Kasdien bendraudami su JAV žiniasklaida, ligoninėmis bei gamintojais buvę vilniečiai Aurika Savickaitė su vyru Davidu Dobilu Lukausku savanoriškai platina informaciją apie neinvazinį plaučių ventiliavimo metodą, kurio amerikiečiai iki šiol nebuvo linkę naudoti. Padėti jie bando ir Lietuvos ligoninėms.
Vieną vakarą kovo mėnesį Čikagos lietuvių šeima sėdėjo prie virtuvės stalo ir aptarinėjo koronaviruso pandemijos grėsmes.
Tuo metu Niujorke aukų kiekis jau augo sunkiai valdomu greičiu, daugybė ligoninių visoje šalyje išgyveno, kad užsikrėtusiems COVID-19 gali neužtekti ne tik palatų, bet ir plaučių ventiliatorių.
A.Savickaitė pradėjo savo vyrui pasakoti apie nestandartinę deguonies terapiją – neinvazinę teigiamo slėgio plaučių ventiliaciją su šalmu.
Prieš keletą metų ji dalyvavo mokslinėje studijoje su šiais šalmais kai dirbo slaugytoja, o vėliau skyriaus vedėja Čikagos universiteto ligoninės intensyvios terapijos skyriuje.
„Tokie šalmai yra naudojami gydant COVID-19 pacientus Italijoje ir kitose Europos šalyse, bet Amerikoje – beveik niekur“, – pasakojo 42 metų medikė A.Savickaitė, prieš du dešimtmečius atvykusi į JAV, kur baigė slaugos mokslų magistro studijas ir dirbo Čikagos universiteto ligoninėje.
Verslininkui D.Lukauskui iš karto kilo mintis nieko nelaukiant iš namų pradėti projektą ir sujungti ligonines su tokių šalmų gamintojais bei informuoti kuo daugiau JAV medikų apie šį neinvazinį būdą padėti ligoniams kvėpuoti prieš imantis sudėtingos intubacijos procedūros. Prie komandos prisijungė ir Vilniuje gyvenanti Viktorija Trimbel.
„Ši pandemija yra trečiasis pasaulinis karas ir turime veikti greitai. Didžiulės ligoninės dirba atsargiai, turi sulaukti leidimų ir patvirtinimų, o mes per dieną sukūrėme interneto svetainę su visa būtiniausia informacija, staigiai susisiekėme su gamintojais, pradėjome dirbti su žiniasklaida.
Aurika padėjo sukurti programėlę išmaniesiems telefonams, kuri paremta Čikagos universtiteto ligoninės gydytojų suteikta informacija ir yra skirta visiems pasaulio medikams. Jausmas fantastiškas, kai matome rezultatus, ligoninės pradėjo užsakinėti šiuos šalmus ir taikyti gydymą“, – sakė buvęs vilnietis 44 metų D.Lukauskas, Čikagoje turintis eilių valdymo įranga prekiaujančią įmonę.
Šie minkšto plastiko šalmai sėkmingai naudojami kovoje su koronavirusu Italijoje ir Kinijoje. Atrodantys tarsi astronautų kosmose, šalmai sandariai apjuosia kaklą, todėl žmogus gali kalbėti ir nejaučia tokio diskomforto, koks gali atsirasti ilgai dėvint kaukes.
Šalmas per vamzdelius sujungiamas su deguonies ir spaudimo šaltiniais, o įmontuotas filtras išvalo orą nuo viruso plitimo aplinkoje.
Dienraštis „The New York Times“ pasakojo, kad pastarąjį mėnesį Čikagos universiteto ligoninėje dešimtys COVID-19 užsikrėtusių ligonių dėl kvėpavimo problemų stovėjo ties intubacijos slenksčiu, bet prieš imantis šios sudėtingos ir pavojingos procedūros jiems buvo pasiūlytas ventiliacinis šalmas.
Gydytojai teigė, kad rezultatai teikė vilčių. Gydytoja Bhakti Patel pasakojo apie penkiasdešimtmetį pacientą, kuriam buvo sunku kvėpuoti. Deguonies lygis buvo kritęs iki 85 proc., per minutę jis turėjo įkvėpti 30 kartų, kai normalus skaičius yra 8-10. Jam buvo pritaikyta neinvazinė plaučių ventiliacija šalmu, ir netrukus deguonies lygis pakilo iki šimto procentų.
„Esu nusiteikusi atsargiai optimistiškai“, – „The New York Times“ sakė žinoma Čikagos universiteto medikė, viena iš nedaugelio Amerikoje, naudojančių šį metodą kovoje su koronaviruso komplikacijomis.
Būtent su ja ir kitais Čikagos universiteto ligoninės medikais kasdien bendradarbiauja A.Savickaitė ir D.Lukauskas.
Kai šie ėmėsi informacinės kampanijos, Jungtinėse Valstijose vietoj vieno šalmų gamintojo, atsirado dar treji, kuriantys panašius įrenginius.
Užsakymų kiekis auga ir iš Amerikos ligoninių, ir iš kitų šalių, kadangi pagrindiniai gamintojai Italijoje šiuo metu negali savo produktų siųsti į užsienį. Čikagos lietuviai jau padėjo užsakyti šalmų ne tik amerikiečiams, bet ir Ispanijos, Ukrainos bei Lietuvos ligoninėms.
„Mes labai smarkiai reklamuojame šį gydymo metodą, todėl esu gavusi klausimą, kiek už tai uždirbu. Bet mes nieko neuždirbame. Dirbame dėl vieno tikslo – išgelbėti daugiau gyvybių ir padėti medikams“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė A.Savickaitė ir D.Lukauskas.
– Aurika ir Davidai, kodėl sugalvojote imtis šios kampanijos ir visą savo laiką skirti informacijos apie neinvazinę ventiliaciją šalmu sklaidai?
A.Savickaitė: Kai dirbau Čikagos universiteto ligoninės reanimacijos skyriaus vedėja, ten buvo daug dirbama su tokiais šalmais, buvo atliekami tyrimai apie jų poveikį. Būtent tokios pacientės atvejį naudojau ir rašydama magistro darbą.
Todėl kai prasidėjo koronaviruso pandemija žinojau, kad šalmai gali padėti užsikrėtusiems ir sulaikyti viruso plitimą ligoninėje.
Dirbame kartu su gydytojais iš Čikagos universiteto ligoninės, todėl nors pati galiu viską papasakoti apie šalmų naudojimą, kilus papildomiems klausimams turime gydytojų, kurie taip pat gali padėti.
D.Lukauskas: Pastūmėjo tai, kad Europa tokią įrangą turi, o Amerika – beveik ne. Buvo aišku, kad reikia kuo plačiau skleisti informaciją ir sujungti amerikiečius bei europiečius.
Kadangi pastarąsias keturiasdešimt dienų nesustodami dirbame prie šio projekto, Aurika dabar yra turbūt viena daugiausiai apie šią technologiją žinančių Amerikoje.
Palikome visus savo darbus ir mėnesį dirbame tik prie šio projekto, kalbamės su gamintojais, krūva gydytojų, investuotojų.
Ši pandemija tokia sunki ir jei pritrūktų reanimacijose ventiliatorių, šis šalmas būtų galimybė išgelbėti daugybę žmonių. Darome viską, kad būtų kuo daugiau šalmų gaminama ir kad daktarai apie juos žinotų.
– Kodėl Italijoje ir kitose Europos šalyse neinvaziniai plaučių ventiliavimo šalmai plačiai naudojami, o Amerikoje – ne?
A.Savickaitė: Tai tikrai nėra nauja technologija. Bet Amerikoje sveikatos sistema yra kitokia, nėra paprasta įvesti naujas technologijas ir gauti leidimus.
Mano ligoninė Čikagoje vienintelė jį buvo gavusi ir galėjo apie tai paruošti mokslinį straipsnį. Šalmas buvo naudojamas įvairiausiais ūminio respiracinio distreso sindromo atvejais. Ypač tais atvejais, kai pacientui būtų rizikinga tracheotomija ir intubacija.
Prasidėjus koronaviruso pandemijai italai naudojo šalmus ir pasakojo, kad apie 30 proc. atvejų panaudojus teigiamo slėgio ir deguonies šalmus ventiliatoriaus net neprireikė. Tai didelis skaičius. Reiškia, kad tą trečdalį nepanaudotų ventiliatorių galima skirti tiems, kam tikrai jų reikia.
Be to, intubuotiesiems duodami migdomieji vaistai, kurių dabar Amerikoje nebeprigamina tiek, kiek reikia, o žmogus su deguonies šalmu nėra užmigdytas, pacientas gali judėti, nereikia tiek prižiūrinčio personalo.
Intubuotą žmogų vien apversti reikia bent penkių žmonių. Intubacija yra rizikingas procesas, o po to atsigauti yra labai sunku.
– Tačiau šie šalmai nėra alternatyva ventiliatoriams. Kaip jie veikia ir kuo jie skiriasi nuo kitų kvėpavimo aparatų?
A.Savickaitė: Tai nėra pamaina ventiliatoriams, bet dar vienas būdas, kaip pacientui kompensuoti deguonies trūkumą ir nenuvargti.
Italų gydytojai pasakojo, kad per valandą ar dvi paaiškėja, ar pacientui užteks šalmo ar vis dėlto reikės intubacijos ir ventiliatoriaus.
Šalmų dizainas yra geresnis nei kaukių, kadangi jie tiekia ne tik deguonį, bet ir sukuria teigiamą slėgį, kas padeda neleisti subliūkšti koronaviruso pažeistoms plaučių alveolėms.
Oras tiekiamas 60 litrų per minutę greičiu, ir šalmo nebūtina prjungti prie CPAP aparato ar ventiliatoriaus, užtenka paprasčiausios oro sistemos, kurias turi dauguma ligoninės skyrių.
– Ar jau matote savo kampanijos rezultatus?
D.Lukauskas: Nenorime būti kukliais lietuviai ir nutylėti. Iš tiesų viskas, ką daro Aurika, turi didžiulę įtaką.
Kai paleidome savo interneto svetainę ir Aurika įkalbėjo Čikagos universiteto ligoninės pulmonologą Johno Kressą įrašyti video klipą, kuriame jis paaiškina šalmo veikimą, sulaukėme skambučių iš daugybės medikų ir potencialių gamintojų.
Mes padėjome sujungti inžinierius su specialistais, pradėta gaminti ir pardavinėti daugiau šalmų, sukurta programėlė išmaniesiems telefonams su instrukcijomis.
Vienas iš gamintojų Rod Ailande kalbėdamas telefonu apsiverkė iš susijaudinimo, kadangi tiesiogiai mūsų iniciatyvos pagalba sulaukė dėmesio ir pagalbos iš kompanijos „Apple“, kuri sukūrė specialią grupę padėti žmonijai kovoti su pandemija.
A.Savickaitė: Tikrai per kelias savaites rezultatai – fantastiški. Smagu girdėti, kad amerikiečiai pradėjo siųsti šalmus į kitas šalis, pavyzdžiui, į Ispaniją, kur priemonių reikia be galo daug, o iš pagrindinių gamintojų Europoje italų dabar neįmanoma nieko įsigyti.
Su mumis susisiekė lenkai ir prašė leidimo naudoti visą informaciją, kaip naudoti šalmus savo ligoninėse. Buvo išsiųsta partija į Ukrainą, o dabar dirbame prie užsakymo ir Lietuvai.
– Ar Lietuvoje tokie šalmai naudojami koronaviruso pacientams ir ar jų reikia daugiau?
D.Lukauskas: Kadangi šalmų gauti ypatingai sunku, mes nieko nelaukdami Amerikoje užsakėme 250 vienetų Lietuvai – visoms penkioms COVID-19 dedikuotoms ligoninėmis po 50.
Visi džiaugsimės, jei tiek neprireiks, bet laukti negalima. Kalbėjomes su daugybe daktarų, su Seimo nariais, pradėjome ieškoti lėšų tarp Amerikos lietuvių užsakymui apmokėti. Atsirado greitai sprendimus darantis rėmėjas Lietuvoje – „Laisvės TV“. Pirmadienį jau pervedė visą sumą, ir šalmų siunta yra pakeliui į Lietuvą.
Dėl viso pikto užėmiau vietą eilėje užsakyti dar 250 šalmų, nors, mano manymu, Lietuvai turėtų užtekti pirmos siuntos ilgam. Galbūt padėsime šią antrą partiją nupirkti Ukrainai.
A.Savickaitė: Mes tikime savo idėja, kadangi visa tai paremta moksliniais tyrimais ir studijomis. Iš savo patriotiškų jausmų labai norime padėti Lietuvai.
Šalmus naudoja bemaž dešimtmetį
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose, kuriose gydoma daugiausia šalyje COVID-19 sergančių pacientų, ventiliaciniai šalmai naudojami bemaž dešimtmetį.
„Mes pirmieji Lietuvoje pritaikėme šį metodą“, – pasakojo VUL Santaros klinikų I Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Gintautas Kėkštas.
Šalmu kurį laiką buvo ventiliuojami ir vieno COVID-19 užsikrėtusio Santaros klinikų paciento plaučiai. Bet, pablogėjus ligonio būklei, jam teko taikyti invazyvią plaučių ventiliaciją, įstačius vamzdelį į trachėją.
Intubuojant pažeidžia natūralius apsaugos mechanizmus
Kuo ypatinga neinvazninė plaučių ventiliacija, naudojant šalmus, ir kuo ji pranašesnė už kitus ventiliacijos būdus?
Gydytojas G.Kėkštas pasakojo, kad ventiliacijos būdų yra keli. Tradicinis – ventiliuoti plaučius ligonį intubuojant, kai į trachėją įstatomas endotrachėjinis vamzdelis.
„Problema su invazyvia ventiliacija yra ta, kad mes, viena vertus, pažeidžiame natūralius apsaugos mechanizmus, kadangi balso stygos mus apsaugo nuo svetimkūnių, nuo sekreto patekimo į kvėpavimo takus.
Kitas dalykas, kad kai kas nors patenka į plaučius, tai sukelia kosulio refleksą, ką pacientui labai sunku toleruoti.
Mes turime pacientus relaksuoti, kad tą vamzdelį įkištume, migdyti, seduoti, atsiranda daug visokiausių žalingų efektų – padidėja hospitalinio plaučių uždegimo, infekcijos pavojus ir panašiai“, – vardijo medikas.
Dėl kaukių atsiranda nuospaudų
Kaip alternatyva intubacijai, taikomi ir neinvazyvūs plaučių ventiliavimo metodai, pirmiausia – neinvazyviomis ventiliacijos kaukėmis.
„Kai ligoniui uždedama kaukė ir sudaromas ventiliacijos aparato teikiamas slėgis, atsiveria kvėpavimo takai. Tai padeda pagerinti ligonio būklę: jam tampa lengviau kvėpuoti.
Problema su ventiliacijos kaukėmis yra tam tikras mechaninis spaudimas į veidą“, – pastebėjo G.Kėkštas.
Dėl galimų nuospaudų su kauke pacientas gali išbūti sąlyginai trumpai – vos 2-3 paras, antraip ima jausti tam tikrą diskomfortą.
Netrukdo su ligoniu bendrauti
Anksčiau minėtų bėdų nelieka, naudojant ventiliacinius šalmus – tam tikrą ant galvos užmaunamą skafandrą, prie paciento kūno fiksuojamą per pažastis.
„Pranašumai yra tokie, kad su ligoniu galima bendrauti: yra liukas, kurį galima atidaryti tam tikrą laiką, pabendrauti, duoti skysčių, po to vėl leisti pačiam pakvėpuoti. Jis gali kosėti, nes išlieka apsauginiai kosulio refleksai, jaučiamas didesnis komfortas.
Aišku, tai nėra absoliuti panacėja. Tie metodai netinka ventiliuoti labai ilgai, pavyzdžiui, savaitėmis, netinka ligoniams su kažkokiais veido defektais, netinka pacientams, kurie yra kritiškai sunkūs, giliausiame šoke ar tiems, kurių dujų apykaita yra kritiškai bloga.
Bet ligoniams, kurie yra toje stadijoje, kai galvojame, ar intubuoti, ar ne, kaip alternatyva šalmas yra labai geras pasirinkimas“, – neabejojo G.Kėkštas.
Išsigelbėjimas sergantiems koronavirusu
Ventiliaciniai šalmai ypač tinka pacientams, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija.
„Jeigu kalbame apie COVID-19 infekciją, tai, literatūros duomenimis, mirštamumas ligonių, kurie pajungiami invazyviai ventiliacijai, intubuojami, slopinami, relaksuojami, yra labai aukštas, kai kurių studijų duomenimis – virš 80 proc.
Jeigu mums pavyksta neintubuoti ligonio, taikyti neinvazyvią ventiliaciją, šiuo atveju – šalmais, tai didžiajai daliai ligonių pavyksta išvengti invazyvios ventiliacijos, tuo pačiu sumažėja komplikacijų skaičius, pagerėja jų gydymo rezultatai, sumažėja mirštamumas“, – vardijo pliusus medikas.
COVID-19 pacientams galima taikyti ir kitus neinvazyvius plaučių ventiliacijos būdus: didinti deguonį, versti ligonį ant pilvo ir taikyti ventiliaciją kniūbščiomis. Tačiau tai tinka ne visiems.
„Kaip žinome, šita COVD-19 infekcija serga ir nuo jos miršta ligoniai, turintys lydinčius susirgimus: kai kurie – padidintą kraujospūdį, kiti yra nutukę. Tokių ligonių turime ir mes.
Neslopintą nutukusį ligonį paversti ant pilvo yra be galo sunku. Dėl savo anatominių ypatumų jis tiesiog negali išgulėti ant pilvo. Jis ir miega sėdėdamas.
Tokiems ligoniams neinvazyvios ventiliacijos šalmai yra labai gera alternatyva padėti esant šiai komplikacija ir galbūt gelbėti gyvybę“, – neabejojo G.Kėkštas.
Kiti metodai nelabai tinka
COVID-19 pacientų ventiliuoti kaukėmis, pasak pašnekovo, nelabai galima. Jeigu kaukė nelabai priglunda, susidaro didelis aerozolio, kuris yra potencialai užterštas virusais, nuotėkis ir taip kyla pavojus užsikrėsti personalui.
Dėl tos pačios priežasties gydant COVID-19 užsikrėtusį pacientą stengiamasi nenaudoti ir didelio srauto deguonies kaniulių, kai paduodamas didelis srautas deguonies.
„Pacientas tai gerai toleruoja, bet aerozolių plitimas į aplinką yra milžiniškas. Mes naudojame apsaugos priemones, bet jos 100 proc. neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu“, – kalbėjo gydytojas.
Ir nors ventiliaciniai šalmai dabar kaip niekad praverstų, Santaros klinikos iki šiol nebuvo gavusios papildomos jų siuntos, užsakytos dar prieš koronaviruso protrūkį.
Likučiai šiuo metu yra kuklūs – vos 1-2 šalmai, ir tie – didžiausių dydžių, taigi ne visiems pacientams tinkami. Tad siunta iš JAV labai laukiama.
