Tiesa, dabar jų poliklinikose yra gerokai mažiau nei iki karantino, nes dalis pacientų aptarnaujami nuotoliniu būdu, kiti gi vis dar prisibijo eiti į gydymo įstaigas dėl koronaviruso grėsmės.
Pacientų poliklinikų koridoriuose matyti mažiau ir dėl griežto jų srautų reguliavimo: ateiti leidžiama tik iš anksto suderinus konsultacijos laiką, įsitikinus, kad žmogus nejaučia galimų COVID-19 infekcijos požymių ir ne anksčiau negu 10 min. iki vizito pradžios.
Nepaisant to, kad pacientų srautai gerokai sumažėjo, poliklinikų gydytojams teko susidurti ir su agresyviau nusiteikusiais lankytojais, dėl ko teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus bei apsaugos tarnybas.
Ambulatorines paslaugas teikė per visą karantiną
Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė pasakojo, kad ambulatorinės paslaugos šioje įstaigoje niekada nebuvo nutrūkusios.
„Jos buvo teikiamos viso karantino metu. Dirbo mūsų gydytojai. Žinoma, ne tokiomis apimtimis, kaip prieš karantiną.
Vyko ir nuotolinės konsultacijos telefonu, tačiau turėjome ir daug gyvų, vadinamų kontaktinių konsultacijų.
Tęsėme onkologinių pacientų gydymą, konsultuojamos buvo nėščiosios moterys, transplantuoti pacientai ir įvairūs kiti.
Žinoma, dalis paslaugų, kurias buvo galima atidėti, buvo atidėtos. Tarp jų – visos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.
Nuo gegužės 13 dienos pradėjome po truputį atnaujinti ir planines paslaugas. Gyvų konsultacijų kiekis, žinoma, yra daug mažesnis negu prieš tai“, – komentavo J.Jakutienė.
Daugiau – nuotolinių konsultacijų
Tarp nuotolinių ir gyvų konsultacijų Santaros klinikose santykis yra apie 1:1,5. Tai yra, kol kas nuotolinių konsultacijų yra gerokai daugiau.
„Nuotolinės konsultacijos metu stengiamasi su visais pacientais išsiaiškinti, dėl ko jie kreipėsi, kodėl jiems reikalinga konsultacija, kokie yra skundai, kokius jie atlikę tyrimus ir, ar jiems jų reikia.
Dalis konsultacijų tuo ir pasibaigia, nes užtenka žmonėms suteikti rekomendacijas ir dėl gyvos konsultacijos jam atvykti nereikia.
Bet, žinoma, yra daugybė atvejų, kai be objektyvios apžiūros negali įvertinti tikslios paciento būklės, kai jam reikalingi laboratoriniai arba instrumentiniai tyrimai. Tuos pacientus pakviečiame atvykti, nurodydami, kokia turėtų būti tvarka“, – kalbėjo J.Jakutienė.
Gydytoja pasidžiaugė, kad per karantiną suintensyvėjusios nuotolinės konsultacijos padėjo išspręsti problemą, kai gyvoms gydytojų konsultacijoms užsirašydavo ne tik tie, kuriems jų tikrai reikia.
Priima tik pakviestus žinute
Santaros klinikos, atnaujindamos planines paslaugas, turi laikytis tų pačių sąlygų, kaip ir kitos gydymo įstaigos.
Viena sąlygų – vengti susibūrimo vietų. Todėl pacientams rekomenduojama atvykti į polikliniką, likus ne daugiau kaip 10 min. iki vizito.
Pagal visų specialybių gydytojų darbo grafikus pacientų priėmimo laikai išdėliojami taip, kad jie kuo mažiau kontaktuotų, nesėdėtų, laukdami konsultacijų ir taip nesusiburtų daug žmonių vienoje vietoje.
Dėl visų šių priežasčių gyvų konsultacijų teikiama daug mažiau negu anksčiau.
„Prieš kiekvieną atvykimą gydytojo konsultacijai mūsų personalas susisiekia su visais pacientais. Išsiaiškinama, ar jie nekarščiuoja, ar neturėjo kontakto su sergančiu žmogumi, paklausiame, ar nebuvo išvykęs, ir tokiu atveju, jeigu reikia, leidžiame atvykti“, – pasakojo gydytoja.
Kadangi konsultacija jau būna suplanuota iš anksto ir aptarta nuotolinės konsultacijos su gydytoju metu, pacientai gauna žinutę, kurioje būna nurodyta, į kurį kabinetą, kada atvykti kokio gydytojo konsultacijai.
Prašoma tą žinutę išsaugoti telefone, nes reikės parodyti prieš patenkant į poliklinikos pastatą.
„Tų žinučių tikslas, kad į poliklinikos pastatą patektų tik tie, kuriems konsultacijų tikrai reikia ir jiems suplanuotas atvykimas“, – paaiškino medikė.
Parodžius žinutę, pacientas atvyksta tiesiai prie gydytojo kabineto.
„Mes neprašome paciento eiti į registratūrą, surinkti kažkokią dokumentaciją ar dar kažką. Kiekvienas pacientas laukiamas tiksliu jam numatytu vizito laiku ir viskas, kas reikalinga konsultacijai, jau būna paruošta“, – aiškino J.Jakutienė.
Paslaugas atnaujina etapais
Etapais planines paslaugas atnaujina ir viena didžiausių sostinės gydymo įstaigų – Šeškinės poliklinika.
„Kai tik buvo leista tiekti planines paslaugas, atnaujinome jų apie 50 procentų. Nuo birželio 1-osios jų atnaujinome dar daugiau“, – pasakojo Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė.
Kol kas dėl didesnės rizikos užsikrėsti COVID-19 infekcija čia neatnaujinti tik endoskopiniai virškinamojo trakto tyrimai ir neteikiamos visos burnos higienos paslaugos.
Odontologai Šeškinės poliklinikoje kol kas tiekia tik būtinąją pagalbą. Planines odontologijos paslaugas planuojama atnaujinti nuo kito pirmadienio.
Vis dar neteikiamos ir Dienos stacionaro paslaugos Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centre.
Po paciento vizito dezinfekuoja patalpas
D.Kanopienė pasakojo, kad planinės paslaugos Šeškinės poliklinikoje atnaujintos sklandžiai, laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymų.
Užtikrinta, kad būtų atskirti pacientų srautai: karščiuojančių nuo nekarščiuojančių, vaikų nuo suaugusiųjų.
Kaip ir Santaros klinikose, pacientų atvykimo laikas derinamas iš anksto. Apie suplanuotą vizitą pacientai informuojami SMS žinute. Jų prašoma pas gydytoją į priėmimą atvykti ne anksčiau nei prieš 10 min.
Gydytoja D.Kanopienė pasidžiaugė, kad per karantiną išpopuliarėjo nuotolinės konsultacijos, kuomet receptiniai vaistai išrašomi ar tyrimai paskiriami ir be vizito pas gydytoją.
Nuotolinės konsultacijos padėjo gerokai sumažinti pacientų srautus poliklinikoje ir išvengti eilių, kurios veikiausiai būtų susidariusios, nes, dėl būtinybės po pacientų apsilankymo dezinfekuoti patalpas, maždaug iki 10 min. pailgėjo konsultacijų trukmė.
Susidūrė ir su pacientų agresija
Mažiau sklandžiai planinės gydymo paslaugos iš pradžių buvo atnaujintos Kauno miesto poliklinikoje. Ši gydymo įstaiga planines gydymo paslaugas atnaujino viena iš pirmųjų Lietuvoje – dar gegužės 4–5 dienomis.
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša pasakojo, kad vos atnaujinus planines gydymo paslaugas pacientų srautai buvo dideli.
„Pacientai turėjo labai didelių lūkesčių. Todėl buvo ir nemandagių pacientų, pasitaikė ir agresijos prieš darbuotojus. Teko net samdyti apsaugos kompaniją. Susitarėme Su Kauno vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriumi, kad pro polikliniką patruliuodami dažniau pravažiuotų pareigūnai“, – prisiminė P.Kibiša.
Ilgainiui viskas nurimo ir padėtis pagerėjo. O ir planinių paslaugų atnaujinama vis daugiau. Jeigu iki birželio 1 dienos suteikiamų planinių paslaugų kiekis siekė apie 45–50 proc. to, kas buvo iki karantino, tai nuo šio mėnesio, pradėjus išrašyti dar daugiau talonų, šis kiekis padidėjo iki 70 proc.
Populiariausi gydytojai
Anot P.Kibišos, šiuo metu pas šeimos gydytojus nėra labai didelių eilių. Kaip ir kitoms poliklinikoms, Kauno miesto poliklinikai jų pavyko išvengti, teikiant daugiau nuotolinių paslaugų.
Daugiausia pacientų į Kauno miesto polikliniką kreipiasi dėl odontologų paslaugų, kurios jau visiškai atnaujintos ir medicininės reabilitacijos.
Populiarūs yra ir kardiologai, neurologai. Taip pat daug pacientų po karantino užsirašo pas LOR gydytojus, oftalmologus, traumatologus ir ginekologus.
Galėdavo priimti iki 30 pacientų, dabar – iki 6
Panevėžio poliklinika taip atnaujino veiklą, tiesa, dar nedirba, kaip dirbo iki karantino.
„Medikai per darbo dieną negali priimti iki 30 pacientų, kaip anksčiau. Dabar gali jų priimti iki 6. Taip yra todėl, kad po kiekvieno paciento būtina patalpas dezinfekuoti ir jas paruošti kitam žmogui priimti.
Manau, kad ir pasibaigus karantinui, pacientų srautai bus mažesni. Poliklinika bus apytuštė ir karantinui pasibaigus“, – portalui „Jūsų Panevėžys“ teigė Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.
Atnaujintų planinių paslaugų – apie 68 proc.
Vis tik ne visos gydymo įstaigos skuba atnaujinti planinių paslaugų tiekimą.
„Informacija nuolatos keičiasi, tačiau, pagal birželio 1 d. turimus duomenis, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) pateiktų Planinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) etapinio atnaujinimo planų skaičius Lietuvos mastu nuo visų ASPĮ yra apie 68 proc.“, – portalui lrytas.lt nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė.
A.Vžesniauskaitė patikslino, kad gydymo įstaiga turi organizuoti savo darbą pagal pasirengtą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.
„Jame turi būti numatyta, kaip bus užtikrinama tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.
Turi būti įvertinta infrastruktūra, nustatyti personalo darbo principai, numatytas pacientų srautų valdymas, užtikrinant infekcijų kontrolės reikalavimų laikymąsi, vykdoma epidemiologinė stebėsena, numatyti detalūs personalo veiksmai identifikavus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejį įstaigoje ir nustatytos priemonės, skirtos suvaldyti galimą COVID ligos (koronaviruso infekcijos) išplitimą kitose įstaigose, kai darbuotojas dirba ir kitoje įstaigoje, pvz.: darbo vietų deklaravimas, jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse.
Pakanka pateikti parengtą planą NVSC ir įstaiga gali pradėti dirbti – nereikia laukti suderinimų ir pan.“, – komentavo NVSC specialistė.
Terminas paslaugoms atnaujinti – birželio 8 diena
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau išreiškė nusivylimą, kad ne visos gydymo įstaigos suskubo atnaujinti planines paslaugas. Tad pacientai skundžiasi, kad jiems reikalingas gydymo paslaugas gauti sunkiau.
„Dabar jau labai atidžiai stebim įstaigas, kaip jos atnaujina planines sveikatos priežiūros paslaugas – tas, kurios buvo pristabdytos karantino metu.
Toms įstaigoms, kurios neatnaujins paslaugų per nurodytą terminą bus peržiūrėtas vienos dvyliktosios apmokėjimas ir greičiausiai, kad tokiu atveju bus apmokama tik už paslaugų tiekimo faktą“, – sakė A.Veryga.
Pasitikslinus, iki kada tiksliau poliklinikos pacientams turėtų atverti duris, SAM Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė atsakė: „Konkretaus termino nėra. Įstaigos – tiek poliklinikos, tiek ligoninės – duris turi atverti, kai bus tinkamai pasiruošusios, kad būtų užtikrintas ir pacientų, ir darbuotojų saugumas.
Tai, kad tik dalis įstaigų per mėnesį laiko pasirengė ir atnaujino paslaugų teikimą, verčia sunerimti. Taip neturėtų būti, o viena iš to priežasčių, tikėtina, gali būti ir dabartinis finansavimo modelis.
Dėl šios priežasties jau priimti sprendimai keisti nuo karantino pradžios taikytą įstaigų finansavimo modelį, kai finansavimas užtikrintas pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę, t. y. kai įstaigos kas mėnesį gavo planuotą sumą, kaip ir buvo numatyta sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.
Nuo šiol įstaigos, kurios iki birželio 8 d. pradėjo arba pradės teikti pacientams paslaugas, gaus kaip ir iki tol – 1/12 bendros sutartinės sumos, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa. O įstaigoms, kurios nepradės paslaugų teikti iki birželio 8 d., bus apmokėta tik tiek, kiek realiai bus suteikta paslaugų.
Pavyzdžiui, jei gydymo įstaiga veiklą atnaujinusi iki birželio 8 d. ir suteiks daugiau paslaugų, nei numatyta jos turimoje sutartyje su teritorine ligonių kasa, tuomet jai bus apmokėta pagal 1/12 taisyklę, o viršijus suplanuotą paslaugų kiekį – mokama papildomai.
Jei įstaiga veiklą atnaujins vėliau, t. y. po birželio 8 d., ir suteiks paslaugų, tarkim, 10-čiai pacientų, jai ir bus apmokėta tik už šias suteiktas paslaugas – netaikant 1/12 taisyklės“.
