Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo karantino pradžios dėl įvestų griežtų suvaržymų pasigirdo įvairių nuomonių. Į audringas diskusijas įsitraukė ir kai kurie medikai.
Antai Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas viešai pasidalijo optimistine nuomone dėl klastingos ligos suvaldymo.
Kartu jis prabilo ir apie žalą, kurią visuomenei daro per pandemiją esą sėjamas klaikas (didelė baimė, išgąstis. – Red.).
Profesorius apgailestavo, kad panikos atmosferą kursto net kai kurie sveikatos apsaugos sistemos korifėjais save laikantys medikai, ir pavadino juos apokalipsės pranašais.
Įvertino kaip puolimą
Kas tie korifėjai, kurie esą sėja baimę ne tik tarp paprastų žmonių, bet ir tarp medikų?
Kauno klinikų profesorius jų neįvardijo, bet nebuvo sunku suprasti, į ką taikosi. Netrukus jis sulaukė atsako.
Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniame tinkle, irgi neminėdamas konkrečių pavardžių, pareiškė, kad puolami tie, kurie kalba apie COVID-19.
„Šį sykį puolimui pasitelkiamos ne tik anoniminių trolių, bet ir visuomenės veikėjų bei medikų pajėgos. Jie bando parodyti Lietuvą informacine pasaulio sala, kur, prigąsdinti netikrų korifėjų ir savanaudžių žurnalistų, Lietuvos žmonės ėmė bijoti koronaviruso.
Bet juk šio koordinuoto informacinio puolimo tikslas kitas – išvalyti informacinį lauką vienam informacijos teikėjui.
Šiomis dienomis mokslininkai, medikai ir žurnalistai kalba apie tai, kas rūpi visam pasauliui.
Apie problemas kalbantys žmonės gali būti labai nemieli partneriai, bet dauguma jų kalba tam, kad žmonės suvoktų problemą, kad mokėtų apsisaugoti ir kad suvoktų ne tik šios grėsmės riziką, bet ir galimybes“, – aiškino V.Kasiulevičius.
Piešė liūdnas prognozes
Kodėl būtent V.Kasiulevičius taip reagavo į viešus A.Maco pasvarstymus, kurie galbūt iš dalies atspindi ir Kauno klinikose tvyrančias nuotaikas?
Nors gyvybes šienaujanti infekcija Lietuvoje dar buvo mažai pažinta, vilnietis profesorius pastaruoju metu aktyviai dalijosi įžvalgomis, kad COVID-19 gali pridaryti daug rūpesčių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, kurią esą yra ištikusi turbulencija.
Pats dėl kontakto su COVID-19 sergančiu kolega izoliuotis turėjęs profesorius aštriai kalbėjo apie apsaugos priemonių stygių ir gresiantį medikų trūkumą.
V.Kasiulevičius prognozavo, kad balandis medikams bus labai sudėtingas, o ligoninės gali pristigti vietų sunkiems pacientams gydyti.
Medikas taip pat pasidalijo įžvalgomis, kad Lietuva yra labai intensyvaus viruso plitimo zonoje, todėl jau balandį šalyje esą gali būti 10 tūkst. registruotų ligos atvejų.
Didelio rezonanso sulaukė ir V.Kasiulevičiaus svarstymai, kad krizės operacijų valdymo vadeles iš sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rankų derėtų perduoti kariškiui.
Žmonės atsirinks patys?
Šią savaitę „Lietuvos ryto“ pakalbintas V.Kasiulevičius tvirtino, kad prasidėjęs puolimas yra akivaizdus, bet nenorėjo plačiau komentuoti A.Maco nuogąstavimų dėl keliamos panikos.
Profesorius mano, kad žmonės yra protingi ir sugebės patys atsirinkti pateikiamą informaciją.
V.Kasiulevičius pripažino, jog ir pats kartais klysta, tačiau pabrėžė, kad kol kas esąs laisvas kalbėti taip, kaip jam atrodo.
Vilnietis medikas nesutiko, kad kalbėdamas apie grėsmes galbūt sutirštino spalvas: „Reikia atidžiai pažiūrėti į kitų šalių skaičius ir pamatysime, kaip gali būti. Tačiau situacija keičiasi – vienaip atrodė iš pradžių, kitaip atrodo dabar. Karantinas duoda efektą. Situacija galėjo būti ir blogesnė.“
Reikia pradėti gyventi
Tuo metu A.Macas „Lietuvos rytui“ pripažino nustebęs dėl V.Kasiulevičiaus reakcijos: „Aš konkretaus žmogaus nepaminėjau, bet kažkaip save identifikavo.
Matyt, profesorius taip elgiasi neturėdamas kokių nors blogų ketinimų, o iš nerimo. Tai natūralu, nes visi mes bijome.
Kita vertus, tokio elgesio priežastis – galbūt net pozityvus noras sutelkti visuomenę, kad ji būtų budri grėsmės akivaizdoje. Gal iš pradžių tai buvo teisinga ir logiška taktika. Gal tokio tautą šaukiančio dainiaus, kuris ją sutelktų, reikėjo. Bet dabar jau reikia gyventi – reikia veikti ir nebijoti.“
Kaunietis profesorius tvirtino gerbiantis vilnietį kolegą kaip gerą specialistą ir nenorįs veltis su juo į jokias dvikovas.
„Aš iš prigimties esu pozityvus žmogus, todėl manau, kad sėjant nerimą visuomenei daroma didelė žala.
Mano tikslas – sveika Lietuva ir sveiki, draugiški žmonės, nors liga labai rimta. Būtent tai mane paskatino viešai prabilti apie šiuo metu net pačių medikų kurstomas baimes, kurios gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino A.Macas.
Anot Anesteziologijos klinikos vadovo, tos pasekmės matyti jau dabar: „Ta įtampa atsispindi mūsų klinikos darbuotojų veiduose. Tokių įsitempusių ir perbalusių gydytojų ir slaugytojų dar nebuvau matęs. Taigi medikų armija gali būti demoralizuota ir išvesta iš rikiuotės dar prieš įžengiant priešui.
Mes esame pasiruošę bėgti, o ne veikti ar gintis. Turėtume kautis iškelta galva, bet dabar ji tik daužoma. Mums jau iš anksto į galvą kalama mintis, kad esame nevykėliai ir pralaimėtojai.“
A.Macas siūlė atkreipti dėmesį į dėl nuosaikaus požiūrio į pandemiją kritikuojamus švedus, kurie pasitiki savo vyriausybe ir jos veiksmais. Nors šioje šalyje mirčių daugėja, svarstoma dar labiau mažinti apribojimus.
Anot profesoriaus, dėl Lietuvoje sėjamo klaiko ir apmirusio gyvenimo nemažai žmonių jau vėl ieško užuovėjos svetur: „Mes tuoj liksime ir be žmonių, ir be darbo. Sėdėsime su kaukėmis. O kas toliau?“
Laukia psichologų žodžio
A.Macas teigė nesuprantantis, kodėl su pavojumi susidūrusios tautos nesiekiama nuraminti, o bandoma dar labiau įbauginti ir įdirginti.
„Apie tai turėtų prabilti psichologai. Jie jau mato, kad atsiranda daugiau liūdesio, nerimo. Tai reikia stabdyti. Autoritetingas psichiatras jau turėtų pasakyti: stop, užtenka, nes bus blogai.
Galbūt yra tiesos ir tuose gąsdinimuose, bet nuo jų juk gali nuvažiuoti stogas. Gal tą patį galima pasakyti ir kitaip.
Mes dabar daug kalbame apie kiekvieną nuo koronaviruso mirusį ligonį. Bet kodėl nekalbame apie kitas mirtis? Jų, patikėkite, yra ne mažiau.
Ar mes analizuojame, kiek šiemet žmonių mirė nuo gripo ar nuo gimdos kaklelio vėžio? Ar mes tas tragedijas pastebime? Ne. Todėl, kad prie šių ligų tarsi esame įpratę.
Bet tai labai neįprasti atvejai – miršta jauni žmonės, gęsta jaunos nuostabaus grožio moterys, kurios prieš tai dar kankinasi mėnesių mėnesius.
Taip, sutinku, kad dėl COVID-19 įkaito visas pasaulis. Bet ar įkaitimas mums sveikas, ar jis duoda kokios nors naudos? Atvirkščiai, tas klaikas gali būti didesnis žmonijos priešas nei koronavirusas“, – kalbėjo profesorius A.Macas.
