Per pastarąją parą patvirtinti vos keturi nauji koronaviruso atvejai. Tačiau COVID-19 liga nusinešė dar dviejų žmonių gyvybes. Nuo koronaviruso mirė Antavilių pensionato globotinis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose gydytas pacientas. Taigi koronavirusu užsikrėtusių asmenų mirčių skaičius išaugo iki 65.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 69 koronavirusu užsikrėtę asmenys, septyni iš jų – reanimacijoje. Dar dviem pacientams reikalingas papildomas deguonis, 24 asmenims taikomos deguonies kaukės.

Pateikė informaciją apie naujausius užsikrėtimo atvejus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė antradienį skaičiavo, kad iš keturių naujausių koronaviruso atvejų vienas fiksuotas Kauno apskrityje, o likusieji trys – Vilniaus apskrityje.

Kauno apskrityje užsikrėtė Kauno klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas, paskutinį kartą ligoninėje dirbęs gegužės 14 d. Asmuo taip pat dirba ir Kauno miesto Kalniečių poliklinikoje. Tiesa, pastarojoje įstaigoje medikas po karantino paskelbimo nesilankė, nes buvo nutrauktas planinių paslaugų teikimas, taigi šioje įstaigoje, kaip skelbiama, rizikos nėra.

„Asmuo turėjo pradėti dirbti Kauno klinikinėje ligoninėje praėusį trečiadienį, tačiau į darbą neišėjo, nes pajuto ligos simptomus. Tai vienas iš tų atvejų, kai simptomai vystėsi klasikiniu būdu: 14 d. asmuo pajuto, kad prarado skonį ir uoslę, atsirado sausas kosulys, sinusitas, galvos skausmas. 20 d. jau atsirado karščiavimas. 

Asmuo 14 d. jau buvo tirtas dėl COVID-19 infekcijos. Atsakymas buvo neigiamas. 24 d. jau buvo patvirtinta COVID-19 liga. Nustatyta, kad su šiuo asmeniu sąlytį turėjo 30 pacientų ir 9 sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai“, – pasakojo R.Lingienė.

Visi 9 gydytojo kolegos šiuo metu yra izoliuoti, o 30 pacientų buvo ištirti arba tebėra tiriami dėl koronaviruso infekcijos. Sąlytį su infekuotuoju turėjo ir vienas kaimynas, kuris šiuo metu izoliuojasi.

Dar vienas įvežtinis atvejis: asmuo grįžo iš Norvegijos

Vilniaus apskrityje koronavirusu užsikrėtė vieno psichikos sveikatos centro darbuotojas. Šis atvejis išaiškintas profilaktinio tyrimo metu, šiuo metu asmuo simptomų nejaučia.

Anot R.Lingienės, dabartinė hipotezė, kad infekcijos šaltinis yra psichikos sveikatos centro darbuotojo šeimoje, nes vienam iš jo šeimos narių pasireiškė ūminės kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Skubiai suorganizuotas šio asmens tyrimas dėl COVID-19.

Pačiame psichikos sveikatos centre jau nustatytas vienas kolega, kurio sąlytis su užsikrėtusiuoju įvardijamas kaip didelės rizikos, asmuo šiuo metu jau yra izoliuotas. Dar trys darbuotojai fiksuojami kaip nedidelės rizikos kontaktą turėję asmenys.

Kitas atvejis Vilniaus apskrityje yra įvežtinis iš Norvegijos. Asmuo atvyko į Lietuvą iš Rygos oro uosto, kirto sieną per Soločių patikros punktą. Į Lietuvą jis grįžo 22 dieną, penktadienį, užsiregistravo tyrimams dėl COVID-19 infekcijos ir buvo gautas teigiamas rezultatas.

Paskutinis asmuo yra UAB „Rimi“, esančios Žirmūnų gatvėje, prekybos centro darbuotojas. Šiame prekybos centre jau yra nustatyti 6 koronaviruso infekcijos atvejai, ištirti 182 darbuotojai.

Daugiausiai įvežtinių atvejų – iš Jungtinės Karalystės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, iš viso Lietuvoje jau yra fiksuota per 300 įvežtinių koronaviruso atvejų. Daugiausiai COVID-19 užsikrėtusių asmenų į šalį atvyko iš Jungtinės Karalystės – iš viso fiksuoti 105 atvejai, t.y. apie 35 proc. visų įvežtinių atvejų.

31 asmuo koronavirusu susirgo po kelionės Austrijoje, 15 asmenų susirgo grįžę iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Daugiausia atvykusių asmenų susirgo Vilniaus ir Kauno srityse. Kitose valstybėse, anot R.Lingienės, bene daugiausiai įvežtinių atvejų fiksuojama iš Šiaurės Italijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, koronavirusu tebeserga 401 užsikrėtusysis, pasveiko 1165. Nuo COVID-19 infekcijos iš viso mirė 65 asmenys, dar aštuoni susirgusieji mirė dėl kitų priežasčių. Per parą Lietuvoje atlikti 5169 tyrimai dėl koronaviruso, bendras jų skaičius siekia 275 tūkst. 58.

„Plitimas, pagrinde, fiksuojamas židiniuose, bet ir visuomenėje po keletą atvejų. Panikuoti nereikia, židiniai maksimaliai likviduojami, suvaldymas priklauso nuo visuomenės sveikatos specialistų, kontrolės ir nuo sąlytį turėjusių asmenų sąmoningumo bei jų izoliavimosi laikymosi“, – sakė R.Lingienė.

R.Lingienė: galima teigti, kad koronaviruso plitimo situacija yra suvaldyta

Pasak R.Lingienės, situaciją dėl koronaviruso infekcijos plitimo galima vadinti suvaldyta, nes galima atsekti visų naujai užfiksuotų atvejų epidemiologinę grandinę. Taip pat – remiantis į per 14 dienų registruotų atvejų skaičių 100 tūkstančių gyventojų, kuris, pasak R.Lingienės, siekia 5,9 atvejo.

„Galima teigti, kad situacija dėl koronaviruso infekcijos yra suvaldyta, tai galiu pagrįsti tuo, kad galime atsekti kiekvieno atvejo plitimo grandinę, esame pajėgūs dėl to, kad atvejų skaičius nėra didelis, jis yra mažėjantis“, – teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.

Kaip vieną iš svarbiausių rodiklių R.Lingienė įvardijo 14 dienų registruotą naujų užsikrėtimo atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų.

„Šiandien yra 5,9 naujo atvejo per 14 dienų 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mes esame tarp pačių geriausių šalių, esančių Europos ekonominės erdvės šalyse – Estija, Latvija ir Lenkija atitinkamai turi nuo 6 iki 13,5 naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, Švedija – 74,7 naujo atvejo“, – sakė ji.

R.Lingienės įsitikinimu, galima sakyti, kad situacija yra suvaldyta ir stebint oficialiai pasveikusiųjų asmenų statistiką: „Šis skaičius jau ilgą laiką yra daug didesnis nei sergančių šiuo metu.“

R.Lingienė: karantinas turi būti pratęstas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė tvirtino, kad, nors situacija dėl koronaviruso Lietuvoje yra suvaldyta, karantinas šalyje toliau turi būti pratęstas, nes vis dar fiksuojami ne tik protrūkiai rusenančiuose židiniuose, bet ir nauji įvežtiniai atvejai.

„Atvejų yra, ne tik protrūkiai, yra ir įvežtiniai, ir plitimas visuomenėje. Nors jis nėra didelis. Virusas ir ši infekcija yra tokia nauja, kad nėra nustatytų tam tikrų epidemiologinių rodiklių, kad žinotume, jog nereikia taikyti karantino ar kitų tam tikrų priemonių. Kiekviena šalis tą sprendžia. Sprendimas ir priimamas išklausius specialistų išvadas“, – sakė R.Lingienė.

„Situacija epidemiologine prasme yra visiškai nebeaktuali, bet problemos nebėra tada, kai nemažiau dviejų inkubacinių laikotarpių periode neberegistruojamas nė vienas ligos atvejis bendrąja prasme. Tai tokios prabangos dar tikrai neturime“, – pabrėžė ji.

R.Lingienės teigimu, epidemiologinė situacija šalyje kol kas rodo, kad karantinas neturi būti atšauktas: „Karantinas, mano nuomone, turi išlikti. Tik jo režimas turėtų priklausyti nuo epidemiologinės situacijos ir, esant palankiai situacijai, švelnėti ir reaguoti, jeigu situacija keistųsi į neigiamą pusę.“

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį informavo, kad karantiną bus siūloma pratęsti iki pat birželio pabaigos. „Mėnuo nėra ilgas laikotarpis ir, manau, nebūsime išskirtiniai tuo klausimu“, – siūlymą įvertino R.Lingienė.