Su koronavirusu kovojantys medikai sulaukė begalės padėkų, tačiau žadėti priedai tarsi pasiklydo migloje. Kai kurie sulaukia papildomo užmokesčio vienoje eilutėje, tačiau dingsta ar sumažėja sumos kitose.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė teigė, kad sumaištis dėl šios situacijos – didelė, nes taip ir lieka neaišku, kaip paskaičiuoti, kam skirti priedus ir kokio dydžio jie turėtų būti.

„To aiškumo ir nėra. Kam ir kiek skirti priedo – priklauso nuo vidinės įstaigos tvarkos. Viduje skirstoma, kuris darbuotojas nusipelnė 100 procentų priedo, kuris – 80 proc. Bet dar nėra labai aiški tvarka. Nėra dar pervestas žadėtas finansavimas. Gegužės mėnesio pradžioje nebuvo aišku, kiek finansų skirti darbuotojams, kurie dirbo COVID-19 sąlygomis“, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė Ž.Gudlevičienė.

Medikams priedus Vyriausybė pažadėjo prieš daugiau nei mėnesį, tačiau net ir algalapiuose priedus pamatę gydytojai nepuola iškart džiaugtis.

„Mes iš darbuotojų girdime, kad priedai yra gauti darbo užmokesčio lapeliuose, bet nėra aišku, kas juose parašyta. Lyg ir kažkoks priedas išskirtas, bet dingo prieš tai buvę priedai. Darbo užmokestis susideda iš pastovosios ir kintamosios dalies. Kažkokio aiškaus parašymo, kad tai – priedas už darbą COVID-19 sąlygomis, darbuotojai nematė. Kažkokie priedai yra, bet jie neatitinka kai kurių įstaigų žadėto darbo užmokesčio padidinimo. Sumaištis – didelė. Buvo žadėta išmokėti priedus visam 100 procentų medikų, kurie dirbo koronaviruso sąlygomis. Galiu pasakyti, kad to padaryta nebuvo“, – pabrėžė Ž.Gudlevičienė.

Įspėja dėl apsaugos priemonių

Kylant vis daugiau klausimų dėl priedų medikai vėl ima nerimauti dėl medicininių apsaugos priemonių. Jau pranešta, kad nors valstybė yra sukaupusi pakankamą rezervą, šį reikia saugoti išskirtiniams atvejams, o gydymo įstaigos turėtų pačios pasirūpinti pirkimais.

Pasak Ž.Gudlevičienės, šis sprendimas – „ydingas“, nes sveikatos priežiūros įstaigos turi skelbti viešuosius konkursus.

„Kaip įstaigai nusipirkti priemones, kai jų reikia jau nuo pirmadienio? Viešieji pirkimai per 1-2 savaites neįvyksta. Matome problemą, kad vėl trūks apsaugos priemonių, nes į darbą ateis didesnė dalis darbuotojų. Be to, tų lėšų įstaigose planuota nebuvo. Iš kur jų paimti? Atsisakyti suplanuotų priemonių? Situacija – labai neaiški. Neaišku, kaip greitai ir iš kokių lėšų nusipirkti priemonių?“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.

Po reikalavimo keliose įstaigose dirbantiems medikams įvesti ciklus – pasimetimas

Vis daugiau gydymo įstaigų atnaujinant platesnę veiklą medikai susiduria su nauja iškilusia bėda. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai, jeigu jie dirba ne vienoje įstaigoje, dirbti gali pagal ciklus. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas raštas sukėlė nemenką chaosą.

Vėliau SAM skelbė, kad tai – rekomendacija.

„Po gegužės 11 dieną priimto sprendimo nebuvo aišku, kad tai rekomendacija. Tai – įsakymas ir įsakymo pakeitimas. Jeigu kiekvieną įsakymą traktuotume, kaip rekomendaciją, kyla klausimas, ar kitų įsakymų galima nevykdyti. Pasimetimas buvo didžiulis. Kalbant tiek su medikais, tiek įstaigų vadovais, niekas nežinojo, kaip taip greitai, nuo pirmadienio, užtikrinti, kad darbuotojas visą ciklą išdirbtų vienoje įstaigoje, o tada – kitoje. Nebuvo aišku nei kas tas ciklas, nei kokia trukmė, nei kas kiek laiko jis gali kartotis“, – apie kilusią sumaištį sakė Ž.Gudlevičienė.

Pasak jos, medikai nesiruošia laikytis rekomendacijos, nes suderinti dviejų įstaigų darbo laiką ciklais – pernelyg sudėtinga.

„Ketvirtadienio vakarą ministras paskelbė įsakymo pakeitimą. Formuluotė jau sušvelninta, atsiranda žodžiai „ar“, „arba“. Toliau formuluojama, kad atsakomybė tenka įstaigų vadovams. Dabar atsakomybė perkeliama kažkam, o medikai, neabejotinai, turės dirbti ir vienoje, ir kitoje įstaigoje, priklausomai nuo to, kiek turi darbo sutarčių. Jau girdėjome, kad buvo grasinimų iš darbdavių – esą neleidžiama darbuotojui keliauti į kitą įstaigą, arba, kad bus rašomos pravaikštos kitoje gydymo įstaigoje. Juk darbai nebuvo suplanuoti, kad vienoje įstaigoje padirbtų 2-3 savaites, o tada keliautų į kitą. Juk kasdien ar keletą kartų per savaitę dedamas grafikas. Kilo keblumų, kaip perdaryti darbo grafiką“, – pasakojo ji.

Pasak Ž.Gudlevičienės, vienas geriausių pavyzdžių, kodėl darbas ciklais taptų tikru galvos skausmu – akušerių-ginekologų darbas. „Juk reikia kas tam tikrą laiką apžiūrėti nėščias moteris. Negali nustumti jų visų į vieną savaitę ir pasiūlyti susiplanuoti nėštumą taip, kad pataikytų į tą savaitę, kuomet atvyksta medikas“, – pasakojo ji.