Švedai nustebino pasaulį, pasirinkę drąsų kovos su naujuoju koronavirusu kelią. Kuomet visos šalys dėl COVID-19 paplitimo uždarinėjo sienas, stabdė skrydžius ir skelbė karantiną, švedai nusprendė griežtų priemonių nesiimti, o leisti susiformuoti kolektyviniam imunitetui.

Kolektyvinis imunitetas įgyjamas arba didžiajai visuomenės daliai persirgus užkrečiamąja liga, arba nuo jos pasiskiepijus.

Antradienį Žinių radijo laidoje „Išgliaudyti tiesą“ dalyvavęs mokslininkus, verslininkus ir statistikos specialistus vienijančios visuomeninės grupės united4health.lt narys Martynas Bieliūnas teigė, kad Švedijos pasirinktas būdas kovoti su COVID-19 pandemija ginčytinas.

„Švedija pasirinko greito imuniteto kaupimo strategiją, bet pagal dabartinius duomenimis matosi, kad ne visai ta strategija pasiteisino.

Pavyzdžiui, pirminiai duomenys buvo, kad Stokholmo regione turėtų būti pasiektas jau bent 23 proc. vadinamas visuotinis imunitetas, kai didelė visuomenės dalis jau turi imunitetą. Paaiškėjo, kad po naujausių tyrimų tas imunitetas net Stokholmo regione yra tik 7,7 proc. Ir tai dar tikrai nėra pakankamas imunitetas savaiminiam infekcijos nugesimui“, – aiškino M.Bieliūnas.

Pirmadienį pranešta, kad mirė per 4 tūkst. užsikrėtusių naujuoju koronavirusu Švedijos gyventojų. Palyginti su kaimyninėmis Šiaurės Europos šalimis mirtingumas Švedijoje kol kas yra gerokai didesnis.

M.Bieliūno teigimu, Švedija, dar neturint tikslių duomenų apie pandemiją, nežinant infekcijos profilio kažkuria prasme savo senjorus, kurių imunitetas silpniausias, išstūmė į priešakines fronto linijas.

Skaičiuojama, kad jei Lietuva būtų pasirinkusi tokį pat kelią kaip ir Švedija, šiuo metu mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius mūsų šalyje siektų 1049 asmenis.

„Pagal švedišką scenarijų mes turėtume tiek mirčių, kiek dabar Lietuvoje turime susirgimų.

Žodžiu, Švedijos scenarijus Lietuvai netiktų, nors daug kam gali atrodyti labai pozityvu, kad yra mažiau ekonominių suvaržymų. Bet aš vis tik sakyčiau, kad pradiniame pandemijos etape vis tik reikėtų būti šiek tiek atsargesniems ir nešokti stačia galva į nepažįstamą vandens telkinį“, – pastebėjo M.Bieliūnas.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sakė, kad vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar švediškas modelis pasiteisina, nebus niekada.

„Bus žmonių, kuriems švediškas modelis patinka ir jie sakys, kad jis pasiteisino. Bet tuo pačiu yra argumentų sakyti, kad daug kas nepasiteisino“, – kalbėjo M.Laurinavičius.

Kartu M.Laurinavičius pastebėjo: atmetus Švedijos pavyzdį, galima rasti ne vieną šalį, įrodžiusią, kad su koronavirusu galima kovoti ir švelnesnėmis priemonėmis, negu taikytos Lietuvoje. Tai esą įrodė ne tik Pietryčių Azija, bet ir kaimyninė Latvija, kurios rodikliai yra geresni negu Lietuvos, o karantinas švelnesnis negu Lietuvoje.