Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė nesuprantantis, kokiu būdu medikų pajamos galėtų sumažėti.

„Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Ir jis, ir Medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad finansiškai gydytojai labiausiai nukentėjo dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimo, praktiškai užkirtusį kelią gydytojams dirbti keliose įstaigose.

„Darbo ciklais įvedimas sukėlė didžiulę problemą, žmonės nebegali išvažiuoti dirbti, be to, kiekviena įstaiga tą įsakymą traktuoja savaip. Suderinti vieno žmogaus darbą tarp skirtingų įstaigų praktiškai neįmanoma“, – teigė V. Pečeliūnas.

„Popieriuje toks darbas yra labai įmanomas. Sudėlioji 12 valandų vienoje darbovietėje, po dviejų savaičių sudėlioji 12 valandų kitoje darbovietėje. Tikrai viskas gražiai atrodo popieriuje, bet pabandykite tą įgyvendinti fiziškai. (...)

Atidirbus dvi savaites po 12 valandų vienoje darbovietėje, dar reikalaujama išeiti į saviizoliaciją, pasidaryti PGR tyrimus ir, jeigu jie neigiami, toliau tęsti darbą. Realiai to padaryti neįmanoma“, – sakė ir Ž. Gudlevičienė.

Jos teigimu, ministro įsakymas dažnoje gydymo įstaigoje priimamas ne kaip rekomendacija, o draudimas.

„Tai interpretuojama ne kaip rekomendacija, o draudimas“, – teigė ji.

Pasak V. Pečeliūno, šiuo metu gydytojai kalba ne apie kovą su COVID-19, o apie šį sveikatos apsaugos ministro įsakymą.

„Tas nekonkretumas ir intervencija į medikų darbo santykius sukėlė didžiulę sumaištį“, – sakė jis.

Medikų forumo vadovo teigimu, didžioji dalis gydytojų dirba ne vienoje darbovietėje.

Jis pabrėžė, kad netrukus gydytojų stygių pajus pacientai.

„Manau, kad po mėnesio ar dviejų bus ne tik skundai pacientų, bet ir prasidės rimtos problemos dėl sveikatos. Matau pacientus, kurie blaškosi, negauna reikiamų paslaugų, nežino, kada jų gydytojas dirbs, kada įstaiga teiks paslaugas“, – sakė V. Pečeliūnas.

Gydytojų atstovų teigimu, laikydamiesi privalomų saugumo reikalavimų dėl koronaviruso gydytojai gali priimti gerokai mažiau pacientų nei anksčiau, dėl to irgi formuojasi eilės.

„Jau dabar užrašinėjame pacientus konsultacijoms rugsėjo, spalio ar net lapkričio mėnesiais“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Medikų sąjūdžio vadovė ironizavo, kad rajoninių ligoninių, poliklinikų vadovai savo ruožtu turėtų rekomenduoti pacientams sirgti ciklais.

„Pavyzdžiui, Molėtų ar Utenos ligoninėje turėtume nėščioms moterims liepti pastoti ciklais: pastokite tą savaitę ir ateisite konsultacijai būtent tą savaitę, nes tada turėsime akušerį ginekologą specialistą savo ligoninėje“, – sakė ji.

Ž. Gudlevičienės teigimu, gydytojų pajamos mažėjo ir dėl to, kad dėl koronaviruso jie suteikė mažiau paslaugų, negauna priedų, pavyzdžiui, už profilaktinius tikrinimus ir pan.

„Šeimos gydytojų profesinė sąjunga skaičiavo, kiek netenkama pajamų. Bemaž 30 proc. pajamų gydytojai neteko“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl kontaktų su COVID-19 ligoniais turėję izoliuotis medikai negavo 100 proc. nedarbingumo, dalies jų pajamos mažėjo ir dėl šios priežasties.

Pasak medikų organizacijų vadovų, saugumo problemas gydymo įstaigose turėtų spręsti ne papildomi draudimai, o tinkamai naudojamos apsaugos priemonės.

„Kiekvienoje įstaigoje laikantis reikalavimų, iš tiesų gali darbuotojas dirbti taip, kaip dirbo anksčiau“, – antradienį Seime sakė Ž. Gudlevičienė.

Gegužės viduryje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė sprendimą, kad medikų, dirbančių ir kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai šie turi tiesioginių kontaktų su pacientais, darbas „gali būti organizuojamas ciklais arba darbdavio patvirtintu suderintu darbo grafiku“. Kartu pažymima, kad darbo organizavimo būdas turi užtikrinti „minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą, užtikrinant kryžminės taršos prevenciją“.

„Ciklas suprantamas kaip einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“, – rašoma A. Verygos sprendime.

A. Veryga anksčiau yra siūlęs, kad medikai dirbtų tik vienoje gydymo įstaigoje, siekiant taip sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Nesulaukęs medikų organizacijų pritarimo, jis tuomet įpareigojo medikus deklaruoti, kur dirba.

Vėliau A.Veryga teigė nesuprantantis, kokiu būdu gydytojams gali mažėti atlyginimai, jeigu gydymo įstaigoms skiriamos didesnės lėšos nei anksčiau.

„Kaip jie gali mažėti, jeigu įstaiga, nepaisant to, ar dirba, ar ne, gauna tuos pačius pinigus. Net ne tuos pačius, o dar padidintus! – antradienį sakė ministras. – Atlyginimams didinti pinigai buvo skirti. Tai kokiu būdu jie sugeba tuos mažesnius atlyginimus gauti?“

Nuo balandžio Vyriausybė vidutiniškai 18 proc. didino medikų atlyginimus ir dar karantino laikotarpiui nustatė iki 100 proc. priedus sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su COVID-19 pacientais.

Kaip minėta, medikams užkliuvo ministro rekomendacija keliose įstaigose dirbančių medikų darbą organizuoti ciklais arba darbdavio patvirtintu suderintu darbo grafiku. Esą praktiškai ji užkerta kelią gydytojams dirbti keliose vietose, nes neįmanoma sudaryti grafikų, kad būtų išlaikytas vadinamasis ciklas. A. Veryga savo ruožtu įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo sveikatos priežiūros įstaigos vadovų.

„Ne visur yra tos problemos, labai priklauso nuo vadovų, nuo organizuojančių įstaigų, kaip stengiamasi susitarti, lanksčiai pažiūrėti, kur medikai ir kaip gali dirbti, sudėlioti jiems grafikus. Visur reikia geranoriškumo, žmoniškumo ir paslaugos turi būti teikiamos“, – antradienį sakė ministras.

„Jeigu norime padėti pacientams, jeigu tikrai rūpi pacientai, galima rasti praktinių sprendimų. Jeigu darbuotojas negali kitoje vietoje užsidirbti, gal jam gali darbdavys mokėti tą patį priedą ir sudėlioti ilgesnį darbo laiką?“ – svarstė jis.

A. Veryga priminė, jog riboti medikų galimybes dirbti keliose įstaigose nuspręsta dėl to, kad koronavirusas daugiausia plinta būtent gydymo įstaigose, ir medikų migracija prie to prisideda.

„Ligos židiniai vis dėlto lieka gydymo įstaigose“, – teigė jis.

Ministro teigimu, gydymo įstaigose susidarantys COVID-19 židiniai paneigia ir argumentą, kad gydytojus bei pacientus apsaugos naudojamos apsaugos priemonės.

„Asmens apsaugos priemonių yra tiek, kad jau įstaigos nelabai randa vietos, kur jas dėti. (...) Sutarėme ir dėl lygių, juos padarėme aukštesnius negu reikalauja tarptautinės organizacijos, atsižvelgėme į bendruomenės norus, kad reikia labiau saugotis negu rekomenduoja tarptautiniai ekspertai, aprūpinome priemonėmis. Ką dar ministerijai reikia padaryti, kad jie pagaliau pradėtų tas priemones naudoti?“ – retoriškai klausė A. Veryga.

Jis sakė suprantantis rizikas, kurias kelia susidariusi situacija gydymo įstaigose.

Ministro teigimu, dėl to jis priėmė sprendimą, kad jeigu įstaigos neatnaujins planinių paslaugų iki birželio 8-osios, joms viena dvyliktoji pajamų per mėnesį nebebus mokama.

„Bus mokama už faktą, už suteiktas paslaugas“, – tvirtino jis.

„Mes neprašome atnaujinti paslaugų,100 proc., nes tai nerealu. Bet išvis nepradėti teikti paslaugų, ko dar reikia? Neturi nė vieno mediko?“ – piktinosi sveikatos apsaugos ministras.