Iš pradžių skelbta, kad nė vieno COVID-19 atvejo neregistruota ir Zarasų savivaldybėje. Vis tik vėliau paaiškėjo, kad čia buvo vienas atvejis.
Kaimyninėse savivaldybės padėtis grėsminga
Nuostabą kelia tai, kad viena iš koronaviruso išvengusių Lietuvos savivaldybių yra kurortinė.
O ir kaimyninėse joms savivaldybėse COVID-19 atvejų buvo nustatyta ne taip ir mažai. Pvz., Šiauliuose, kurie ribojasi su Pakruojo rajono savivaldybe registruota 11 koronaviruso atvejų (tarp jų – ir pirmasis atvejis Lietuvoje), Joniškio rajone užsikrėtusių asmenų buvo 15.
Birštonas ribojasi su Alytaus rajono savivaldybe, kurioje registruoti 7 atvejai, Alytaus mieste – net 28. Ne taip toli ir Marijampolė, kurioje registruoti net 74 atvejai.
NVSC specialistė: „Paaiškinti sudėtinga“
Tikslaus atsakymo į tai, kodėl kai kuriuos Lietuvos miestus aplenkė koronavirusas, negalėjo pateikti net Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.
NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė sakė: „Paaiškinti sudėtinga. Tai gali nulemti daug aplinkybių. Galbūt tas pats gyventojų tankumas turi reikšmės.
Kitas klausimas, kiek ten buvo įvežtinių atvejų. Galbūt jų išvis nebuvo, dėl to liga neišplito? Juk patys koronaviruso atvejai Lietuvoje prasidėjo nuo įvežtinių atvejų.
Taip pat galbūt asmenys labai griežtai laikėsi ir karantino taisyklių, nevyko susitikti su artimaisiais kitose savivaldybėse ir būtent tai galėjo nulemti [koronaviruso neišplitimą]. Yra daug faktorių, kurie galėjo nulemti tokius dalykus“.
G.Megelinskienė patikslino, kad Zarasų savivaldybėje vis dėlto, priešingai nei ketvirtadienį ryte paskelbė premjero patarėjas Giedrius Surplys, vis tik buvo registruotas vienas COVID-19 ligos atvejis.
„Tiesiog, tai neatsispindėjo žemėlapyje. Tai galbūt buvo sisteminė klaida. Kalbėjome su kolegomis iš NVSC Utenos apskrityje. Jie patvirtino, kad Zarasų rajone tikrai yra patvirtintas atvejis ir asmuo sirgo. Bet Pakruojo ir Birštono rajonuose atvejų nebuvo“, – teigė G.Megelinskienė.
Merė: „Darėme tai su skaudančia širdimi“
Anot apie 4,5 tūkstančio gyventojų turinčio Birštono merės Nijolės Dirginčienės, išvengti koronaviruso padėjo tai, kad nuo pat pirmų karantino dienų savivaldybė ėmėsi visų įmanomų apsaugos priemonių, grįžusius iš svetur gyventojus kvietė izoliuotis, kad neperduotų užkrato, jeigu tokį turėtų, aplinkiniams.
Paskelbus karantiną, Birštone uždarytos sanatorijos, viešbučiai, SPA, aptverti sporto aikštynai, tokie turizmo traukos objektai, kaip mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, Kneipo sodas.
Užtikrinti tvarką Birštone padėjo ir čia budėjusi karo policija, taip pat buvo apribotas įvažiavimas į miestą.
„Tai darėme su skaudančia širdimi. Visada kviesdavome atvykti į Birštoną, o dabar teko kviesti nevažiuoti“, – prisiminė N.Dirginčienė.
Merė neslėpė, kad nerimo būta, ypač pirmąjį šiltąjį savaitgalį po karantino atlaisvinimo. Tada išgąsdino didelis atvykėlių antplūdis kurorte.
„Pamatę, koks antplūdis, net išsigandome, kad miestą teks uždaryti. Bet kitas savaitgalis nebebuvo toks šiltas, tai ir lankytojų tiek nebebuvo“, – prisiminė pašnekovė.
N.Dirginčienė negailėjo pagyrų ir miesto gyventojams, kurių vos ne ketvirtadalis yra 60 metų ir vyresni. Birštoniečiai drausmingai laikėsi karantino sąlygų, dėvėjo kaukes. Grįžusieji iš kitų šalių pavyzdingai karantinuodavosi dvi savaites.
„Savivaldybė pasirūpino didele informacijos sklaida apie koronavirusą per socialinius tinklus, kiekvienam gyventojui išplatino lankstinukus. Dezinfekavome viešąsias vietas ir kvietėme gyventojus drėgnai valyti laiptines“, – kokių ėmėsi saugumo priemonių vardijo merė.
Stebėjo kaimynus
Pakruojo rajone, turinčiame apie 20 tūkst. gyventojų, COVID-19 atvejų taip pat iki šiol neregistruota.
Saulius Margis, Pakruojo rajono meras tikino, kad to pavyko pasiekti drausmingai laikantis valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtų sprendimų ir karantino reikalavimų. Anot mero, gerai dirbo ir savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, greitai reaguodavusi į esamą situaciją.
„Daug lėmė ir žmonių sąmoningumas. Žmonės elgėsi saugiai, suprato grėsmę. Net ir atnaujinus sekmadienines pamaldas bažnyčioje žmonės į jas neskuba. Sekmadieniais susirenka vos po 15–20 žmonių“, – pastebėjo meras.
S.Margio nuomone, labai padėjo ir gyventojų sąmoningumas. Pakruojiškiai stebėjo, kaip grįžę iš užsienio kaimynai laikydavosi saviizoliacijos, o apie pastebėtus pažeidimus iškart informuodavo pareigūnus.
Įspėjo laikytis atstumų
Vos vienas koronaviruso atvejis registruotas kurortine teritorija pripažintoje Lietuvos-Latvijos pasienyje esančioje Zarasų rajono savivaldybėje, kurioje gyvena 6 tūkst. žmonių. Iš jų maždaug trečdalis pagal amžių priskiriami rizikos grupei.
Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas taip pat mano, kad COVID-19 plačiau nepasklido dėl laiku priimtų teisingų savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos sprendimo ir gyventojų sąmoningumo.
„Laiku uždaryta siena su Latvija ir gyventojų tankumas rajone irgi duoda pliusą“, – neabejojo meras.
Neseniai siena ties Zarasais su Latvija vėl buvo atidaryta. Atsivėrus sienai į Zarasus plūstelėjo kaimyninės šalies gyventojai.
Latvijoje karantino sąlygos buvo švelnesnės nei Lietuvoje ir latviams nebuvo privalu dėvėti apsauginių veido kaukių. Taigi, kaimyninės šalies gyventojai nebuvo pratę taip griežtai paisyti karantino, kaip Lietuvoje.
Tačiau zarasiškiai pas juos atvykusius latvius netruko pamokyti drausmės.
„Vakar, atsivėrus sienoms, buvau parduotuvėje ir mačiau, kaip mūsų gyventoja įspėjo atvykusius iš Latvijos, kad šie pasitrauktų į saugios zonos atstumą. Į pastabą buvo sureaguota supratingai“, – džiaugėsi N.Gusevas.
Meras sakė, kad ypač pagyvenę zarasiškiai, tarp kurių – ir jo paties tėvai, labai drausmingai dėvėjo kaukes, paisė atstumų. Niekur nebūdavo ir didelių žmonių sambūrių.
„Mūsų gyventojai laikosi saugios kaimynystės principo. Pastebėję, kad kas nors būriuojasi, informuodavo apie tai mane, savivaldybės administracijos vadovą ar pareigūnus.
Mes savo ruožtu sustiprinome Viešosios tvarkos skyrių, kuris stengėsi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų karantino reikalavimų“, – teigė meras.
