Pasveikusiųjų per parą užfiksuota – 12 ir skaičius padidėjo iki 1441.
Nuo birželio 1 d. registruoti 17 įvežtinių atvejų.
Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.
Koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 249 žmonės. Nuo jos mirė 76 žmonės, dar dešimt užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.
Ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 24 žmonės, du iš jų yra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
Apie tai BNS pirmadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.
Jos teigimu, su deguonies kaukėmis gydomi šeši žmonės, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma vienam asmeniui.
Lietuvoje bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekia 1776. Šiuo metu COVID-19 tebeserga 249 asmenys, 1441 – pasveiko.
Nuo koronaviruso mirė 76 asmenys, dar dešimt asmenų mirė dėl kitų priežasčių.
Vienos rekomendacijos A. Veryga primygtinai rekomenduoja laikytis ir po karantino, antraip gresia bausmės
Lietuva skaičiuoja paskutines valandas iki karantino atšaukimo. Jį nuspręsta atšaukti, įvertinus keturis svarbius suminius rodiklius, stebimus nuo gegužės 22 dienos.
Du iš šių rodiklių pastaruoju metu pablogėjo. Ar rodikliai ir toliau blogės, atšaukus karantiną, ar vis dėlto situacija pamažu taisysis, bus matyti jau netrukus.
Įvežtinių atvejų – 19 procentų
Kol kas nauji atvejai Lietuvoje teberegistruojami. Dalis jų įvežtiniai. Net apie du įvežtinius atvejus: vieną iš Rusijos, kitą iš Švedijos, pranešta praėjusį savaitgalį. Iš viso Lietuvoje per visą laikotarpį iki pirmadienio registruota 340 įvežtinių atvejų. Taigi 19 proc. visų atvejų sudaro įvežtiniai.
Šalyje vis dar yra tebeliepsnojančių COVID-19 židinių. Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė, aktyvūs židiniai siejami su Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, taip pat su asmeninėmis šventėmis Kalvelių kaime, Vilniaus rajone ir Kernavėje, Širvintų rajone.
Atsižvelgia į 4 kriterijus
Kaip minėta, karantiną atšaukti nuspręsta, atsižvelgiant į keturis kriterijus.
Vienas jų – suminis sergamumo rodiklis, skaičiuojant 100 tūkstančių gyventojų per pastarąsias dvi savaites. Šiuo metu jis yra 3,5.
„Pradžioje, gegužės 22 dieną, kada buvo apsispręsta stebėti šias reikšmes, jis buvo 5,9“, – priminė sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga.
Kitas kriterijus yra, kad ne mažiau nei 90 proc. per savaitę nustatytų naujų atvejų būtų susiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais.
„Paskutiniais duomenimis turime beveik 83 proc. Tas rodiklis išlieka pablogėjęs nuo gegužės 22 dienos“, – pastebėjo ministras.
Dar vienas rodiklis – kiek nustatoma teigiamų atvejų iš 100 tiriamųjų. Šiuo metu jis yra 0,20. Praėjusią savaitę buvo 0,11. O kai buvo pradėti stebėti kriterijai buvo 0,22.
„Jis (rodiklis, – aut. past.) išlieka kol kas normos ribose. Pasvyruojantis, bet iš tikrųjų kažkokių didesnių problemų nėra“, – nuramino A.Veryga.
Taip pat skaičiuojami įvežtiniai atvejai. Praėjusią savaitę jų buvo nustatyti aštuoni iš pačių įvairiausių šalių.
„Kol kas tie patys du kriterijai prastesni, negu gegužės 22 dieną, bet bendrai situacija, jeigu vertinti sistemiškai, yra daugiau ar mažiau stabili – be kažkokio reikšmingo pablogėjimo“, – konstatavo ministras.
Seka sergamumą savivaldybėse
A.Veryga priminė, kad stebimas ir atskirų savivaldybių sergamumo rodiklis. Jeigu nustatoma, kad jis yra didesnis negu bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje, šiuo atveju – didesnis negu 3,5, tų savivaldybių gyventojai testuojami papildomai, siekiant aktyviau stebėti situaciją.
Tokios savivaldybės, kuriose šiuo metu sergamumo rodiklis didesnis negu visoje Lietuvoje, yra Širvintų, Vilniaus rajono, Ignalinos, Jonavos, Klaipėdos rajono, Vilniaus, Skuodo, Ukmergės, Elektrėnų ir Šakių.
„Pradžioje buvo paskelbta, kad ir Švenčionyse yra didesnis rodiklis. Bet, kaip paaiškėjo pasitikslinus, gali būti taip, kad asmuo tiesiog deklaravęs savo gyvenamąją vietą Švenčionių savivaldybėje“, – sakė A.Veryga.
Draudžia atvykti užsieniečiams iš trijų šalių
A.Veryga priminė, kad iki trečiadienio, kol baigs galioti karantinas, šalys suskirstytos į tris grupes, pagal tai, ar leidžiama iš jų atvykti į Lietuvą, ar ne ir, ar atvykus būtina karantinuotis.
Viena grupė yra šalys, iš kurių galima laisvai atvykti ir nereikia karantinuotis. Tokiose šalyse sergamumas koronavirusu turi būti ne didesnis kaip 15 asmenų 100-ui tūkstančių gyventojų.
Jeigu sergamumas yra 15–25 šimtui tūkstančių gyventojų, iš jų atvykus į Lietuvą privaloma dvi savaites izoliuotis.
Iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 25 šimtui tūkstančių gyventojų, ne Lietuvos piliečiams atvykti draudžiama. O iš ten atvykusiems Lietuvos piliečiams privaloma saviizoliacija. Nuo trečiadienio ji bus tik rekomenduojama.
Ne Lietuvos piliečiams šiuo metu draudžiama atvykti iš trijų Šengeno erdvės šalių: Švedijos, Portugalijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės.
Lietuvos piliečiams iš šių karalysčių atvykti į Lietuvą galima, bet atvažiavus privaloma 14 dienų saviizoliacija.
Iš Belgijos karalystės, kurios sergamumo rodiklis yra 16,1 šimtui tūkstančių gyventojų, leidžiama atvykti, bet atvykusiems privaloma 14 dienų izoliacija.
Iš kitų Šengeno šalių galima atvykti ir izoliacija netaikoma.
Primygtinai ragina laikytis rekomendacijos
Kai baigs galioti karantinas, bus nustatomas ir sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas „Paveiktų šalių sąrašas“. Asmenys, grįžę iš į šį sąrašą įtrauktų šalių, per 48 val. nuo grįžimo į Lietuvos Respubliką momento privalės užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre.
Kadangi tokie asmenys bus laikomi aukštos rizikos asmenimis, jiems ir po karantino bus rekomenduojama laikytis izoliacijos.
„Tai yra rekomendacija. Bet jeigu paaiškėtų, kad asmenys rekomendacijos nesilaikė ir dėl jų kaltės bendraujant, turint simptomų būtų užkrėsti kiti asmenys arba, blogiausia, tiems asmenims įvyktų rimtos komplikacijos, galėtų būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.
Nepaisant to, kad tai bus rekomendacija, vis dėlto primygtinai ragintume jos laikytis“, – įspėjo A.Veryga.
