Lietuvoje per parą patvirtinus šešis naujus koronaviruso atvejus bendras jų skaičius šalyje pasiekė 1491. Iš nustatytų atvejų tebeserga 587 žmonės, pasveiko – 850. Nuo koronaviruso mirė 50 žmonių, dar keturi užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių. Šalies laboratorijose per parą ištirta 5821 ėminių, bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 192 tūkst. 386.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pranešė, kad dėl COVID-19 šiuo metu ligoninėje gydomi 105 asmenys, iš jų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje guli 12 pacientų, deguonies terapija taikoma 41, ventiliuojami 5 asmenys.

R.Lingienė sakė, kad ką tik gavo apie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus paciento mirtį. „Oficialios informacijos iš Vilniaus klinikinės ligoninės nesame gavę“, – patikslino R.Lingienė.

Taip pat iš tos pačios ligoninės gautas pranešimas apie dar dviejų iš Antavilių pensionato atvežtų pacientų mirtis. Tikslesnės informacijos kol kas taip pat nėra.

„2 valandų laikotarpyje po asmenų mirties asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją žodžiu, o per 12 val. – raštu“, – paaiškino R.Lingienė.

Dar vienas įvežtinis atvejis Klaipėdoje

Taip pat R.Lingienė pranešė apie dar vieną įvežtinį COVID-19 atvejį Klaipėdos apskrityje.

„Asmuo sekmadienį grįžo į Lietuvą. Prieš tai apie 2–3 mėnesius plaukiojo kruiziniame laive. Susirgęs asmuo nurodė, kad kruizinis laivas keleivių neturėjo. Plaukiojo tik su įgulos nariais, nes jam nebuvo leidžiama prisišvartuoti uostuose.

Gegužės 7 dieną šis asmuo išlipo iš laivo Barbadose ir su visa kita įgula skrido į Londoną. Iš Londono gegužės 10 dieną atskrido į Taliną, iš Talino maršrutiniu taksi grįžo į Klaipėdą“, – pasakojo NVSC specialistė.

Asmeniui mėginėliai PGR tyrimui atlikti paimti mobiliam punkte. Simptomų šis asmuo neturėjo. Šiuo metu aiškinamasi, kas su juo turėjo sąlytį kruizinės laivybos kompanijoje, su kuria plaukiojo.

Nerimą kelia įvežtiniai atvejai

R.Lingienė pastebėjo, kad įvežtiniai atvejai, apie kuriuos paskelbiama antrą dieną iš eilės, pasidarė labai aktuali tema. Juolab, kad dabar po truputį švelnėjant karantinui atsiveria Lietuvos sienos.

Iš viso Lietuvoje, anot specialistės, iki gegužės 10 dienos registruoti 303 įvežtiniai atvejai. Tai yra apie 20 proc. visų registruotų COVID-19 infekcijos atvejų šalyje.

Daugiausia infekuotų asmenų š Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės. Jų buvo 105. Gegužės 9 d. duomenimis, šioje šalyje buvo per 211 tūkst. koronaviruso atvejų.

9 atvejai NVSC buvo nustatyti jau oro uostuose, vykdomos karantinės kontrolės metu. Infekuotieji pervežti tiesiai į infekcinių ligų centrus Vilniuje ir Kauno klinikinėje ligoninėje.

Pastaruosius atvejus R.Lingienė įvardijo, kaip sėkmės, nes infekcijos Lietuvoje šie asmenys nepaskleidė. Įdomu tai, kad net pusė Kauno apskrityje patvirtintų atvejų yra įvežtiniai.

Daugiausia čia atvyko infekuoti asmenys iš Jungtinės Karalystės (JK), JAV, Austrijos, Italijos. Šiaulių ir Utenos apskrityse įvežtiniai atvejai sudaro apie 40 proc.

R.Lingienė, pristačiusi įvežtinius atvejus, pastebėjo: „Kiti 40 proc. atvejų Lietuvoje susiję su protrūkiais, o tik 40 proc. yra vietinis plitimas. Tai galėtų iliustruoti priežastį, kodėl karantinas švelninamas, nes 40 proc. vietinio plitimo yra tikrai nedaug.

Dabar didžiulį dėmesį reikia telkti sienų apsaugai, medicininei-karantininei sienų kontrolei, atlaisvinus judėjimą per sienas. Tai akivaizdžiai rodo 20 proc. įvežtinių atvejų“.

Kodėl ligoninėje kilo „gaisras“?

NVSC Vilniaus departamento direktorei R.Lingienei neramu ir dėl situacijos Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurioje įsiplieskusį židinį ji pavadino „gaisru“. Primename, kad dar oficialiais nepatvirtintais antradienio duomenimis, čia mirė 3 asmenys.

„Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje situacija yra sudėtinga. Šiuo metu turime 21 atvejį: 9 sergantys yra personalo nariai ir 12 pacientų. Iš turimų duomenų matosi, kad infekcija palietė Vidaus ligų ir Reanimacijos skyrius“, – komentavo R.Lingienė.

Visi minėtosios ligoninės pacientai, kuriems nustatytas teigiamas COVID-19 rezultatas, perkelti į Santaros klinikas, o sąlytį turėję ir sergantys darbuotojai nušalinti nuo darbo ir izoliuoti. „Aiškūs židiniai trijose šios ligoninės palatose. Šios ligoninės palatos, bent jau tos, kuriose registruoti atvejai, yra didelės – penkiavietės ir buvo pilnos pacientų“, – pastebėjo ji.

Pasak R.Lingienės, ligoninėje pirmi epidemiologų veiksmai sutelkti „gaisro“ gesinimui: visi didelės rizikos sąlytį turėję asmenys nedelsiant izoliuoti po vieną, nurodyta, kokiuose skyriuose naujų pacientų neguldyti ir liepta atlikti patalpų dezinfekciją.

Taip pat uždraustas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės ligonių ir vaikų iki 14 metų, tai darant su gydančiojo gydytojo leidimu. Pacientus liepta išskirstyti rečiau – ne po 5 vienoje palatoje. „Ligoninė prieš keletą dienų bent jau planinių paslaugų tikrai neteikė, tad sunku patikėti, kad ten nėra galimybių išskirstyti žmones rečiau negu po 5“, – pastebėjo ji.

Šiuo metu epidemiologai aiškinasi, ar tikrai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo sudarytos atskiros personalo komandos, kurių srautai negalėjo susikirsti, nes abejonių kelia greitas infekcijos plitimas šioje ligoninėje.

Taip pat NVSC specialistai aiškinasi, kaip dažnai buvo atliekami PGR testai personalui. Tikslinamasi, ar Vidaus ligų skyriaus pacientams jau anksčiau nepasireiškė COVID-19 būdingi simptomai, vertinama asmenų hospitalizacijos trukmė.

Ieškoma ir sąsajų tarp balandžio 7 dieną antrojo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje gydyto asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, bei dabartinių atvejų.

Dėl Antavilių pensionato svarsto priimti ypatingą sprendimą

Židiniu tapusiame Antavilių pensionate šiuo metu yra 34 sergantys asmenys: 21 gyventojas ir 13 darbuotojų. „Vakar NVSC nurodymu, kadangi infekcijos plitimas nesustabdytas ir gavome pagrįstų įtarimų, kad nėra laikomasi komandinio darbo principų, nėra griežtai atskirtos personalo komandos, nurodyta atlikti visų pensionato gyventojų tyrimus PGR metodu.

Šių tyrimų rezultatų dar laukiame. Jeigu šiame pensionate toliau plistų COVID-19 infekcija, svarstome galimybę, jeigu pensionato administracija sutiktų ir tai būtų pirmas toks atvejis Lietuvoje, kad jame dirbtų budintis NVSC epidemiologas“, – teigė R.Lingienė.

Dar vienas šeiminio protrūkio atvejis

Pristatydama per pastarąją parą nustatytus COVID-19 atvejus R.Lingienė sakė, kad be įvežtinio atvejo Klaipėdoje, dar vienas koronaviruso atvejis patvirtintas Telšių apskrityje asmeniui, dėl lėtinių ligų priskiriamam rizikos grupei. Nustatyti 9 su juo sąlytį turėję asmenys – visi šeimos nariai. Simptomai šiam asmeniui nepasireiškė.

Virusas nustatytas, ruošiant jį planinei hospitalizacijai. Kiti 4 atvejai registruoti Vilniaus apskrityje: 3 reabilitacijos centre „Pušyno kelias“, vienas – šeiminio protrūkio atvejis, tai yra, infekuotojo asmens šeimoje yra daugiau sergančių.

Reabilitacijos centre susirgo dar vienas darbuotojas

Kaip minėta, Vilniaus reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ pirmadienį patvirtinti dar 3 nauji COVID-19 atvejai pacientams. Taigi šiuo metu yra 12 atvejų – 3 darbuotojai ir 9 pacientai. Į statistiką kol kas dar neįtraukta informacija apie dar vieną šį antradienį patvirtintą teigiamą atvejį reabilitacijos centro darbuotojui, kuris nėra medikas.

„Tikėtina, kad jis užsikrėtė, bendraudamas su pirmaisiais (čia nustatytais, – aut.past.) atvejais, nes nuo gegužės 3 dienos centre, esame įsitikinę, šiame reabilitacijos centre dėvimos tokios apsaugos priemonės, kokių reikia ir taip, kaip reikia.

Tai buvo labai aiškiai nurodyta, nustačius tam tikrus pažeidimus“, – neabejojo R.Lingienė.

Dar vienas atvejis Naujosios Vilnios bendrabutyje

R.Lingienė aptarė ir pirmadienį paviešintą koronaviruso atvejį Naujosios Vilnios bendrabutyje Pergalės gatvėje. Paaiškėjo, kad užsikrėtė dar vienas šio bendrabučio gyventojas.

„Epidemiologiškai nepalanku tai, kad šiame name dalis gyventojų dalinasi bendru san. mazgu ir virtuve, kaip ir V.Grybo gatvės 33 name, tačiau šiuo metu neturime informacijos, nes kol kas viskas šviežia labai, kad šiame name gyventų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų.

Tačiau vienas iš patvirtintų pacientų sekmadienį buvo Žalgirio klinikos Priėmimo skyriuje. Taip, kad šiuo metu intensyviai bendraujama su Žalgirio klinika. Taip pat aktyviai svarstoma apie pasiūlymą visiems šio namo gyventojams išsitirti“, – kalbėjo R.Lingienė.

Žinutė dėl Žirmūnų ir Antakalnio parduotuvių bei vaistinių

Specialistė sakė, kad tarp įvairių atvejų ieškoma epidemiologinių sąsajų. „Pamatėme prasmę atlikti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, V.Grybo g. 33 gyvenamojo namo, Antavilių pensionato, Nemenčinėje patvirtintų atvejų pakartotinę tikslinę apklausą, nes kilo įtarimas, kad šie atvejai gali būti susiję su Antakalnio ir Žirmūnų mikrorajonuose esančiomis parduotuvėmis.

Per daug matosi sąsajų, bet reikia visą tą kamuolį išvynioti. Todėl labai rekomenduojame, vadovaujantis operacijų vadovo sprendimu, šiuose mikrorajonuose esančių parduotuvių bei vaistinių darbuotojams atlikti tyrimus dėl COVID-19 nustatymo“, – sakė R.Lingienė.

Kada galėsime nebedėvėti kaukių?

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga paklaustas, kada gatvėse ir įvairiose šventėse galėsime vaikščioti be kaukių, tvirtino, kad Vyriausybėje toks siūlymas yra svarstomas, tačiau priminė, jog viruso plitimas tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje prasidėjo nuo vieno atvejo, todėl negalima sakyti, kad mažėjant užsikrėtusiųjų skaičiui grėsmės nebėra.

„Dėl kaukių, iš tiesų tie siūlymai dėl rekomendacijos palikti tiktai lauke, tai Vyriausybė apsispręs, gali ir nelikti tos prievolės viešose vietose. Bet uždarose erdvėse, ten, kur žmonės bendrauja, tokios minties atsisakyti kaukių dėvėjimo nėra. 

Juo labiau, kad, supraskime, tokiose šventėse susirenka ne vienos šeimos nariai, ir, jeigu suvažiuoja žmonės iš kitų vietų, kaukę reikėtų dėvėti. Dėl to ir sakome, kad reikėtų labai gerai pagalvoti, ar dabar yra tinkamas metas daryti šventes. Aišku, į kiekvieną šventę pareigūnų niekas nesiuntinės. (...)

Kiek toks reikalavimas (dėvėti kaukes, – aut.past.) išliks, aš nedrįsčiau spėlioti, kol virusas yra gyvas. (...) Mes labai greitai užmiršome, sakome, kad nedaug atvejų, bet viskas ir prasidėjo nuo vieno atvejo, ir Kinijoje nuo vieno atvejo prasidėjo.

Lietuvoje yra ne vienas atvejis, ir dabar yra keli šimtai žmonių, kurie realiai yra užsikrėtę ir gali kažką užkrėsti. Tie žmonės yra ne tik gydymo įstaigose. Židiniai yra gydymo ir slaugos įstaigose, bet turime saugotis. Kada neliks tokių žmonių, kada nebefiksuosime užsikrėtimo atvejų, tada ir galėsime kalbėti apie atsisakymą šitų priemonių“, – kalbėjo A.Veryga.

O kada atšauksime karantiną? „Karantinas yra labai svarbus kaip tam tikras teisinis režimas, kad mes galėtume taikyti priemones atvykstantiems per oro uostus, galėtume aktyviau stebėti ir karantinuoti žmones, taikyti tam tikrą režimą užsikrėtusiems žmonėms. Kitaip nelabai galėtume valdyti situaciją“, – pridūrė ministras.

Moksleivių sugrįžimą į mokyklas mato kaip tam tikrą repeticiją

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tikino palaikantis idėją moksleiviams grįžti į ugdymo įstaigas dviem savaitėms aiškindamas, kad tai būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį.

„Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms. Į tai galima pažiūrėti kaip į tam tikrą generalinę repeticiją, nes rudenį vis tiek reikės grįžti į mokyklas, tai supraskim, kad ugdymo įstaigoms tai didelis iššūkis, nes daug dalykų persitvarko“, – sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius siūlo, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys mokiniai į mokyklą grįžtų bent dviem savaitėms, pradinukai – nuo gegužės 25 dienos, o vyresniųjų klasių mokiniai – nuo birželio 1 dienos.

Kokios taisyklės galios darželiuose?

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šiuo metu yra rengiamos rekomendacijos, kaip nuo pirmadienio elgtis ir užtikrinti saugumą duris atversiančiuose darželiuose.

„Kiti reikalavimai, kurie yra ne mažiau svarbūs – dėl grupių izoliacijų principo, kad grupių nariai nesimaišytų tarpusavyje, kad jiems ir maitinimas būtų organizuojamas atskirai, kad juos prižiūrintis personalas nesimaišytų, vengtų tarpusavio bendravimo.

Taip pat yra reikalavimai dėl nosies ir burnos apsaugos priemonių naudojimo vaiką atvedusiems asmenims, jį priimant ir panašiai“, – aiškino A.Veryga.