Lietuvoje per parą patvirtinti šeši nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1511. Šiuo metu koronavirusu vis dar serga 517 žmonių, o 934 laikomi pasveikusiais. Nuo koronaviruso mirė 54 žmonės, šeši koronavirusu užsikrėtę žmonės mirė dėl kitų priežasčių. Šalies laboratorijose per parą ištirta 7989 ėminiai, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 208 tūkst. 253.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu hospitalizuoti 83 asmenys, iš jų 9 pacientai yra gydomi Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, dirbtinė plaučių ventiliacija reikalinga 4 asmenims, su deguonies kaukėmis gydomi 26 asmenys.

Koronavirusu Lietuvoje daugiau serga moterys (10-čiai tūkstančių atvejų tenka 5,67 sergančių moterų ir 4,69 vyrų). Tarp moterų fiksuojamas ir didesnis mirčių nuo COVID-19 rodiklis: iki šiol šalyje mirė 33 moterys ir 21 vyras. Jaunesnių nei 60 metų amžiaus mirčių fiksuojamos šešios.

NVSC duomenimis, koronavirusas diagnozuotas 26 vaikams: 11-ai – iki ketverių metų, dar 15-ai – nuo 5 iki 14 metų. Beje, Lietuvoje koronavirusu sirgo ar vis dar serga apie 20 proc. sveikatos priežiūros specialistų, kai tuo tarpu Kinijoje šis rodiklis siekia vos 3,8 proc. 

Kur fiksuojami naujausi atvejai?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, pristatydama naujai nustatytus COVID-19 atvejus sakė, kad trečiadienį jų buvo 6. Po tris naujus atvejus nustatyta Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. 

Klaipėdos apskrityje nustatytas vienas vietinis atvejis, kitas atvejis yra susijęs su Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine – susirgo šios ligoninės darbuotojo šeimos narys. Trečiojo atvejo tyrimą užsakė Lietuvos kariuomenė. Kol kas tikslesnės informacijos apie jį nėra.

Vilniaus apskrityje koronavirusas nustatytas iš židiniu tebesančios Vilniaus klinikinės ligoninės išrašytam pacientui, UAB „Affidea“ darbuotojui. Dar vienas atvejis, pirminiais duomenimis, nesusijęs su jokiais protrūkiais židiniuose.

Gavo nerimą keliančios anoniminės informacijos

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje šiuo metu patvirtinti 26 atvejai: 15-ai Vidaus ligų arba Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus pacientų bei vienuolikai darbuotojų, iš kurių 8 dirba Vidaus ligų, trys – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

„Tai yra didžiausias sveikatos priežiūros įstaigose židinys Lietuvoje“, – neabejojo R.Lingienė.

Trečiadienį patvirtintas atvejis vienam buvusiam ligoninės pacientui, dar apie vieną atvejį informacija gauta tik šį ketvirtadienį. „Epidemiologai išsiaiškino, kad net šešių išrašytų asmenų artimiesiems buvo patvirtinta COVID-19 liga. Taigi židinys plinta toliau“, – apgailestavo R.Lingienė.

Šiuo metu čia tęsiamas epidemiologinis tyrimas, atvejų ištyrimas ir išsamesnis bei platesnis NVSC saugos kontrolinis patikrinimas.

„Tiek NVSC, tiek SAM gauname anoniminę informaciją iš pačių darbuotojų, kad šioje įstaigoje nėra tinkamai laikomasi infekcijų kontrolės priemonių iš esmės, ne tik šiuose skyriuose“, – teigė R.Lingienė.

Sąsajos su ta pačia ligonine

Su Vilniaus miesto klinikine ligonine gali būti susijęs ir UAB „Affidea“ darbuotojo užsikrėtimas COVID-19 liga, mat abi įstaigos veikia tame pačiame pastate.

Kalbėdama apie įstaigos „Vilniaus viešasis transportas“ 53-iojo maršrutinio autobuso vairuotoją, kuriam šią savaitę patvirtinta COVID-19 liga, R.Lingienė sakė, kad paaiškėjo, jog koronavirusas patvirtintas ir šio darbuotojo artimam asmeniui, dirbančiam toje pačioje liūdnai pagarsėjusioje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

„Išaiškinti reikšmingą sąlytį su „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotoju turėję asmenys: vienas darbe ir 4 namuose – visi jie yra izoliuoti. Labai noriu pabrėžti, kad rizika keleiviams, atsižvelgiant į reikalavimus Vilniaus miesto viešajame transporte, įvertinama kaip ypač maža ir nerimo nekelia“, – nuramino R.Lingienė.

Naujosios Vilnios Pergalės gatvės bendrabutyje, kuriame nustatyti 2 koronaviruso atvejai, kaip paaiškėjo, irgi gyvena Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotoja. Ji šiuo metu neserga, bet, kadangi gyvena šiame name, darbuotoja kurį laiką į darbą neis.

Dar vienas įvežtinis atvejis

Nors teigta, kad Kaune antradienį patvirtintas atvejis, pirminiais duomenimis, nebuvo susijęs nei su židiniais, nei su kelionėmis, ketvirtadienį vis tik paaiškėjo, kad tai yra dar vienas įvežtinis atvejis.

„Tai susiję su trijų asmenų kelione iš Švedijos į Ventspilį ir nuosavu automobiliu tolimesnį vykimą į Kauną. Iš tų trijų važiavusių asmenų vienas susijęs su atveju Klaipėdoje, apie jį kalbėjau anksčiau, tiesiog nebuvo aiškios sąsajos“, – patikslino R.Lingienė.

Lietuvoje iš viso yra fiksuojami 303 įvežtiniai koronaviruso atvejai – apie penktadalis visų nustatytų COVID-19 atvejų. Didžiausias įvežtinių atvejų santykis yra būtent Kauno apskrityje, čia jų – apie pusė.

Prisiminė buvusius didžiausius židinius

R.Lingienė pasidžiaugė, kad buvę nemaži židiniai Marijampolės ligoninėje, „Klaipėdos hospise“, Ukmergėje jau yra prigesę.

„Vien tai, kad aš, kiekvieną dieną pristatydama epidemiologinę situaciją ir naujus atvejus, nebeminiu šių įstaigų, reiškia, kad situacija gerėja.

Nesu tikra, ar visose šiose įstaigose praėjo 14 dienų nuo paskutinio naujojo atvejo registravimo, bet žinome, kad „Klaipėdos hospise“ didžioji dalis pacientų yra pasveikusių nuo COVID-19 ligos, Ukmergės ligoninė irgi jau atnaujino veiklą.

Apie Marijampolės ligoninę negaliu pasakyti, ar ji atnaujino pilnu pajėgumu veiklą.

Daugiau problemų ir, ko gero, neužgesęs židinys yra Marijampolės Pirminio sveikatos priežiūros centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje“, – pastebėjo R.Lingienė.

Svarbūs pokyčiai oro uoste

R.Lingienė pasakojo, kad trečiadienį, atnaujinus skrydžius, NVSC specialistai ir virš 10 Lietuvos kariuomenės savanorių pasitiko orlaivį iš Frankfurto (Vokietija), kuriuo atvyko 160 keleivių.

„Nauja buvo tai, kad pasimokėme iš tam tikrų nesklandumų, kurie įvyko lėktuvams dar skrendant į Lietuvą prieš nutraukiant skrydžius dėl susidariusių eilių. Vakar įvyko elektroninės registravimo sistemos išbandymas. Rezultatai nuteikia optimistiškai. Keliolika keleivių spėjo užsiregistruoti prieš skrydį, dar būdami Frankfurte, kiti gi registravosi atvykę, belaukdami bagažo.

Iš viso iš 160 keleivių 101 užpildė anketą, nors tai nebuvo iškomunikuota. Kiti keleiviai galėjo pildyti popierines anketas. Jos išliks ir ateityje“, – žadėjo R.Lingienė, patikslinusi, kad keleivių elektroninė anketa patalpinta NVSC svetainėje.

Pateikus informaciją, sugeneruojamas brūkšninis kodas, kurį, keleivius pasitikusiems specialistams, lieka tik nuskenuoti. Į Lietuvą iš Frankfurto trečiadienį atvykę asmenys informuoti apie prievolę per 24 val. registruotis mobiliajame punkte.

Jų registravimą bus galima sekti informacinėje sistemoje, taip išvengiant tepinėlių ėmimo oro uoste, kur sąlygos sudėtingos ir susidaro didelės eilės. „Jeigu asmuo nesiregistruotų, iš karto matytume atskiras atžymas ir apie tai informacija būtų perduota teisėsaugos pareigūnams“, – įspėjo R.Lingienė.

Atlikus oro uoste keleivių iš Frankfurto apklausą dėl COVID-19 simptomų ir pamatavus temperatūrą, trys asmenys greitosios medicinos pagalbos automobiliais iškart išvežti į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą. Kol kas informacijos apie juos nėra.

A.Veryga paaiškino, kodėl yra tiek norinčiųjų išsitirti

Savo ruožtu Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga sureagavo į ketvirtadienį pateiktą informaciją, kad koronaviruso karštoji linija pastarosiomis dienomis sulaukia rekordinio skaičiaus skambučių.

Anot to, taip įvyko, nes kitą savaitę į darbus grįžtantys ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai, jų vadovai bei dalis savivaldybių ne taip suprato ministerijos rekomendacijas dėl jų tikrinimosi.

„Pagrindiniai skambinantieji buvo vis tik ikimokyklinių įstaigų darbuotojai, kuriems buvo išsakyta rekomendacija tirtis profilaktiškai ir, matyt, dalis savivaldybių tai suprato ne kaip rekomendaciją, o kaip prievolę“, – tikino A.Veryga.

„Gavome tokių ženklų, kad net buvo darbuotojams pasakyta, jog bus neleista ateiti į darbą, jeigu jie nebus išsityrę mobiliuosiuose punktuose. Tai yra klaidinga nuostata ir tikrai nereikia reikalauti visus išsitirti“, – akcentavo ministras.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat pabrėžė, kad visus norinčiuosius ištirti net ir nebūtų galimybių, be to, tai esą nėra reikalinga:

„Tokios galimybės visus masiškai ištirti net ir nėra, o ir nėra tokio reikalo. Būkime sąmoningi, nesivadovaukime baimėmis. Suprantame kad yra tų baimių, grįžtant į darbą, bet saugo ne testas, o kitos priemonės, kaip distancijos laikymasis ir kitos rekomendacijos, kurios buvo pateiktos.“

Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys pranešė, kad dėl rekordinio skaičiaus skambintojų darosi sunku su karštąja linija susisiekti užkrato simptomus jaučiantiems asmenims. Telefonu 1808 pastaruoju metu per dieną sulaukiama 16-18 tūkst. skambučių, prašant registruoti tyrimams.

Sveikatos apsaugos ministras priminė, kad, nors nuo ketvirtadienio kaukių dėvėjimas viešose vietose nebėra privalomas, rekomendacija išlieka: „Vis tik jas ir toliau rekomenduojama dėvėti, o ten, kur žmonės būriuojasi, lankosi ekskursijose ar uždarose erdvėse – kaukių dėvėjimo prievolė išlieka.“