Prieš porą mėnesių su koronavirusu kovoję medikai buvo tapę didvyriais, herojais. Skubėta aprūpinti juos reikiamomis vienkartinėmis priemonėmis, vėliau greitai priimti įstatymo pakeitimai dėl algų pakėlimo.

Pagarbos ir padėkos išraiškos liejosi kaip iš gausybės rago: sostinės meras kiekvienam žadėjo po 25 eurų dovanų čekį, Aurelijus Veryga piešė padėkos medalio eskizus. Tačiau realybė skaudi – medikai teigia, kad jų algos sumažėjo 30 proc., pacientai skundžiasi, kad nesulaukia paslaugų.

Balandžio 27 d. Vilniaus meras R.Šimašius savo feisbuko profilyje paskelbė, kad Medikų dienos proga 16-ai tūkstančių Vilniaus medikų artimiausiu metu padovanos po 25 eurų vertės kortelę, kurią jie galės išleisti savo pasirinktose kultūros įstaigose, restoranuose, kavinėse. R.Šimašius rašė, kad medikams skiriami 400 000 eurų, kuriuos išleisdami jie tuo pačiu prisidės ir prie Vilniaus gelbėjimo.

Tačiau birželio pirmosiomis dienomis laidos redakciją pasiekė laiškas:

„Gal Jūs galėtumėte padėti mums, Vilniaus medikams, išsiaiškinti kur dingo medicinos darbuotojų proga skirtos dovanų kortelės, kurių vertė 25 eurai? Meras p. Šimašius buvo paskelbęs, kad tam išleido 0,4 mln eurų. Mūsų VU Žalgirio klinikoje niekas iš darbuotojų negavo. Klinikoje dirba virš 300 darbuotojų. Liūdna, kad tokiame sudėtingame ir sunkiame laikotarpyje kažkas gražiai sukasi prie „lovio“, – rašė medikai.

„Buvo pradėta įgyvendinti šiek tiek vėliau, nes tokio kiekio kortelių neturėjome, turėjome įvykdyti viešuosius pirkimus ir nusipirkti dovanų korteles, tai tas procesas šiek tiek užtruko. Mano duomenimis gavo visos įstaigos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak vicemerės, buvo įsigyta 16 tūkstančių kortelių ir padalinta 73 gydymo įstaigoms. 24 įstaigos yra valstybinės, 49 – privačios.

„Galiu patikinti, kad Žalgirio klinikai buvo perduota daug anksčiau, gal prieš porą savaičių. Dabar tikslaus skaičiaus nepamenu, bet gal 95 kortelės ir tikrai turėtų pasiekti medikus“, – sakė E.Tamošiūnaitė.

Pradėjus domėtis, išaiškėjo, kad Žalgirio klinikos administracija paprašė tik 95 kortelių. Kai vicemerė kreipėsi dar kartą, administracijos vadovė pranešė, kad reikia dar 92 kortelių.

Gegužės pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad 570 medikų, dirbusių COVID-19 židiniuose, sulauks medalių. Jų modelį sukūrė pats sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Skelbta, kad medaliai žalvariniai ir paauksuoti. 570 medalių gamyba atsies 12 tūkstančių eurų. Iš pradžių skelbta, kad medaliai bus teikiami medikams, vėliau ministras prakalbo apie apdovanojimo skyrimą medikams padėjusiems – kitiems koronaviruso židiniuose dirbusiems asmenims.

Santaros klinikoje COVID-19 skyriuje kelis mėnesius dirbusi slaugytoja sako, kad ne dėl medalių tą darė.

„Tai buvo iššūkis visiems, tiek personalui, tiek administracijai, tiek pačiai Lietuvos sveikatos sistemai. Buvo ir ašarų, buvo isterijos, buvo ir streso.

Nemanau, kad buvo daugiau darbo negu kituose padaliniuose, ten visas sunkumas buvo ta apranga, tas nuovargis. Dūsti, jau atrodo neprakvėpuosi, stovi prie paciento, rasoja akiniai, bėga prakaitas per visą kūną iki pat kulnų.

Stengėmės prisitaikyti, rasti būdų kažką daryti, kad nerasotų: nuo nuospaudų dėjome tvarsčius, kurie tinkami praguloms, bet dėjome juos ant veido, kad nesužalotų mūsų veido. Taip, su mirtimi mes susidūrėm. Sunku psichologiškai, bet tiesiog toks mūsų darbas – pamatyti gimimą ir pamatyti išėjimą“, – teigė VUL Santaros klinikų COVID-19 skyriaus slaugytoja Violeta Senavaitienė.

Gegužę visą medikų bendruomenę pasiekė papildomi 130 mln. eurų. Ministro A.Verygos ir medikų bendruomenės santykiai po priimtų algų kėlimo sprendimo trumpam atšilo, tačiau labai greitai vėl tapo įtempti. A.Veryga karantino laikotarpiu rekomendavo medikams dirbti tik vienoje įstaigoje.

Kaip sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė, dažnos gydymo įstaigos vadovas rekomendaciją įvertino kaip liepimą. Atsiradęs medikų darbas ciklais, kai porą savaičių dirbama vienoje, porą savaičių kitoje gydymo įstaigoje sutrikdo anksčiau priimtą A.Verygos įpareigojimą, kad pacientai pas šeimos gydytoją turi patekti per 7 dienas, pas specialistą – per mėnesį.

„Kas kompensuos jiems atlyginimo dalį? Jeigu mes verčiam jį dirbti tik vienoje įstaigoje, kas kompensuos kitą atlyginimo dalį. Viskas buvo nupasakota gražiai, kad jiems kompensuos tą atlyginimų dalį, bet to neįvyko. Vėl gi matom, kad visa reguliacija nuėjo į draudimus“, – Seime kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.

„Šiuo metu didžiausia problema – darbo organizavimas ciklais, nes tą suorganizuoti ir dirbti 100 procentų apimtimi praktiškai neįmanoma. Daliai žmonių pavyksta, bet labai didelė dalis negali dirbti“, – teigė Medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Medikams, tiesiogiai dirbantiems su COVID-19 infekuotais pacientais, buvo žadėtos socialinės garantijos – 100 proc. priedas prie algos užsikrėtimo atveju. Medikų bendruomenė sako, jog nutiko priešingai: atidirbę pavojingame skyriuje medikai verčiami eiti į izoliaciją dviem savaitėms, imti nedarbingumo lapelį, dėl to jų mėnesio pajamos pastebimai nukrito.

Likusiems medikams buvo žadėti 18 proc. dydžio priedai prie algų, tačiau, nedidėjant ligoninių pajamoms, juos išmokėti pačios įstaigos nepajėgia. V.Pečeliūnas planinių paslaugų nebuvimą vadina antrąja epidemijos banga, kuri gali baigtis sveikatos sistemos krachu.

„Dabar šitie sprendimai labai apriboja žmonių galimybes gauti medicinos pagalbą ir klausimas kiek aukų, aš kalbu ne tik apie galimas mirtis, bet ir apie sveikatos pablogėjimą, kaip apie labai rimtą problemą mes patirsime per šitą laikotarpį, kol tęsis sumaištis šitame darbo organizavime“, – sakė Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė.

Švelnėjant karantino sąlygoms, gydymo įstaigoms leista teikti medicinos paslaugas, tačiau tą daryti sudėtinga dėl išlikusių kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, po kiekvieno paciento pusvalandį vėdinti patalpas. Pacientai sako — eilės patekti pas gydytoją dar ilgesnės nei anksčiau.

„Aš nelabai suprantu tų priekaištų, už ką priekaištaujama? Lietuva suvaldė COVID situaciją, dabar reikia grįžti prie normalaus darbo. Aš matau labai daug nenoro prie jo grįžti, aš apie tai esu minėjęs, esam skelbę duomenis, tai gal mažiau plepėkim, daugiau darykim ir planuokimės paslaugas, maksimaliai greitai pacientus priiminėkim. Ten kur neįmanoma nuotoliniu būdu pakonsultuot, tiesiog dirbt reikia“, – prieš kurį laiką teigė A.Veryga.

Ministras A.Veryga praeitą savaitę pasirašė įsakymą – su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma už suteiktas paslaugas. A.Verygos teigimu, ši naujovė turėtų paskatinti gydymo įstaigas greičiau atnaujinti paslaugų teikimą, nes nuo to priklausys jų gaunamos pajamos.

„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.