Lietuvos gyventojų sergamumo COVID-19 liga rodikliai yra vieni iš geresnių Europoje. Vis tik vienos visuomenės grupės infekuotumas specialistams kelia ypač didelį nerimą. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojų sergamumo rodikliai yra geri: 100 tūkstančių gyventojų sergamumo rodiklis nesiekia 54, kai, pvz., Liuksemburge, Ispanijoje ar Islandijoje šis rodiklis viršija 400–600.

Išsiskiria trys apskritys

Per pastarąsias dvi savaites naujų registruojamų atvejų skaičius, atmetus židinius, vis mažėja.

„Židiniai yra pakankamai gerai lokalizuoti ir didelės rizikos Lietuvos populiacijai nesudaro. Atmetus tai, matote po keletą atvejų, nesusijusių su židiniais“, – kalbėjo R.Lingienė.

Didžiausi sergamumo rodikliai šiuo metu stebimi Klaipėdos, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse. Klaipėdoje 10 tūkstančių gyventojų tenka 12,69, Vilniuje – 8,25, Marijampolėje – 7,2 sergančiojo. Absoliučiais skaičiais vertinant, daugiausia serga Vilniaus apskrities gyventojų. Bet, anot R.Lingienės, į absoliučius skaičius žiūrėti šiuo atveju nereikėtų.

Daugiau serga moterų

Didžiausias sergamumo rodiklis registruojamas vyresnių nei 80 metų asmenų amžiaus grupėje, bet ji yra viena negausiausių. Absoliučiais skaičiais, kaip ir Europoje, Lietuvoje daugiausia serga 25–49 m. amžiaus asmenų.

Iki 4 metų amžiaus vaikų serga 11, nuo 5 iki 14 m. serga 14 asmenų.

Pagal lytį Lietuvoje dažniau serga moterys – 5,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Vyrų sergamumas sudaro 4,69 atvejo. Tai, anot R.Lingienės, atitinka ir Europos skaičius, kur moterų serga daugiau.

Nuo COVID-19 ligos Lietuvoje mirė irgi daugiau moterų. Iš 54 Lietuvoje mirusiųjų nuo koronaviruso asmenų 33 yra moterys, 21 vyras. Šeši asmenys mirė jaunesni nei 65 metų amžiaus.

Nerimą kelia tai, kad apie 20 proc. sergančiųjų yra sveikatos priežiūros specialistai.

Įvežtinių atvejų daugiausia Kauno apskrityje

Apie 20 proc. visų atvejų sudaro įvežtiniai atvejai. Iš viso jų yra 303. Kauno apskrityje net 50 proc. yra įvežtiniai atvejai.

„Jeigu atmesime nedidelį protrūkį Kauno apskrityje, matosi, kad vietinis plitimas šioje apskrityje yra labai žemas“, – paaiškino R.Lingienė.

Taip pat gana didelis įvežtinių atvejų procentas, nors ir nesiekia 40 proc., yra Utenos ir Šiaulių apskrityse.