Vienas asmuo mirė namuose, kitas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL). Jis nuo COVID-19 irgi buvo gydomas namuose, o hospitalizuotas balandžio 16 dieną.
Daugiausia mirčių – Klaipėdoje ir Vilniuje
Namuose miręs asmuo dėl amžiaus nepriklausė rizikos grupei, buvo 58 metų. Tačiau rizikos grupei jis buvo priskirtas dėl lėtinių ligų. Šis asmuo namuose mirė balandžio 25 dieną. Antrasis asmuo buvo 87-erių. Buvo slaugomas namuose ir, pablogėjus sveikatos būklei, balandžio 16-ąją buvo hospitalizuotas.
Daugiausia mirties atvejų registruota Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Šie atvejai susiję su protrūkiais KUL, „Klaipėdos hospise“ ir Ukmergės ligoninėje.
Tik vienas mirties atvejis šiose apskrityse su protrūkiais nesusijęs. Iki šios dienos jau mirė 17 žmonių, susijusių su židiniu KUL.
Šiuo metu hospitalizuoti 129 asmenys, reanimacijoje gydoma 16, ventiliuojami 8 ligoniai, su deguonies kauke yra 25 asmenys, kurie infekuoti koronavirusine infekcija.
Nuo koronaviruso pasveiko 474 asmenys, iš jų 94 medikai.
Naujų koronaviruso atvejų nustatoma vis mažiau. Sekmadienį, ištyrus 2287 ėminius, patvirtinta tik 11 naujų koronaviruso atvejų. Tokiu būdu užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1449.
Iš viso jau atlikti 106 775 tyrimai.
Lietuvoje buvo keli pikai
R.Lingienė pastebėjo, kad pastaruoju metu epideminė kreivė Lietuvoje plokštėja, kasdien nustatoma vis mažiau naujų atvejų, o tie, kurie nustatomi nauji, susiję su konkrečiais židiniais.
„Registruotų atvejų analizė parodė, kad pastaruoju metu buvo daug besimptomių ligos atvejų, kurie išaiškinti, atlikus profilaktinius patikrinimus. Taip pat išlieka nemažai šeiminių židinių ir pavienių atvejų, kuriuos bendrų pastangų dėka pavyko lokalizuoti“, – sakė R.Lingienė.
Lietuvoje buvo keli piko periodai. Paaiškėjo, kad kai kurie jų sutapo su susirgimų pikais Vilniaus apskrityje kovą ir balandį, nulemtais protrūkių asmens sveikatos priežiūros įstaigose: Ukmergės ligoninėje, Šeškinės poliklinikoje, Santaros klinikose, taip pat Nemenčinės siuvimo įmonėje UAB „Vilnika“, kur registruoti net 89 užsikrėtę darbuotojai ir 16 su jais susijusių asmenų.
Taip pat Lietuvos pikai sutapo su pikais Klaipėdos apskrityje, kur nepalankią epidemiologinę situaciją nulėmė protrūkiai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir „Klaipėdos hospise“.
Be Klaipėdos ir Vilniaus apskričių didelis sergamumas fiksuotas ir Marijampolės apskrityje. Pastarasis susijęs su židiniu Marijampolės ligoninėje ir Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre.
Mirčių nuo COVID-19 būta daugelyje Lietuvos apskričių, išskyrus Telšių, Tauragės ir Utenos apskritis.
Daugiausia pasveikusių asmenų yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse, vertinant absoliučiais skaičiais.
KUL – precedento neturintis židinys
Pagrindiniai COVID-19 židiniai, išskyrus vieną, susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. KUL R.Lingienė įvertino, kaip precedento neturintį židinį. Čia koronavirusu užsikrėtė 71 darbuotojas, 38 pacientai ir mirė, kaip minėta, daugiausiai žmonių Lietuvoje – net 17.
Iki šiol tebėra aktualus židinys Nemenčinėje, susijęs su UAB „Vilnika“, kurį tiriant registruoti net 89 atvejai ir apie 350 sąlytį turėjusių asmenų. Kiti aktualūs židiniai yra „Senevita“ ir Antavilių pensionatas.
Situacija Nemenčinėje – suvaldyta
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad situacija Nemenčinėje, kurioje buvo fiksuotas koronaviruso židinys, yra suvaldyta, tačiau vis dar reikalauja budrumo.
„Nemenčinėje profilaktiškai patikrinta daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių. Reikia pasidžiaugti tiek Nemenčinės bendruomenės sąmoningumu, tiek tuo, kad laikėsi karantino sąlygų.
Situacija išlieka tokia, dėl kurios reikia būti budriems. Nors tą situaciją galima vadinti suvaldyta, būkime sąmoningi ir neatsipalaiduokime“, – teigė ministras.
Ministras informavo, kad artimiausiu metu Nemenčinės gyventojai sulauks ir greitųjų testų atsakymų.
„Mes paskelbsime tam tikrus išaiškinimus, kaip jie turėtų būti interpretuojami“, – sakė A.Veryga.
Rekomendacijos darbdaviams ir medicinos įstaigoms
Nuo gegužės 4 dienos planuojama atnaujinti planinių paslaugų tiekimą gydymo įstaigose.
Tačiau ministras A.Veryga nurodė, kad prieš pradėdamos planines operacijas ir kitų planinių medicinos paslaugų tiekimą gydymo įstaigos turės pasiskaičiuoti, koks išlieka lovų rezervas, reikalingas COVID-19 pacientams. Bus ir daugiau reikalavimų: infekcijų kontrolės išlaikymas, derinimas su NVSC.
„Įstaigos privalės suplanuoti, kiek konsultacijų gali atlikti, kad galėtų išlaikyti tarpus tarp pacientų ir spėtų išsivėdinti patalpas“, – sakė A.Veryga, žadėjęs, kad atnaujinant planines paslaugas nebus apsiribojama vien onkologija ir kardiologija.
Odontologų būtinoji pagalba nebuvo sustabdyta ir karantino periodu. Vis tik planinių odontologijos paslaugų reikėtų palaukti, nes dėl aukštos rizikos odontologas turėtų būti apsirengęs taip, kaip COVID-19 reanimacijoje dirbantis medikas.
Ministras detalizavo ir darbo organizavimo tvarką biuruose, švelnėjant karantino sąlygoms.
„Šiuo metu, vertinant viruso plitimo riziką, darbdaviams ir toliau rekomenduojama leisti darbuotojams dirbti iš namų, o tais atvejais, kai tai neįmanoma, rekomenduojama darbą atnaujinti etapais“, – teigė A.Veryga.
Taip pat, pasak ministro, rekomenduojama, kad darbo vietose nedirbtų rizikos grupėms priklausantys žmonės.
Ministras pirmadienį pranešė, kad karštoji koronaviruso linija nebedirbs naktį. Ši linija dirbs nuo 8 iki 23. Toks sprendimas, A.Verygos teigimu, priimtas dėl to, kad skambučių nakties metu yra mažai.
Kada bus atšauktas karantinas – neaišku
Anot A.Verygos, tikimybė, kad karantinas bus atšauktas gegužės 11 dieną yra minimali.
Esą, karantino atšaukimas nėra vien tik tam tikrų įstaigų darbo atnaujinimas. Saviizoliacijos būtinybė išliks, bet karantino sąlygos švelnės. Kaip pastebėjo ministras, karantino sąlygų švelninimas vyksta nuolat. Jau ruošiamasi ir valstybės sienų atidarymui. Dėl to jau tarėsi Baltijos šalių premjerai.
Tiesa, reikia išspręsti klausimą, kaip išsaugoti sienų kontrolę, kiek tam reikės papildomų žmonių.
„Supraskime, kad karantinas reiškia daug plačiau nei parduotuvių veikla ar išėjimas kur nors į viešą erdvę: tai ir tam tikros sąlygos ir izoliacijos, ir saviizoliacijos, ir tikrinimo, ir judėjimo <..> Net nežinau, kas turėtų atsitikti, kad jau gegužės 11 dieną karantino visos sąlygos būtų atšauktos“, – pabrėžė ministras.
„Klaipėdos hospiso“ ligonių likimas kelia klausimus
Klausimų vis dar kelia ir „Klaipėdos hospiso“ ligonių likimas. Miesto ir hospiso vadovybė nusprendė koronavirusu sergančių ligonių iš hospiso neperkelti į kitas gydymo įstaigas dėl jų amžiaus ir kitų ligų būklės. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija laikosi kitokios pozicijos, tai yra, kad ligonius vertėtų perkelti į kitą gydymo įstaigą.
„Pasikartosiu, kad Klaipėda yra vienas iš tų labiau mums nerimą keliančių regionų, kai ne pirma problema yra kilusi, bet jų buvo ir anksčiau. Esu minėjęs apie tam tikras sistemines spragas <..> ką matome iš savo srities ir ką pasistengsime išspręsti, tai dėl pačių įstaigų operatyvesnio tikrinimo, griežtesnio sankcijų taikymo. <..>
O dėl Klaipėdos miesto sprendimų, tą nuomonę galima turėti kokią tik nori, bet reikėtų į tai įsigilinti ir žinoti, kodėl jie taip nusprendė“, – teigė A.Veryga.
Pasikeitimai, dėl kurių miesto vadovybė priėmė atitinkamą sprendimą, ministro teigimu, galėtų būti susiję su atsiradusiais darbuotojais, galinčiais dirbti hospise, ar ligonių srautų atskyrimu.
Socialinių globos įstaigų klausimas
Šalyje pastaruoju metu iškyla kita didelė problema. Koronavirusas vis dažniau nustatomas socialinės globos ir priežiūros įstaigose, kur gyvena į didžiausią rizikos grupę patenkantys asmenys.
Pirmadienį koronavirusas nustatytas jau antrajai Antavilių pensionato darbuotojai, kuri veikiausiai užsikrėtė nuo pirmosios. Abiem darbuotojoms koronavirusas nustatytas profilaktinių patikrinimų metu.
Ministro teigimu, šiuo metu dar per anksti prognozuoti, ar Antaviliuose nepasikartos „Klaipėdos hospiso“ situacija.
„Kol kas atliekami tyrimai dar per anksti pasakyti, ar tas scenarijus nepasikartos. Kai turėsime rezultatus, tada ir galėsime rezultatus paskelbti“, – kalbėjo ministras.
Taip pat koronavirusas nustatytas jau 4 globos namų „Senevita“ darbuotojams.
Šią savaitę planuojama patikrinti abiejų globos įstaigų pacientus, turėjusius kontaktus su infekuotais darbuotojais. Tiesa, tai padaryti gali būti sudėtinga, nes dalis pacientų serga demencija.
Į abi minėtasis globos įstaigas užkratas veikiausiai atkeliavo iš Nemenčinės, kurioje veikia koronaviruso židiniu tapusi įmonė „Vilnika“.
Nuo to laiko, kai šioje įmonėje patvirtintas koronaviruso užkratas, ištirta per du tūkstančius septynis šimtus žmonių, gyvenančių Nemenčinėje ar dirbančių čia įsikūrusiose įmonėse. Nustatyti 44 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Tai leidžia teigti, kad situacija Nemenčinėje suvaldyta.
Senelių namuose – apsunkintos testų paėmimo sąlygos
Kaip minėta, dalis „Senevitoje“ gulinčių asmenų serga demensija, o tai, savo ruožtu, apsunkina koronaviruso testų paėmimo galimybes.
„Galėčiau atsakyti dėl „Senevitos“, tai, taip, yra nuspręsta ir šiandieną jis bus organizuojamas (testų atlikimas – aut.past.). Daug žmonių, na, objektyviai nesuvokia realybės ir tepinėlių paėmimas jiems yra labai sudėtingas fiziškai ir rizikingas darbuotojams, nes ši procedūra generuoja aerozolius, o jei žmogus nesupranta realybės, tai be abejo dar sudėtingiau.
Šį savaitgalį bendravome, norėdami žinoti geriausią praktiką, ir su akademine visuomene, ir su Santaros klinikų profesoriais, ir su praktikais. Ir vis tik nuspręsta, kad tepinėliai turi būti paimti ne palatose, ką mes iš pat pradžių sakėme, ne lauke, kas irgi neįmanoma, o surasta patalpa, gana didelė, gerai vėdinama patalpa, daugiau nei 60 kvadratinių metrų, nurodyta, kaip ją paruošti ir nutarta tepinėlius šiems žmonėms paimti minimaliai invaziniu būdu: tai yra neimti iš gerklės, o paimti tik iš nosiaryklės“, – paaiškino R.Lingienė.
