This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Epidemiologė įvardijo 5 Lietuvos regionus, kur labiausiai gresia užsikrėsti erkių platinamomis ligomis

Giedrė Balčiūtė

Gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė įspėjo, kuriose apskrityse sergamumas erkių platinamomis ligomis yra didžiausias. 
Aušra Bartulienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė
Aušra Bartulienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė
Aušra Bartulienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.
Erkės dabar ypač aktyvios.

Po itin šiltos žiemos Lietuvoje erkės šiemet yra ypač aktyvios. Smarkiai išaugo ir sergamumas šių mažų voragyvių platinamomis ligomis.

Portalas lrytas.lt jau rašė, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius buvo registruoti 52 užsikrėtimai erkiniu encefalitu. Palyginimui: pernai erkiniu encefalitu per tą patį laikotarpį sirgo tik 33 asmenys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė kol kas galėjo pasakyti tik pirmų keturių sergamumo Laimo liga mėnesių duomenis. Per pirmus keturis mėnesius Laimo liga diagnozuota 166 asmenims. Pernai per tą patį laikotarpį ši liga nustatyta 100 žmonių.

Erkių yra visoje Lietuvoje. Vis dėlto tam tikri regionai pasižymi ypač dideliu sergamumu erkių platinamomis ligomis.

Lietuvoje didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo liga, anot gydytojos epidemiologės, šiemet yra Panevėžio, Kauno ir Utenos apskrityse. Mažesnis sergamumas registruojamas pajūryje.

Didžiausi sergamumo erkiniu rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.

Gydytoja pastebėjo, kad erkių platinamomis ligomis galima užsikrėsti bet kur. Vis dėlto, kaip rodo statistiniai duomenys, apie 90 proc. asmenų užsikrečia savo gyvenamojoje teritorijoje, o 40 proc. žmonių net nepastebi įsisiriubusios erkės.

ULAC duomenimis, trejus metus iš eilės erkiniu encefalitu dažniau užsikrečia vyrai nei moterys. Pernai iš 711 užsikrėtusiųjų 404 buvo vyrai, 2018 m. iš 384 užsikrėtusiųjų – 204 vyrai, 2017 m. iš 474 – 265.

Paprastai žmonės erkiniu encefalitu užsikrečia miestų ribose: parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyvinių sodų prieigose.

Tačiau, pasak gydytojos A.Bartulienės, pasitaiko ir tokių atvejų, kai šia liga užsikrečiama ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti. Vienas toks atvejis registruotas pernai liepą. Tada gerdami termiškai neapdorotą ožkos pieną erkiniu encefalitu užsikrėtė trys tos pačios šeimos nariai.

Patikimiausias apsaugos nuo erkinio encefalito būdas yra skiepai.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:

  • dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
  • naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai;
  • grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
  • vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;
  • sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.