Ministrų kabinetas prieš porą savaičių patvirtino ilgalaikę koronaviruso suvaldymo strategiją. Viešojoje erdvėje ši strategija neretai kritikuojama dėl konkretumo trūkumo – gyventojai nežino ir nesupranta, kaip turės gyventi toliau ir kada galės sugrįžti į įprastą savo gyvenimo ritmą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius habil. dr. infektologas Alvydas Laiškonis patikino, kad elgesio gairės yra būtinos. Vis tik, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės, situaciją prognozuoti sunku, nes virusas yra naujas ir nepažintas.

Daugiau aiškumo suteikti neįmanoma?

„Mes tikrai per tą laiką (karantino mėnesius – aut.past.) išmokome labai daug, išmokome, kaip save apsaugoti, tačiau turime neužmiršti, kad mes dar gyvensime kurį laiką kartu su virusu ir tas yra labai svarbu. Todėl mes turėtume toliau turėti gaires, kaip mums reikėtų elgtis“, – tikino profesorius A.Laiškonis.

Pasak jo, „Lietuva tikrai gana gražiai, nepaisant klaidų ir nesusipratimų, šiuo metu laikosi“.

NVSC epidemiologė atkreipė dėmesį, kad aiškumas tam tikrais atvejais yra neįmanomas, nes pats virusas yra menkai pažintas ir visiškai naujas.

„Būtų labai lengva pasakyti, kad dabartiniu metu turime tam tikrą situaciją, nes mes joje gyvename – kiekvieną dieną sekami rodikliai. Šita situacija yra tik nuo vasario mėnesio. Jeigu spręsti į priekį, kokia situacija bus, sakykime, vasaros laike, kokia situacija bus rudens laike, reikėtų turėtų eilės metų – retrospektyvoje trijų-penkių metų – tam tikrus rodiklius ir iš jų būtų galima paimti duomenis ir prognozuoti.

Dabartiniu metu tai yra naujas virusas ir mes jokios istorijos šio viruso savybių, koks bus sergamumas, koks bus užkrečiamumas ir visi kiti duomenys, nežinome ir ne tik kad mes, bet visas pasaulis nežino“, – kalbėjo D.Razmuvienė.

„Tik mūsų elgesys gali tą virusą stabdyti. Ką dabar parodė ne tik Lietuvos patirtis, įvedus karantiną, bet ir kitų šalių patirtis“, – pridėjo ji.

Kritikuoja testavimo kvotas

Pirmadienį buvo paskelbta, kad įvedamos testavimo kvotos, mobiliesiems punktams suteikiant tam tikrą iš anksto nustatytą testų skaičių ir numatant prioritetinę testavimo tvarką. Tai, LSMU profesoriaus teigimu, yra keistas žingsnis.

„Keistai nuskambėjo, kad numatomos testavimo kvotos, kurios dabar yra vedamos, kažkaip visiškai nesiderina su mūsų karantino susilpninimu, nes jeigu mes pradėsime mažiau testuoti, tai mūsų skaičiai mažės ir mes turėsim menamą vaizdą. <..> Reikia neužmiršti, kad yra besimptomės formos. Manau, kad testavimo apribojimas yra netikslingas“, – savo poziciją išsakė jis.

D.Razmuvienė paaiškino, kad testai ribojami tam, jog „nebūtų perkrauti mobilūs punktai, nebūtų perkrautos laboratorijos“.

„Yra tam tikros žmonių grupės prioritetinės, kurios privalo būti tiriamos. <..> Yra ribojamas tam tikras skaičius ne dėl to, kad nenorima žinoti, kokia situacija, tiesiog, kad neprapultų ėminiai“, – teigė D.Razmuvienė

Ji taip pat paminėjo pavyzdį, kad praėjusią savaitę mobilius punktus užplūdo ikimokyklinio ugdymo darbuotojai.

Rizikos grupės jaučiasi diskriminuojamos

Profesorius A.Laiškonis atkreipė dėmesį, kad rizikos grupei dėl amžiaus priskiriami žmonės išgyvena savotišką psichologinį karantiną, kuris juos veikia neigiamai.

„Atsiranda tokia grupė žmonių, kurie prieš trisdešimt metų stovėjo Baltijos kelyje, jie dabar virsta nepageidaujamais. Gal reikėtų sumažinti šitą visą spaudimą. Negalima tos grupės išeliminuoti – tai labai sunkiai veikia psichologiškai“, – sakė profesorius.

Tuo tarpu D.Razmuvienė pabrėžė, kad vis tik įspėjimas šiai visuomenės būklei yra būtinas, nes tik taip įmanoma ją apsaugoti.

„Ši grupė pagal amžių, jie yra labiau paveikūs bet kokiai infekcijai. Tą patį galima pasakyti kitais žodžiais, kitais epitetais, žmogaus neįžeidžiant. Vėlgi, kai mes labai pradedame akcentuoti žmogaus teises, pamirštame, kad yra infekcijos grėsmė. Jei mes tų žmonių neįspėsime, mes jų neapsaugosime“, – patikino epidemiologė.