo ne tik nepritrūks, bet liks dar 100 mln. eurų.
Kaups apsaugos priemonių rezervą
Kalbant apie rezervus, verta paminėti, kad ketvirtadienį Lietuvą pasiekė dar 14 tonų asmens apsaugos priemonių, kurios, pasibaigus karantinui, bus kaupiamos kaip rezervas, rengiantis galimai kitai koronaviruso bangai.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu kai kurių turimų apsaugos priemonių turėtų užtekti mažiausiai keliems mėnesiams.
Primename, kad, prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, kad valstybės rezerve jų yra pakankamai. Taip buvo rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje.
„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.
Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.
