Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė penktadienį pranešė, kad 29 šalyse pastarąsias dvi savaites stebima užsikrėtimų COVID-19 mažėjimo tendencija. Tokia pati situacija yra ir Lietuvoje.
Iš vienuolikos naujai patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų vienas yra fiksuojamas Kauno apskrityje, 10 – karštąja COVID-19 zona įvardijamoje Vilniaus apskrityje. Kauno apskrityje patvirtintas atvejis susijęs su Kauno klinikine ligonine. Susirgo joje dirbančio asmens šeimos narys.
Vilniaus apskrityje naujausi atvejai yra siejami su didžiausiu koronaviruso židiniu įvardijama Vilniaus miesto klinikine ligonine (VMKL), VUL Santaros klinikomis, taip pat Naujojoje Vilnioje esančiu Pergalės gatvės 15 bendrabučio tipo namu. Čia nustatytas dar vienas COVID-19 ligos atvejis. Taigi jau šešiems šio bendrabučio gyventojams nustatyta COVID-19 liga.
Pranešta ir apie dar vieną – 62-ąją – mirtį nuo COVID-19 ligos. Pacientas buvo hospitalizuotas Santaros klinikų Krūtinės chirurgijos skyriuje. Pagal amžių ir gretutines ligas jis priklausė rizikos grupei. Asmuo priklausė 71–80 metų amžiaus grupei, sirgo onkologine liga.
Didžiausiame židinyje – dar du nauji atvejai
Didžiausiu koronaviruso židiniu esančioje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje registruotas 41 COVID-19 ligos atvejis. Su VMKL filialu Antakalnio gatvėje 57 siejama 40 atvejų: 21 pacientas ir 19 darbuotojų.
Ketvirtadienį registruotas dar vienas atvejis, siejamas jau su kitu VMKL filialu, esančiu Antakalnio g. 124. Užsikrėtė pacientas, kuris į šį padalinį atvyksta atlikti dializės procedūras. Pirminiais duomenimis, COVID-19 jam įtarta Priėmimo skyriuje, kuri vėliau ir buvo nustatyta.
„Šiandien gavome informaciją apie du naujus atvejus Vidaus ligų skyriuje. Susirgo darbuotojas ir pacientas. Ligoninėje atliekami papildomi tyrimai. Šie atvejai pateks į rytojaus statistiką“, – žadėjo G.Megelinskienė.
Su VMKL susiję 10 užsikrėtusiųjų COVID-19 pacientų mirties atvejų. Aštuoni jų mirė dėl koronaviruso, likę du – dėl kitų priežasčių.
Nors beveik visi atvejai VMKL buvo susiję su šios gydymo įstaigos Vidaus ligų ir Reanimacijos skyriais, vienas atvejis nustatytas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje – susirgo kineziterapeutas. Ppo išsamesnės analizės paaiškėjo, kad ir šis atvejis susijęs su Vidaus ligų skyriumi. Užsikrėtęs kineziterapeutas turėjo kontaktą su Vidaus ligų skyriuje hospitalizuotais pacientais.
„Su VMKL židiniu jau susiję 26 atvejai. Skaičius padaugėjo vienu, kadangi apsaugos darbuotojas, apie kurį pranešiau vakar, taip pat susijęs su šiuo židiniu. Jis buvo laiku izoliuotas, todėl ligos išplitimas nėra tikėtinas“, – nuramino G.Megelinskienė.
Užkratą nustatė Nacionalinio vėžio instituto darbuotojui
Užkratas nustatytas ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbuotojui bei jo šeimos nariui. Asmuo paskutinį kartą darbe buvo gegužės 19 d. Su pacientais jis nedirbo. Vis tik uždarytas NVI Išorinės spinduliuotės skyrius, kuriame dirbo šis žmogus, o užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu tiria NVSC specialistai.
Šis atvejis irgi sietinas su židiniu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur buvo hospitalizuotas šio asmens artimasis.
Tiesa, artimajam, kuris neseniai mirė, COVID-19 liga nebuvo diagnozuota. Bet jis buvo gydytas VMKL Vidaus ligų skyriuje, kur, kaip žinia, išplito koronavirusinė infekcija.
„Asmens artimas asmuo buvo išrašytas iš VMKL. Šiam asmeniui nebuvo diagnozuota COVID-19 liga. Jis buvo hospitalizuotas Vidaus ligų skyriuje. Po išrašymo slaugomas šeimoje ir mirė 2020 metų gegužės 15 d.
Vyko laidojimo ceremonija, kurioje dalyvavo apie 15 asmenų. Ceremonija vyko Rokiškyje. Šiuo metu jau žinome, kad aktyviai ceremonijos dalyviai kreipėsi į NVSC“, – pasakojo G.Megelinskienė.
Santaros klinikose – jau 16 užsikrėtusiųjų
VUL Santaros klinikose patvirtinti trys nauji atvejai. Šiuo metu iš viso čia registruota 16 COVID-19 atvejų. Liga užsikrėtė ir darbuotojai, ir pacientai. Penki užsikrėtę Santaros klinikų darbuotojai dirba Infekcinių ligų centre, vienas – Trečiame reanimacijos skyriuje, septyni atvejai galimai tarpusavyje sietini.
Tai yra du asmenys, dirbantys Antrame reanimacijos skyriuje, penki – Krūtinės chirurgijos skyriuje. Su šiais atvejais galimai susiję ir trijų pacientų susirgimas COVID-19 liga.
Ketvirtadienį pranešta apie tris naujus COVID-19 atvejus, apie kuriuos epidemiologai dar neturėjo informacijos. Paaiškėjo, kad visi šie trys atvejai susiję su židiniais.
Vienas atvejis susijęs su Vilniaus reabilitacijos centru „Pušyno kelias“, kuriame iš viso registruota 14 COVID-19 ligos atvejų, iš jų 3 nustatyti reabilitacijos centro darbuotojams (slaugytojo padėjėjui, masažuotojui ir pagalbiniam darbuotojui).
Dar du – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) darbuotojams, kurie laikinai dirbo minėtame reabilitacijos centre, likę užsikrėtusieji – pacientai.
Įvertino situaciją Antavilių pensionate
G.Megelinskienė prisiminė ir koronavirusu tapusį Antavilių pensionatą, kuriame registruoti jau 43 koronavirusinės infekcijos atvejai. 27 užsikrėtusieji COVID-19 liga – pensionato gyventojai, iš kurių du mirė. Taip pat susirgo 16 darbuotojų: 13 slaugytojų padėjėjų, dvi slaugytojos ir vienas psichologas.
20 užsikrėtusių Antavilių gyventojų buvo perkelta į VMKL padalinį, esantį Antakalnio g. 124, septyni – į Ukmergės ligoninę.
„Vakar įstaigoje vykdytas infekcijų reikalavimų užtikrinimo vertinimas ir teiktos rekomendacijos dėl personalo srautų atskyrimo. Esminių trūkumų pastebėta nebuvo“, – konstatavo G.Megelinskienė.
Pastebėjo „Rimi“ sąsajas su dar dviem židiniais
Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, esančiame prekybos centre „Rimi“ situacija nepakito. Čia vis dar yra registruoti tie patys penki užsikrėtimo COVID-19 infekcija atvejai.
„Šiuo metu tiriami darbuotojai. Cechai, kuriuose buvo pastebėtas ligos plitimas, uždaryti. Darbuotojai izoliuoti. Dėl to galima ramiai vykdyti tyrimą. Šiuo metu ištirta apie 40 darbuotojų. NVSC vykdo ir visų darbuotojų apklausą. Kol kas apklausti 186 darbuotojai. Visi nurodė, kad dirba su asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Taip pat pastebėtos sąsajos ne tik su židiniu Pergalės g. 15 name (dar kol kas nežinome, ar tai pasitvirtins), bet ir tam tikros sąsajos su VMKL ir Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Bet ši informacija dar šviežia ir tyrimas toliau tęsiamas“, – sakė G.Megelinskienė.
A.Veryga: greitieji testai netinka koronaviruso diagnostikai
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad greitieji koronaviruso testai netinka koronaviruso diagnostikai. Tiesa, anot ministro, juos galima panaudoti kitiems tikslams.
„Tyrimai parodė, kad šie greitieji testai ankstyvajai diagnostikai yra netinkami ir neturėtų būti naudojami. Tačiau jie gali būti naudojami kitiems tikslas. Nors jų jautrumas yra per menkas, fiksuoti buvusį užsikrėtimą jie būtų tinkami.
Šiuo metu kaip tik yra diskutuojama ir galvojama, kaip juos būtų geriau panaudoti. Kokybė pačių testų yra tinkama, tik reikia suprasti, kad pats jų panaudojimo tikslas turi būti labai protingai parinktas“, – paaiškino A.Veryga.
Vilniaus universiteto mokslininkai penktadienį pranešė, kad greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14–50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo PGR tyrimo atsakymo, todėl netinka koronaviruso diagnostikai.
Šio universiteto mokslininkai bei Santaros klinikų medikai vertino greitųjų testų patikimumą. Išbandžius trijų gamintojų serologinius testus, kuriais galima nustatyti IgM, IgG arba IgA antikūnus, minėtu laikotarpiu paimtuose kraujo mėginiuose IgG klasės antikūnai buvo aptinkami daugiau nei 90-yje procentų.
„Tai rodo, kad ūmios infekcijos diagnostikai serologiniai testai netinka. Jie gali būti tinkami vėlyvai arba buvusiai infekcijai patvirtinti“, – teigiama Vilniaus universiteto išplatintame pranešime.
Keis rekomendacijas dėl rizikos grupei priklausančių asmenų
Ministras tvirtino, kad jau yra svartoma, kaip pakeisti rekomendacijas dėl rizikos grupei priklausančių asmenų saugumo viešose vietose po to, kai kilo nepasitenkinimas vienai parduotuvei ant durų iškabinus informacinį plakatą su perspėjimu, jog draudžiama užeiti garbaus amžiaus asmenims.
„Taip, svarstoma ir ent neabejoju, kad jos bus keičiamos, nes tikrai labai keistas fenomenas, kai žmonės skaito tą patį žodį ir mato ten skirtingą reikšmę. Sudėtinga man lįsti į tuos lingvistinius ypatumus, bet tikrai sureaguosime“, – sakė A.Veryga.
„Tie siūlymai, rekomendacijos jokiais būdais nėra susijusios su kažkokia diskriminacija šitų žmonių ir nesukuria priemonių darbdaviams nepriimti jų į darbą ar dar kaip nors diskriminuoti. Tikrai pasistengsime, pagalvosime, kokios tai formuluotės galėtų būti. Tikiu, kad tai yra pavieniai atvejai, kurie sukėlė dideles diskusijas.
O kad mes norime apsaugoti šitą amžiaus grupę, tai turime labai aiškius argumentus, dėl ko taip norime padaryti. Tai yra mūsų pačių lietuviška statistika: patekus į ligoninę yra aišku, kada rizika auga labai reikšmingai ir su tuo susijusius ir tos rekomendacijos“, – svarstė ministras.
Pasakė, kodėl koronaviruso padėtis Latvijoje geresnė
Paklaustas, ar nemano, kad Lietuvoje karantino suvaržymai buvo pernelyg griežti, kai tuo tarpu Latvijoje jie buvo gerokai švelnesni, o ir susirgimų ten fiksuota mažiau, A.Veryga svarstė, jog virusas Latvijoje galėjo paplisti gerokai mažiau dėl kitokio vaikų atostogų grafiko.
„Aš jau esu minėjęs, kad visų šalių taikyta taktika ir strategija, valdant šitą viruso plitimą, tikrai bus ateityje labai rimtas studijų objektas mokslininkams, epidemiologams, kurie vertins, analizuos ir žiūrės, nes yra labai daug veiksnių, kurie gali tą situaciją iškraipyti, pakeisti ir daryti įtaką.
Mums irgi daug klausimų yra, kodėl šalia esančios šalys turi tokias skirtingas situacijas, ir vienas tokių praktinių pastebėjimų dėl tų pačių latvių, tai, kiek teko bendrauti su kolegomis, tai jų vaikų atostogos yra šiek tiek vėliau, negu pas mus.
O paprastai žmonės išvyksta slidinėti ir į kurortus, tai puikiai suprantame, kad liga nekilo pas mus, ji buvo atvežta, daugiausia – iš Šiaurės Italijos, kur paprastai ir vykstama slidinėti“, – atsakė ministras.
„Ir dar vienas dalykas, nepamirškime, kad latviams ir sienas uždarinėti nelabai reikėjo, kai visi aplinkui užsidarė“, – karantino suvaržymus Latvijoje vertino A.Veryga.
Sureagavo į žmonių skundus dėl neprieinamų sveikatos priežiūros paslaugų
Sveikatos apsaugos ministras, paklaustas, kaip vertina žmonių, dėl koronaviruso grėsmės negalinčių gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų gydymo įstaigose, skundus, tikino, kad ir anksčiau valstybinėse gydymo įtaigose eilės būdavo nemažos, o sveikatos priežiūros specialistai turi dirbti ypatingai užtikrindami pacientų saugumą.
„Iš tikrųjų blogai, jeigu žmonės negali patekti (į gydymo įstaigas, – aut. past.) ir gauti sveikatos priežiūros paslaugų. Tik tiek, kad aš noriu priminti, jog būtinosios paslaugos niekada nebuvo nustotos teikti, nes ten, kur negalima laukti, žmonės ir neturėtų laukti.
Jeigu yra planinė paslauga, tai ir anksčiau taip buvo, kad, jeigu žmogus nesutikdavo laukti planinės paslaugos, kurios tekdavo iš tiesų ilgai palaukt, kreipdavosi į privačias įstaigas. Matyt, tas mechanizmas veikia ir dabar.
Norėtųsi, kad viešasis sektorius patenkintų tokius poreikius, bet, supraskime, kad infekcija niekur nėra dingusi.
Viskas yra pačių pacientų labui, nes, jeigu to (saugumo užtikrinimo, – aut.past.) nebus padaryta, pacientai bus užkrėsti ir pikti dėl kitų priežasčių, kai tai sukels jiems kitas sveikatos pasekmes“, – kalbėjo jis.
Visoje Europoje mažėja COVID-19 atvejų
Kaip minėta, Europos ligų ir prevencijos kontrolės centro duomenimis, 29 šalyse stebima COVID-19 mažėjimo tendencija, vertinant pastarąsias dvi savaites. Tokia pati situacija yra ir Lietuvoje.
Vidutinis Europos Sąjungos (ES) Ekonominei erdvei priklausančių šalių ir Jungtinės Karalystės sergamumo rodiklis yra 68 proc. mažesnis nei piko metu.
Pikas ES buvo balandžio 9 dieną. Apie 35 proc. COVID-19 ligos atvejų buvo hospitalizuoti. Tarp jų 9 proc. buvo reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija ar kitos kvėpavimo priemonės. 21 proc. pacientų mirė.
Koronaviruso statistika: dažniau užsikrečia moterys
Lietuvoje koronaviruso (COVID-19) infekcija dažniau užsikrečia moterys, o daugiausia susirgimų fiksuojama 50-59 metų amžiaus grupėje. Tiesa, šiuo virusu dažniau nei moterys šalyje serga 30-39 metų amžiaus grupei priklausantys vyrai, rodo Registrų centro sudarytas žemėlapis.
Žemėlapio duomenimis, šalyje iš viso gauta 17 teigiamų COVID-19 tyrimų atsakymų vaikams iki 9 metų: sirgo arba vis dar serga 7 berniukai ir 10 mergaičių.
10-19 metų amžiaus tarpe iki šiol fiksuojami 38 užsikrėtusieji – koronavirusas nustatytas 18 vaikinų ir 20 merginų. COVID-19 iš viso užsikrėtę 205 asmenys, priklausantys 20–29 metų amžiaus grupei: sirgo arba vis dar serga 102 vyrai ir 103 moterys.
Vienintelėje amžiaus grupėje – 30–39 metų, fiksuojama daugiau vyrų užsikrėtimų. Iš viso šioje amžiaus grupėje nustatyti 198 užsikrėtusieji: 104 vyrai ir 94 moterys.
40–49 metų amžiaus grupėje koronavirusas nustatytas 258 asmenims – 105 vyrams ir 153 moterims. Didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų fiksuojamas 50–59 metų amžiaus grupei priklausantiems asmenims. Iš viso – 353 užsikrėtusieji: 118 vyrų ir 235 moterys.
Dar 232 užsikrėtusieji Lietuvoje yra 60–69-erių metų, – šie žmonės jau priklauso rizikos grupei. Tarp jų – 100 vyrų ir 132 moterys. 70–79 metų amžiaus grupei priklausančių asmenų susirgimų iki šiol fiksuota 133. Infekcija nustatyta 63 vyrams ir 70 moterų.
Nemaža dalis infekuotųjų priklauso ir itin didelei rizikos grupei priskiriamiems asmenims: 156 užsikrėtusieji yra 80-89 metų. Tarp jų – 43 vyrai ir 113 moterų.
