Nepaisant to, kol kas Lietuvoje karantinas tebetęsiamas, o visuomenė turi ir toliau paisyti tam tikrų apsaugos priemonių, pvz., uždarose erdvėse nešioti kaukes.
Kodėl šių priemonių vis dar reikia, paaiškino Biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras Virginijus Šikšnys.
Anot V.Šikšnio, mokslo požiūriu šie virusai ir pandemija yra priminimas, kad esame gamtos dalis, ką truputį esame ir primiršę.
„Kadangi esame gamtos dalis, mums tebegalioja tie patys gamtos dėsniai. Gyvosios gamtos formos yra labai įvairios, bet jų tikslas yra vienas – išgyventi, o tai reiškia – padauginti savo genus.
Virusai yra viena iš gamtos įvairovės formų ir jie yra parazitiniai organizmai, kurie gali išgyventi tik patekę į kito organizmą, nes gali savo genus padauginti tik patekę į kitas ląsteles.
Bakterijų virusai puola bakterijas, gyvūnų virusai puola gyvūnus. Jie veikia panašiai, kaip teroristai, kurie, pavyzdžiui, užgrobia lėktuvą ir panaudoja savo tikslams“, – vaizdžiai paaiškino profesorius.
Mokslininkas pastebėjo: virusų yra įvairių ir jų išgyvenimo strategijos įvairios. Dažnai tikimybė pasidauginti jiems išauga, išplėtus šeimininkų ratą.
„Koronavirusų, kurie sukelia tokias ligas, kaip SARS, MERS, taip pat ir COVID-19, apie kurią mes šiandien tiek daug kalbame, šeimininkas iš tikrųjų yra šikšnosparnis.
Bet kyla klausimas, kodėl jie mus žudo, o šikšnosparnių – ne. Taip yra todėl, kad šikšnosparnių imuninė sistema yra pasikeitusi – jų ląstelėse pastoviai yra didelė koncentracija interferono, kuris yra atsakas į virusų infekciją, sukelia uždegimą ir tas citokinų audras, kurios dažnai nužudo žmones, kai juos užpuola virusai“, – kalbėjo mokslininkas.
Į tai, kodėl šikšnosparnių imuninė sistema ir jų atsakas pasikeitė, pasak V.Šikšnio, atsakymas yra gan paprastas – šikšnosparnis turi kovoti su nuolatiniu uždegimu, atsirandančiu dėl to, kad šikšnosparnis yra vienintelis skraidantis žinduolis, o skraidymas reikalauja labai daug energijos. Dėl susidaro daug laisvųjų radikalų, kurie sukelia DNR pažaidas, dėl ko šikšnosparnių organizme kyla uždegimą. Kad to uždegimo nebūtų, šikšnosparnių imuninė sistema evoliucijos eigoje pakito taip, kad nesukelia tokio stipraus imuninio atsako, ir tokio uždegimo, citokinų audrų.
„Tokiu būdu koronavirusai, patekę į šikšnosparnių organizmą, surado idealią sistemą, galima sakyti – gyvą laboratoriją, kur jie sukelia chronišką infekciją, leidžia jiems keistis, bet jų neužmuša.
Vienas toks koronavirusas, peršokęs į žmogų iš šikšnosparnio ir sukėlė COVID-19 infekciją, nes žmonių imuninė sistema yra kitokia, negu šikšnosparnių.
Kodėl paplito būtent COVID-19? Todėl, kad jis labai gerai limpa savo receptoriais žmogaus ląstelėse ir efektyviai užkrečia žmones. O tokias savybes jis įgijo būtent šikšnosparnių kūne.
Globaliu požiūriu mūsų susidūrimas su COVID-19 išsivystė į pandemiją, kuri turi labai daug pasekmių tiek sveikatai, tiek ekonomikai. Bet mokslo požiūriu čia nėra nieko naujo ir ateityje mūsų laukia nauji susidūrimai su naujais virusais, naujos epidemijos.
Susidūrimas su koronavirusu, kuris sukėlė su COVID-19 yra tas mūsų mūšio laukas, kuriame turime išmokti pamokas, kurios kainuoja ir kainavo labai brangiai, kad kitą kartą būtume geriau pasiruošę.
Ir, kol nėra vakcinos arba dauguma iš mūsų nepersirgo ir neįgijo imunineto, vienintelė priemonė apsisaugoti nuo virusų – laikytis socialinių atstumų, vengti žmonių susibūrimo vietų ir laikytis elementarių higienos reikalavimų.
Tai svarbiausia galvojant ne tik apie save, bet ir apie kitą žmogų – galbūt tu persirgsi lengvai, bet „padovanosi“ tą virusą kitam žmogui, kuriam tai yra gyvybės klausimas ir turbūt nė vienas mūsų nenorime susidurti su tuo hamletišku klausimu „būti ar nebūti?“ anksčiau laiko.
Todėl ir kaukės, kurių daugelis mūsų taip nemėgstame, po kurio laiko taps įprasta socialine norma, kaip tai yra Japonijoje, kur nieko, išskyrus atvykėlius, seniai nebestebina“, – sakė mokslininkas.
Profesorius sakė, kad yra du keliai, kaip galime išvengti viruso infekcijos: vienas – vakcinos, kurios padėtų pažaboti šitą viruso infekciją.
„Kitas kelias yra bandyti įgyti natūralią apsaugą, bet, ar tai bus ilgalaikis imunitetas, ar, kaip gripo atveju, virusas keisis ir mums reikės įgyti vėl naują imunitetą prieš virusą – tą dar turime sužinoti“, – kalbėjo V.Šikšnys.
Į klausimą, kodėl būtent vyresnio amžiaus žmonės turi labiausiai saugotis viruso, profesorius atsakė, kad taip yra, nes dažniausiai vyresnių žmonių imuninė sistema yra šiek tiek nusilpusi, neretai dėl turimų kitų pašalinių ligų, o virusas kaip tik ir atranda tas silpnąsias vietas.
