Sanatorijoje „Palangos gintaras“ Eglė su vaikais lankėsi pernai rugpjūčio pabaigoje. Čia dviem iš trijų vaikų buvo atliktos gydymo procedūros.
Šių metų gegužės 10 dieną Eglė iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus sulaukė nerimą keliančio skambučio. Paaiškėjo, kad vaikams procedūras atlikęs sanatorijos darbuotojas serga tuberkulioze ir du jos vaikai laikomi artimą kontaktą su injekuotuoju turėjusiais asmenimis, o vienas – tolimą.
Eglė nuogąstavo, kad, jeigu vaikai užsikrėtė tuberkulioze, bet nepasireiškė ligos simptomai, jie galėjo, patys to nežinodami, platinti ligos užkratą.
Moteris prisipažino: šeima ir šiemet planavo vykti į „Palangos gintarą“ tų pačių procedūrų. Kovą nuvyko pas reikiamus gydytojus, kad gautų siuntimą. Taigi, jeigu apie tuberkulioze sergantį sanatorijos darbuotoją būtų sužinojusi dar vėliau, galbūt vėl būtų pas jį pakliuvę.
Eglė stebėjosi ir tuo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nepasirūpino siuntimu pas pulmonologą, nors buvo karantinas ir patekti pas šios srities specialistą būtų sudėtinga.
„Gerai, kad mums pasitaikė supratinga šeimos gydytoja, kuri patikėjo mūsų pasakojimu ir išrašė siuntimą. O galėjo ir neduoti. Taip pat labai padėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugos administratorė“, – džiaugėsi Eglė.
Tuberkuliozė yra viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų, nuo kurios pasaulyje miršta daugiausia žmonių.
Lietuvoje kasmet nuo šios ligos miršta daugiau kaip šimtas žmonių – po vieną kas trečią dieną.
Tuberkuliozė vieno asmens kitam perduodama oru. Tad, kaip galėjo nutikti, kad žmonės apie kontaktą su šia liga sergančiu asmeniu taip ilgai nebuvo informuoti?
– Kodėl moteris apie tai, kad jos vaikai turėjo artimą kontaktą su sergančiu tuberkulioze, sužinojo tik beveik po metų? – paklausiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Brigitos Kairienės.
– Nacionalinio visuomenėms sveikatos centro specialistai gavę informaciją apie patvirtintą tuberkuliozės atvejį atlieka atvejo epidemiologinę diagnostiką, kurios metu vertina turėto kontakto aplinkybes, jo trukmę, riziką ir pan. bei nustato artimą sąlytį turėjusius asmenis ir siunčia (išrašo siuntimą) juos pas šeimos gydytoją dėl tolimesnio sveikatos būklės įvertinimo.
Ne visi su atvira plaučių tuberkulioze sergančiu asmeniu kontaktą turėję asmenys suserga. Tikimybė, kad užsikrėtęs tuberkulioze žmogus susirgs siekia 5–10 proc.
Atkreipiame dėmesį, kad nustačius tuberkuliozės atvejį, sąlytį turėjusių asmenų paieška vykdoma skaičiuojant tam tikrą laikotarpį iki susirgimo pradžios, todėl kai kurie sąlytį turėję asmenys informaciją apie tai, kad buvo sąlytyje su tuberkulioze sergančiu asmeniu, gauna jau po tam tikro laiko. Pažymime, kad informacija apie susirgusį asmenį buvo gauta šiais metais.
– Ar tas susirgęs asmuo turėjo daug kontaktų? Ar yra žinoma, kur ir kaip užsikrėtė?
– Epidemiologinės diagnostikos metu, įvertinus sąlyčio pobūdį ir trukmę, nustatyti kontaktą turėję darbuotojai ir pacientai. Šiuo metu specialistai su jais susisiekia ir informuoja apie turėtą kontaktą ir būtinybę kreiptis pas šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės įvertinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma žmonių, užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, suserga tuberkulioze po keleto metų, dėl kokių nors priežasčių nusilpus jų imuninei sistemai.
Dauguma tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtusių žmonių tuberkulioze nesuserga visai, kadangi užsikrėstų žmonių organizmas sugeba kovoti su bakterijomis ir neleidžia joms augti. Bakterijos tampa neaktyvios, bet jos išlieka gyvos organizme ir gali suaktyvėti vėliau.
Todėl atliekant atvejo epidemiologinę diagnostiką dažnai infekcijos šaltinio nustatyti yra neįmanoma.
– Ar neturėjo NVSC specialistai apie tai, kad moters vaikai turėjo artimą kontaktą su sergančiu tuberkulioze informuoti gydymo įstaigą, kurioje šie pacientai prisirašę, kad gautų siuntimą pas pulmonologą?
– Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintu tuberkulioze sergančių asmenų išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informuoja asmenis apie buvusį sąlytį su užkrečiamąja liga, galimą pavojų jų sveikatai, būtinybę pasitikrinti sveikatą bei išrašo Asmens, turėjusio sąlytį su užkrečiamąja liga, siuntimą pas šeimos gydytoją. Ar reikalingas siuntimas pas pulmonologą, sprendžia šeimos gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę.
– Kokia apskritai yra situacija Klaipėdos apskrityje ir konkrečiau – Palangoje su tuberkulioze? Kiek yra sergančiųjų? Kiek iš jų – vaikų?
– Per 2020 m. 4 mėnesius buvo diagnozuotas 1 tuberkuliozės atvejis Palangos miesto gyventojui, 2019 m. – 1, 2018 m. tuberkuliozės diagnozuota nebuvo. Vaikams tuberkuliozė diagnozuota nebuvo.
Per 2020 m. 4 mėnesius Klaipėdos apskrityje buvo diagnozuota 30 tuberkuliozės atvejų, 2019 m. – 128, 2018 m. – 86. 2018 m. ir 2019 m. buvo diagnozuota po vieną tuberkuliozės atvejį vaikui (0-17 m. amžiaus).
Pažymime, kad nuo 2019 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre jau registruojama ne tik bakteriologiškai patvirtinta kvėpavimo organų tuberkuliozė, bet ir bakteriologiškai ar histologiškai nepatvirtinta, dėl to sąlygiškai padidėjo registruojamų atvejų skaičius, t.y. registruojama daugiau tuberkuliozės formų nei iki 2018 m.
