„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.
Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.
„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“ – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.
Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.
„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.
Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.
Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes.
Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.
VPT duomenimis, pandemijos metu apsaugos priemonėms išleista 84,4 mln. eurų, sudaryta 1 241 sutartis su 342 tiekėjais.
80 proc. visų sudarytų sutarčių vertės teko 10 pirkimų vykdytojų.
